Donaldas Trumpas

Donaldas Trumpas neturėtų kištis į Europos demokratiją, ketvirtadienį pareiškė Ursula von der Leyen, praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas smarkiai užsipuolė Europą, rašoma „Politico“. „Kalbant apie rinkimus, ne mums spręsti, kas bus šalies lyderis, o tos šalies žmonėms. Tai yra rinkėjų suverenumas, ir jis turi būti saugomas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė kalbėjęs su Kinija ir Rusija dėl denuklearizacijos, t. y. branduolinio nusiginklavimo. „Kalbėjausi apie tai su Kinija. Su Rusija apie tai kalbėjau. Manau, kad mes norėtume tai padaryti, ir jie taip pat norėtų tai padaryti. Ir galvoju, Rusija norėtų tai padaryti“, – teigė D. Trumpas susitikime Baltuosiuose rūmuose.

Baltieji rūmai ketvirtadienį sustiprino savo išpuolius prieš CNN – naujienų tinklą, atsidūrusį finansinės kovos, į kurią politiškai ir per savo šeimą yra įsitraukęs ir prezidentas Donaldas Trumpas, centre. Atkartodami dažnus prezidento išpuolius prieš žiniasklaidą, jo administracijos vyresnieji nariai irgi liejo savo pyktį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija formuoja koaliciją, siekdama atsverti dominuojančią Kinijos kontrolę svarbių mineralų srityje ir augančią jos galią kaip dirbtinio intelekto bei kitų technologijų centrui.

JAV teisme ketvirtadienį pirmą kartą asmeniškai pasirodė dešiniųjų pažiūrų politinio aktyvisto Charlie Kirkonužudymu kaltinamas vyras. Tyleris Robinsonas ramiai stebėjo, kaip advokatai aptarinėjo procedūrinius klausimus, susijusius su tuo, kas, kaip tikimasi, bus vienas labiausiai stebimų teismo procesų šiuolaikinėje Amerikoje. Jutos teisme 22 metų vyras vilkėjo šviesius marškinius ir kaklaraištį.

 JAV pajėgoms prie Venesuelos krantų perėmus tanklaivį, prezidentas Donaldas Trumpas vėl užsiminė apie artėjančias sausumos operacijas, tačiau jų nekonkretizavo.  „Netrukus prasidės ir sausumoje“, – sakė jis Baltuosiuose rūmuose, tačiau neįvardijo nei Venesuelos, nei kitų šalių. D. Trumpas detaliau nekalbėjo ir apie galimų JAV operacijų pobūdį.

Ukraina svarsto galimybę atitraukti karius iš Donbaso, tačiau su sąlyga, kad tą patį padarys ir Rusija. Apie tai rašo britų laikraštis „The Telegraph“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Vašingtonas reikalauja sukurti „laisvą ekonominę zoną“ tarp Ukrainos ir Rusijos kariuomenių pozicijų Donbase. „Jie įsivaizduoja, kad Ukrainos kariai palieka Donecko srities teritoriją, o tariamas kompromisas būtų tas, jog Rusijos kariai neįžengtų į šią teritoriją.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijas trims Venesuelos prezidento Nicoláso Maduro giminaičiams, didėjant įtampai tarp Karakaso ir Vašingtono. Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) taip pat įvedė sankcijas šešioms laivybos kompanijoms, veikiančioms Venesuelos naftos sektoriuje.

Naujausiame taikos Ukrainoje pasiūlymo projekte numatyta, kad Ukraina prie Europos Sąjungos (ES) prisijungtų dar kitais metais – iki 2027 m. sausio 1 d. Šią informaciją penktadienį skelbia „Financial Times“. Leidinys teigia, kad tokį pasiūlymą dokumente pateikė Ukrainos ir Europos pareigūnai. Leidiniui apie tai patvirtino šaltiniai.

Net šeši šaltiniai, susipažinę su šiuo klausimu, ketvirtadienį „Reuters“ pranešė, kad JAV ruošiasi sulaikyti daugiau Venesuelos naftą gabenančių tanklaivių po to, kai trečiadienį buvo konfiskuotas pirmasis toks krovinys. „Reuters“ pažymi, kad taip JAV didina spaudimą Venesuelos prezidentui Nicolas Maduro. Agentūra pažymi, kad šią savaitę buvo perimtas pirmasis naftos tanklaivis iš Venesuelos, kuriai nuo 2019 m. taikomos JAV sankcijos.

Baltieji rūmai ketvirtadienį nurodė, kad prie Venesuelos krantų perimtas naftos tanklaivis bus atgabentas į JAV uostą, kuriame ketinama pasilikti jo krovinį – naftą. „Laivas atplauks į JAV uostą ir Jungtinės Valstijos ketina konfiskuoti naftą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos prie Venesuelos krantų perėmė didelį naftos tanklaivį.

Deryboms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo stringant, JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „labai nepatenkintas“ tiek Kyjivu, tiek Maskva, ketvirtadienį pareiškė jo atstovė Karoline Leavitt. „Prezidentas yra labai nepatenkintas abiem šio karo pusėmis“, – žurnalistams sakė K. Leavitt. „Jis nebenori jokių kalbų. Jis nori veiksmų. Jis nori, kad šis karas baigtųsi“, – pažymėjo atstovė.

„Sky News“ pateikė ištrauką iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo apie šiandien vykusį „norinčiųjų koalicijos“ susitikimą. Ukrainos prezidentas atsakė į Donaldo Trumpo pakartotinius raginimus surengti rinkimus Ukrainoje, teigdamas, kad tam reikėtų paskelbti paliaubas. „Turi būti paskelbtos paliaubos“ „Turi būti paskelbtos paliaubos – bent jau rinkimų proceso ir balsavimo metu.

Nuotoliniame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos lyderius stiprinti Ukrainos poziciją siekiant taikos kare prieš Rusiją. Kaip ketvirtadienį išplatintame Prezidentūros pranešime nurodė Lietuvos vadovas, artimiausiomis dienomis ir savaitėmis gali būti priimti sprendimai, nulemsiantys visos Europos saugumo ateitį. Todėl dabar, prezidento teigimu, Europa turi tvirtai stovėti Ukrainos pusėje ir sustiprinti jos derybinę poziciją.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su ilgamečiu sąjungininku Venesuelos prezidentu Nicolas Maduro ir dar kartą patvirtino savo paramą Karakasui po to, kai Jungtinės Valstijos perėmė naftos tanklaivį, pranešė Kremlius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo komanda šiandien surengė dar vieną diskusiją su pagrindiniais Donaldo Trumpo pasiuntiniais, pranešė Ukrainos prezidentas savo socialiniuose tinkluose, rašo „Sky News“. Abi pusės aptarė saugumo garantijų klausimą – tai vienas iš trijų dokumentų, sudarančių platesnį JAV taikos planą Ukrainai.

Tai, kas europiečiams Londone ar Milane jau seniai tapo kasdienybe, amerikiečiams vis dar atrodo kaip laisvių suvaržymas. Tačiau 2025-ieji Niujorkui tapo lūžio metais – Niujorkas tapo pirmuoju JAV didmiesčiu, apmokestinusiu įvažiavimą į centrinę miesto dalį.  Nors vairuotojai keikėsi, o politikai Vašingtone bandė blokuoti projektą, pirmieji moksliniai duomenys rodo, kad šis sprendimas suveikė geriau, nei kas nors drįso prognozuoti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pasiūlė supaprastinti regione veikiančioms kredito įstaigoms taikomas taisykles, kad padėtų joms konkuruoti tarptautiniu mastu, tačiau pabrėžė, jog šis žingsnis nesusilpnins krizėms užkirsti kelią skirtų apsaugos priemonių.

Kremlius turi planą, kaip pergudrauti Donaldą Trumpą ir priversti Vakarus priimti Maskvai palankias sąlygas. „The Telegraph“ skelbia, kad Vladimiras Putinas sąmoningai vilkina derybas, išnaudoja Rusijos karinį pranašumą ir nepasitiki permaininga D. Trumpo politika – o tuo pat metu bando supriešinti JAV su Europa ir parodyti pasauliui, jog Maskva yra lygiavertė Vašingtonui.

 Izraelis ketvirtadienį pareiškė, kad grupuotė „Hamas“ bus nuginkluota pagal JAV taikos planą Gazos Ruožui. Tel Avivas taip sureagavo į vieno iš islamistų judėjimo lyderių pasiūlymą „įšaldyti“ turimas ginklų atsargas mainais į ilgalaikes paliaubas. „Pagal 20 punktų planą „Hamas“ neturi ateities. Teroristinė grupuotė bus nuginkluota, o Gaza –demilitarizuota“, – naujienų agentūrai AFP sakė Izraelio pareigūnas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dislokavo tūkstančius JAV karių Karibuose ir įspėjo apie smūgius Venesuelos teritorijoje, o trečiadienį paskelbė vienašališkai perėmęs naftos tanklaivį.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienio rytą susitikime su ambasadoriais kalbėjo apie karą Ukrainoje, skelbia „Sky news“. Jis pareiškė manąs, kad Donaldas Trumpas deda nuoširdžias pastangas, kad išspręstų karą. S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad Rusijai reikia saugumo garantijų. Anot jo, taikos susitarime turėtų būti numatytos saugumo garantijos ir Rusijai, ir Ukrainai. Toliau jis pabrėžė Rusijos reikalavimą, kad Ukraina turėtų atsisakyti siekio tapti NATO nare.

JAV Centrinis bankas, kaip ir tikėtasi, vėl sumažino pagrindinę palūkanų normą. Ji sumažinta 0,25 procentinio punkto ir dabar svyruoja nuo 3,50 iki 3,75 proc., trečiadienį Vašingtone pranešė Federalinė rezervų sistema (FED). Tai trečiasis palūkanų normų sumažinimas šiais metais. Sprendimas priimtas sudėtingomis sąlygomis, nes dėl laikino vyriausybės uždarymo dar nebuvo paskelbti visi ekonominiai duomenys. FED, be to, toliau patiria didelį JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo savo raginimą Ukrainoje surengti rinkimus. Spaudos konferencijoje trečiadienį jo buvo paklausta apie tai, kokius dalykus turėtų pradėti priimti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jis turi būti realistiškas. Aš svarstau apie tai, žinote, kiek laiko praeis iki kada jie turės rinkimus. Tai demokratija. Praėjo daug laiko. Jie neturėjo rinkimų ilgą laiką“, – sako D. Trumpas.

Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Donaldo Trumpo, savaitgalį pakviestos į susitikimą Europoje, kuriame turėtų dalyvauti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tačiau D. Trumpas nepasakė, ar JAV dalyvaus susitikime ir jei taip, kokiu lygiu. D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose Vašingtone pradžioje patvirtino, kad su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir britų premjeru Keiru Starmeriu telefonu aptarė padėtį Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė apie JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą Ukrainoje surengti rinkimus, rašo UNIAN. V. Zelenskis surengė pokalbį su Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovais šia tema.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pasiuntė žinutę JAV prezidentui Donaldui Trumpui, skelbia „Politico“. Joje O. Syrskis pareiškė, kad Rusijos laimėjimai fronto linijoje yra nežymūs, o JAV daro vis didesnį spaudimą Ukrainai priimti taikos susitarimą. Syrskis pasakė, kas vyksta iš tiesų Anot jo, Ukrainos kariai rytinėje šalies dalyje vykstančiuose mūšiuose pasiekia daug geresnių rezultatų, nei Rusija leidžia suprasti.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas trečiadienį atsakė į aštrią JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos kritiką Europos atžvilgiu, tvirtindamas, kad žemynas gavo daug naudos iš žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos.

Trečiadienį Ukraina perdavė Jungtinėms Valstijoms savo atsakymą dėl naujausio taikos plano projekto, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Apie tai socialinėje platformoje „X“ paskelbė „Axios“ žurnalistas Barakas Ravidas, kuriam šį faktą patvirtino oficialūs šaltiniai Ukrainoje ir JAV.

Šeštadienį, gruodžio 13 d., Paryžiuje įvyks aukšto rango JAV pareigūnų susitikimas su Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos atstovais, kurio metu bus aptariamas prezidento JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planas, rašo „Axios“....

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija netoli Venesuelos sulaikė naftos tanklaivį, remdamasi dviem JAV pareigūnais trečiadienį pranešė naujienų agentūrą „Reuters“. Tokio žingsnio imtasi JAV sutelkus dideles karines pajėgas šiame regione, įskaitant lėktuvnešį, naikintuvus ir dešimtis tūkstančių karių. Anonimiškai kalbėję pareigūnai teigė, kad operacijai vadovavo JAV pakrančių apsaugos tarnyba. Jie neatskleidė tanklaivio pavadinimo ir nenurodė, kokioje tiksliai vietoje jis buvo perimtas.

Pasiruošimas Kalėdoms pasaulyje įsibėgėja, tačiau šventinės nuotaikos skirtinguose Šiaurės Amerikos kampuose labai skiriasi – Mičigane pirmoji ponia Melania Trump susitinka su karių vaikais ir linki visiems meilės, o Gvatemaloje jos sutuoktinio Donaldo Trumpo galva deginama laužo liepsnose kartu su trijų metrų dydžio velnio iškamša. Skambant kalėdinės muzikos garsams, Amerikos pirmoji ponia Melania Trump bando skirti dėmesio visiems susirinkusiems vaikams Kvanitiko jūrų pėstininkų bazėje.

Leidinys „Politico“ paskelbė 28 įtakingiausių žmonių Europoje sąrašą, kuriame pirmąją vietą užėmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jei tikrieji lyderiai iškyla sunkmečiu, šie metai politikams, mąstytojams ir lyderiams suteikė daugybę progų išsiskirti, pažymi leidinio redaktoriai. Nors tradiciškai „POLITICO 28“ sąrašas apsiriboja europiečiais, JAV prezidento įtakos Europos gynybai, prekybai ir politikai buvo neįmanoma nepastebėti.

Ukrainos ir JAV atstovai trečiadienį surengė derybas dėl Ukrainos atstatymo ir ekonominio atsigavimo po karo. Apie tai platformoje „X“ informavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Evropeiskaja pravda“. Pasak V. Zelenskio, derybose iš JAV pusės dalyvavo Donaldo Trumpo pasiuntinys ir jo žentas Jaredas Kushneris, finansų ministras Scottas Bessentas ir investicinės bendrovės „BlackRock“ generalinis direktorius Larry Finkas.

JAV federalinis teisėjas antradienį sutiko paviešinti didžiosios prisiekusiųjų žiuri įrašus, susijusius su nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino bendrininkės Ghislaine Maxwell tyrimu. Tokie įrašai paprastai laikomi paslaptyje, tačiau teisėjas Paulas Engelmayeris rėmėsi praėjusį mėnesį prezidento Donaldo Trumpo pasirašytu įstatymu, pagal kurį Teisingumo departamentas iki gruodžio 19 dienos turi paskelbti visus įrašus, susijusius su J. Epsteinu.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja skeptiškai vertina JAV diplomatijos gebėjimą įvaryti pleištą tarp Aliaksandro Lukašenkos ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino, skelbia „Reuter“. S. Cichanouskaja paragino „nustoti galvoti, kad mes galime atskirti Lukašenką ir Putiną“. „Jie turi simbiotinę draugystę: jie remia vienas kitą, padeda vienas kitam, pavyzdžiui, apeiti sankcijas. Mūsų užduotis nėra juos atskirti ar išgelbėti Lukašenką nuo Putino.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja nurodyti be vizų atvykstantiems užsienio turistams prieš įvažiuojant į šalį atskleisti savo pastarųjų penkerių metų veiklos socialiniuose tinkluose istoriją, teigiama oficialiame pranešime. Antradienį Federaliniame registre paskelbtas pasiūlymas būtų taikomas lankytojams iš 42 valstybių, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Australiją ir Japoniją, kuriems nereikia vizos norint patekti į Jungtines Valstijas.

Dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų prie Seimo į protesto akciją susirinko Nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“, kuri po Seimo langais išrikiavo apie 100 vilkikų. Vežėjams protestuojant ir reikalaujant Vyriausybės atlyginti nuostolius premjerė Inga Ruginienė kartoja – kompensuoti vežėjų nuostolius turi Minskas. Pasak premjerės, nepaisant to, kad sulaikytų vilkikų Aliaksandras Lukašenka neišleidžia, vežėjai toliau intensyviai vyksta į Baltarusiją.

Šveicarijos ekonomikos ministras Guy Parmelinas trečiadienį buvo išrinktas šalies prezidentu 2026 metams.  Jį išrinko abiejų Federalinės Asamblėjos rūmų parlamentarų įstatymų leidėjai. Už G. Parmeliną balsavo 203 iš 210 parlamentarų. „Tai sunkūs laikai. Aš pradedu eiti pareigas neramioje ir neaiškioje situacijoje, trapiame ir pažeidžiamame žemyne. Mūsų laikai reikalauja ryžtingumo, įžvalgumo, drąsos ir vilties“, – trečiadienį įstatymų leidėjams sakė 66-erių G. Parmelinas.

JAV siekia, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pakeistų Romos statutą taip, jog nebūtų vykdomas tyrimas prieš Donaldą Trumpą ir aukštus Baltųjų rūmų pareigūnus, rašo „Reuters“. Apie tai „Reuters“ pranešė anonimiškumo pageidavęs D. Trumpo administracijos atstovas.

Europos šalys toliau deklaruoja tvirtą paramą Ukrainai, tačiau neturi savos strategijos, kaip užbaigti karą Ukrainoje be JAV pagalbos. Tai tampa problema, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje išlieka nepastovi, rašo „The New York Times“. Pažymima, kad Europos pareigūnai mano, jog itin svarbu, kad Ukraina taikos derybose gautų patikimas saugumo garantijas.

JAV lėktuvų gamintoja „Boeing Co.“ 2025-aisiais, pirmąkart per šešerius metus, gali aplenkti savo Europos konkurentę „Airbus SE“ pagal orlaivių užsakymus, pirmiausia dėl susitarimų, pasiektų sprendžiant ginčus tarp Jungtinių Valstijų ir jų prekybos partnerių.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas trečiadienį sureagavo į aštrią JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos kritiką Europai ir primygtinai tvirtino, kad žemynas gavo daug naudos iš žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos.

Lietuva neturi nei patvirtinimo, nei paneigimo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai ketintų palikti Lietuvą, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Deividas Matulionis. „Aš galiu tik pasakyti, kad šiai dienai mes neturime jokio patvirtinimo arba paneigimo. Išties JAV kariai yra ir artimiausiu metu jie liks“, – paklaustas, ar Prezidentūra negavo oficialaus rašto iš JAV pareigūnų dėl amerikiečių karių pasilikimo Lietuvoje, atsakė jis.

Prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas išgyveno juokingą momentą. Tuo metu, kai jis lėktuve komentavo žurnalistams, lėktuvo personalo narys ar narė norėjo išeiti iš tualeto ir stumtelėjo prezidentą. Vaizdelis užfiksuotas kamerų. Incidentas Trumpo lėktuve Vaizdo įraše matyti, kad D. Trumpas pradeda atsakinėti į klausimą, tačiau tą pačią akimirką yra pastumiamas durų. Jis pažiūri į duris ir pasako „Sveiki“. Pasigirsta susirinkusių žurnalistų juokas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastaruoju metu atvirai reiškiamas palaikymas Europos kraštutinei dešinei pradžiugino ne visus jo sulaukusiuosius. Vokiečių „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) D. Trumpo moralinę paramą vertina palankiai ir laiko būdu didinti šalies piliečių palankumą bei užbaigti politinę izoliaciją, o nuosaikesne jėga save pristatyti siekiantis Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“ girtis JAV prezidento palaikymu anaiptol neskuba, rašo „Politico“. AfD lyderiai džiūgavo matydami, kaip D....

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) atlieka išsamų tyrimą dėl mirčių, kurios gali būti susijusios su COVID-19 vakcinomis, atvejų. Apie tai antradienį pranešė šalies sveikatos apsaugos sekretoriaus, kuris yra vakcinacijos skeptikas, atstovas. Nuo tada, kai Donaldas Trumpas paskyrė Robertą F. Kennedy jaunesnįjį į pareigas, JAV valdžia pradėjo didelę vakcinų politikos pertvarką, keliančią vis didesnį susirūpinimą medikų bendruomenėje.

Karinė pagalba Ukrainai 2025 m. antroje pusėje smarkiai sumažėjo, nes mažėjantys Europos įnašai nesugebėjo kompensuoti sustabdytos JAV paramos, rodo trečiadienį paskelbti Kylio instituto duomenys. JAV prezidentui Donaldui Trumpui metų pradžioje sumažinus JAV indėlį, Europa nuo kovo iki birželio padidino savo įsipareigojimus iki rekordinių beveik 20 mlrd. eurų, t. y. daugiau nei kompensuodama bendrą trūkumą. Tačiau nuo liepos iki spalio Europa sugebėjo surinkti tik mažiau nei 8 mlrd.

 Proeuropietiška Lenkijos vyriausybė atsidūrė aklavietėje, nacionalistinių pažiūrų prezidentui blokuojant precedento neturinčias reformas, kol šalyje tvyro didelis susiskaldymas, o kaimyninėje Ukrainoje tebesiaučia karas. Keturis mėnesius prezidento pareigas einantis Karolis Nawrockis, remiamas Lenkijos dešiniojo sparno opozicijos, jau vetavo 17 parlamento priimtų įstatymų. K. Nawrockis taip pat atsisakė skirti ir paaukštinti teisėjus, ambasadorius ir specialiųjų tarnybų agentus.