„Aš galiu tik pasakyti, kad šiai dienai mes neturime jokio patvirtinimo arba paneigimo. Išties JAV kariai yra ir artimiausiu metu jie liks“, – paklaustas, ar Prezidentūra negavo oficialaus rašto iš JAV pareigūnų dėl amerikiečių karių pasilikimo Lietuvoje, atsakė jis.
Anot prezidento patarėjo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) esą daro viską, kad JAV kariai būtų dislokuoti ilgam laikui.
Be to, D. Matulionis teigia situaciją vertinantis optimistiškai, nes Lietuva yra teigiamai vertinama įvairiais apsektais.
„Mes esame pateikiami kaip vieni iš lyderių“, – kalbėjo jis.
Primename, kad nuo kitų metų Lietuva skirs gynybai 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Lenkija, kuri yra gynybos finansavimo lyderė, 2026 m. planuoja skirti 4,8 proc. BVP. Vadinasi, pagal gynybai skiriamas išlaidas Lietuva gali tapti pavyzdžiu NATO.
Prezidentūros žiniomis, kol kas iš Europos išvesta tik viena brigada amerikiečių pajėgų. Anksčiau buvo skelbiama, kad ta šalis turėtų būti Rumunija – iš jos planuota išvesti apie 700–800 JAV karių.
„Kaip toliau bus, neaišku, bet aš manau, kad mūsų geografinė padėtis yra tokia, kad kartu su lenkais pavyks įtikinti JAV pajėgų buvimo svarbą tiek JAV, tiek Lietuvos saugumui“, – teigė D. Matulionis.
Ruginienė ramina: Lietuvai amerikiečių karių mažinimas negresia
JAV peržiūrint savo karinius pajėgumus Europoje, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad Lietuvoje amerikiečių karių skaičius nebus mažinamas.
„Kitur aplink amerikiečių karių skaičius yra apkarpomas, o Lietuvai tai negresia. Mes esame savo strateginių partnerių minimi pozityviame kontekste“, – portalui LRT.lt teigė I. Ruginienė.
Ji akcentavo, kad tokiai JAV laikysenai įtakos turi tai, kad Lietuva nuosekliai didina gynybai skiriamą BVP.
„Kitais metais gynybai skirsime rekordinį finansavimą. 5,38 proc. BVP mums, kaip mažai šaliai, Lietuvai, tai yra gana didelis iššūkis“, – pabrėžė premjerė.
Nausėda sulaukė laiško iš Trumpo
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia sulaukęs laiško iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuriame jis pozityviai vertina Lietuvos pastangas didinti išlaidas gynybai bei tikina, kad šalis pavyzdingai vykdo įsipareigojimus kaip amerikiečių pajėgas priimanti šalis.
„Gavau JAV prezidento Donaldo Trumpo laišką. Kadangi jis adresuotas asmeniškai, jo negaliu detaliai atskleisti, tačiau jo nuotaika yra labai palanki Lietuvai, ir pirmiausia ten kalbama apie tai, kad Lietuva yra strateginė partnerė, kad ji visa savo veikla demonstruoja strateginę partnerystę JAV atžvilgiu, kad yra lyderė įgyvendinant 5 proc. gynybos išlaidų programą. Ir šita nuotaika leidžia tikrai mums formuoti lūkesčius, kad JAV dėmesys mūsų šaliai išliks“, – LRT televizijos laidoje „LRT forumas“ pirmadienį teigė G. Nausėda.
Lietuvoje šiuo metu rotaciniu principu veikia du amerikiečių batalionai, vykdantys bendras treniruotes su šalies kariais ir kitų šalių sąjungininkais.
Pasak G. Nausėdos, nors JAV pajėgų dislokavimo Europoje detalės neatskleidžiamos, laiške pabrėžiama, kad Lietuva rimtai vykdo JAV bataliono priėmimo ir priimančios šalies paramos programą.
„JAV pajėgų dislokavimo Europos lygiu klausimai nėra atskleisti, tačiau kalbama apie tai, kad Lietuva – nes tai buvo mano kreipimasis į jį – yra šalis, kuri labai rimtai žiūri į nacionalinę JAV bataliono priėmimo programą, priimančios šalies paramos programą, ir tai JAV neliks nepastebėta“, – kalbėjo šalies vadovas.
URM atsakė, ar JAV mažins karių skaičių Lietuvoje
Sausį JAV lyderiui Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, prasidėjo diskusijos apie galimą JAV karių išvedimą iš Europos.
Rumunija ir jos sąjungininkės buvo informuotos apie Jungtinių Valstijų sprendimą sumažinti savo kariuomenės dydį Europoje, rašo „DC News“.
Suplanuota, kad JAV sumažins savo karių skaičių Rumunijoje nuo 1700 iki 900–1000.
Naujienų portalas tv3.lt dar spalį paklausė Užsienio reikalų ministerijos (URM), ar diplomatai turi žinių, kad JAV ketintų sumažinti karių skaičių Baltijos šalyse trumpuoju (1–3 mėnesių) ir ilguoju (6–12 mėn.) laikotarpiu.
„Šiuo metu neturime jokių oficialių indikacijų apie galimus planus sumažinti JAV karių skaičių Baltijos šalyse“, – nurodė URM.
Spalio pradžioje prasidėjo eilinė JAV pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija, ji truks 9 mėnesius.
Visgi kokiais argumentais remiantis JAV mažina karių skaičių Europoje? Lietuvos URM žiniomis, JAV administracija šiuo metu rengia svarbiausius strateginius saugumo ir gynybos politikos dokumentus – Nacionalinę saugumo strategiją ir Nacionalinę gynybos strategiją.
„Jais remiantis, tikėtina, vyks ginkluotųjų pajėgų dislokavimo visame pasaulyje korekcijos, atsižvelgiant į grėsmes JAV ir jos sąjungininkams“, – komentuoja URM.
Savo ruožtu JAV kariuomenė pareiškė, kad pajėgų sumažinimas rytiniame NATO flange nereiškia Amerikos pasitraukimo iš Europos ir nepakeis saugumo aplinkos ten.
„Tai nėra Amerikos pasitraukimas iš Europos ar sumažėjusio įsipareigojimo NATO ir 5-ajam straipsniui signalas“, – pareiškime, kuriame kalbama apie Aljanso kolektyvinės gynybos principą, teigė Jungtinių Valstijų Sausumos pajėgos Europoje.
„Tai veikiau teigiamas padidėjusių Europos pajėgumų ir atsakomybės ženklas“, – nurodyta pranešime.
Šiuo metu Europoje dislokuota apie 70 tūkst. JAV karių, beveik pusė jų – Vokietijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Migracija turi būti numeris vienas tema politikoje. Nuo to apkraunama sveikatos systema, pavojus nacionaliniam saugumui ir tapatybei.
