Donaldas Trumpas

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį galutinai perėmė Vašingtone įsikūrusį garsųjį Kenedžio centrą – Baltieji rūmai pranešė, kad šios institucijos valdyba balsavo už tai, jog ji būtų pervadinta „Trumpo–Kenedžio centru“. Vykdydamas susidorojimą su institucijomis, kurias jis laiko pernelyg progresyviomis (angl. „woke“), D. Trumpas anksčiau šiais metais pats atrinko naujus šio JAV nacionalinio kultūros centro valdybos narius ir paskyrė save pirmininku.

 Jungtinės Valstijos penktadienį Majamyje surengs derybas, siekdamos paspartinti kitą Gazos Ruožo paliaubų etapą, o prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad metų pabaigoje jį tikriausiai aplankys Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradėjo savo metinę spaudos konferenciją ir jau kaltina Ukrainą „atsisakymu baigti šį konfliktą taikiais būdais“. V. Putinas netgi tvirtina, kad Kyjivo vyriausybė 2022 m. „pradėjo karą Ukrainos rytuose“, teigdamas, jog Ukraina turėjo palikti „žmones ramybėje, kad jie galėtų patys pasirinkti gyvenimo būdą toje Ukrainos dalyje“. „Tuomet jie nenorėjo to leisti“, – priduria jis.

„TikTok“ ketvirtadienį pranešė, kad su investuotojais pasirašė bendros įmonės sutartį, kuri leis bendrovei toliau vykdyti veiklą Jungtinėse Valstijose ir išvengti draudimo grėsmės dėl kinų savininkų.

JAV nacionalinio saugumo sekretorė Kristi Noem ketvirtadienį sustabdė žaliosios kortelės loteriją, teigdama, kad ją panaudojo įtariamasis per masines šaudynes Browno universitete. 48 metų Claudio Nevesas Valente iš Portugalijos kaltinamas gruodžio 13 d. įsiveržęs į universiteto pastatą ir apšaudęs egzaminus laikiusius studentus, du žuvo ir devyni buvo sužeisti. Jis taip pat kaltinamas po dviejų dienų nužudęs Masačusetso technologijos instituto (MIT) dėstytoją.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pasiekus susitarimą dėl finansavimo Ukrainai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, jo nuomone, Europai būtų naudinga pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį patvirtino 901 mlrd. JAV dolerių gynybos biudžetą, kuris, be kita ko, apima paramą Baltijos šalims ir Ukrainai.  Metinis Nacionalinės gynybos įgaliojimų įstatymas (NDAA), nustatantis JAV saugumo ir užsienio politikos prioritetus, yra vienas iš nedaugelio klausimų, kuriais vis dar galimas abiejų partijų bendradarbiavimas Kongrese, skaldomame vis labiau aštrėjančių ideologinių skirtumų.

Bet koks taikos susitarimas su Rusija, numatantis Ukrainos teritorines nuolaidas, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui gali tapti beveik neįveikiamu politiniu ir visuomeniniu iššūkiu: didžioji dauguma ukrainiečių nėra pasirengę sutikti su žemės atidavimu, rašo „Politico“. Leidinyje primenama, kad Ukrainos, Europos ir JAV lyderiai neseniai paskelbė apie „žymią pažangą“ taikos derybose.

Tvyrant įtampai tarp Vašingtono ir Karakaso, kairiųjų pažiūrų Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva planuoja iki Kalėdų telefonu pasikalbėti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.  Ketvirtadienį I. Lula da Silva pareiškė norintis užkirsti kelią karui Lotynų Amerikos žemyne. Jis sakė paklausiantis D. Trumpo, kaip Brazilija galėtų prisidėti prie diplomatinio krizės sprendimo.

Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neslėpė nepasitenkinimo dėl techninių nesklandumų. Valstybės vadovas išreiškė kritiką dėl nuolat judinamų mikrofonų ir kamerų, praneša „Telegram“ kanalas „Nexta“. „Mikrofonai nuolat juda. Ar negalima tiesiog padaryti taip, kad viskas dirbtų normaliai? Aš negaliu žiūrėti į visas kameras vienu metu, man tai nepavyksta“, – kalbėjo E. Macronas.

ES lyderiams sutarus dėl 90 mlrd. eurų paskolos Kyjivui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šis sprendimas išsprendžia su Ukrainos reikmėmis susijusius klausimus. Tačiau jei Kyjivui pinigų reikės daugiau, Bendrija žada jų ieškoti. „Finansavimo klausimas išspręstas. Europos Sąjunga surado galimybę finansuoti Ukrainą 90 mlrd. eurų 2026–2027 metais“, – LRT Briuselyje sakė šalies vadovas.

Rusija sureagavo į naują Europos Sąjungos sprendimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą. Kremlius džiaugiasi ES valstybių narių ketvirtadienį pasiektu kompromisu dėl Ukrainos finansavimo, kurį vadina įstatymo ir sveiko proto pergale. „Kol kas nugalėjo teisė ir sveikas protas“, – penktadienį platformoje „Telegram“ pareiškė Rusijos vyriausiasis derybininkas Kirilas Dmitrijevas.

Kaip pranešė su pasiūlymais susipažinę pareigūnai, JAV ir Europos sąjungininkai parengė Ukrainai saugumo garantijų planą, kuriame numatytos išsamios, patikimos ir rimtos priemonės, skirtos užtikrinti bet kokio taikos susitarimo su Rusija laikymąsi, skelbia „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad maždaug 800 tūkst. karių turinti Ukrainos kariuomenė turėtų tapti pirmąja pokario atgrasymo linija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia nematantis būtinybės keisti Ukrainos konstituciją, kad iš jos būtų išbrauktas šalies kursas į narystę NATO. Jis tokį pareiškimą padarė per Briuselyje vykusią spaudos konferenciją, kuri buvo transliuojama prezidentūros „YouTube“ kanale. „Sakau nuoširdžiai: nemanau, kad mums reikia keisti šalies konstituciją. Pirmiausia, tai yra Ukrainos konstitucija, ir spręsti, ką su ja daryti, turi Ukrainos žmonės, o ne kas nors kitas.

Praėjusią savaitę Lietuvoje paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl iš Baltarusijos skraidinamų balionų su kontrabanda, pareigūnams talkinantiems kariams Seimas ketvirtadienį suteikė papildomų galių. Pakeitimams pritarė 67 parlamentarai, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Ketvirtadienį iš Ukrainos į Lietuvą atvyko dar 20 išlaisvintų Baltarusijos politinių kalinių, kurie buvo paleisti po Vašingtono ir Minsko susitarimo. „Čia labai svarbi diena mums visiems. Mes džiaugiamės, kad galime pamatyti mūsų herojus laisvus“, – žurnalistams teigė baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atstovas Dzianis Kuchynskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos ir JAV delegacijos penktadienį ir šeštadienį Jungtinėse Valstijose surengs naujas derybas, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos invaziją. „Penktadienį ir šeštadienį mūsų komanda bus Jungtinėse Amerikos Valstijose; jie jau pakeliui (…) o amerikiečiai jų laukia“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, kad derybose gali dalyvauti ir Europos pareigūnai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo naujus Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimus apie karą Ukrainoje, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, nuo sąjungininkų veiksmų priklauso, kiek ilgai Rusija galės tęsti karą. „Pirmiausia, Putino signalai mums nėra visiškai nauji. Aš visada sakiau, kad jis nenori baigti karo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį vyksta į Varšuvą pirmajam tiesioginiam susitikimui su Lenkijos kolega Karoliu Nawrockiu. Lenkijos prezidentas yra kritikavęs Kyjivą, tad susitikimo metu tikėtina įtampa. Po K. Nawrockio pergalės prezidento rinkimuose jis ir V. Zelenskis kalbėjosi telefonu, bet jiems susitikti asmeniškai prireikė keturių mėnesių.

JAV Kongresas trečiadienį patvirtino gynybos biudžetą, į kurį įtraukta 400 mln. dolerių metinė pagalba Ukrainai ateinantiems dvejiems metams.  Ši priemonė, patvirtinta Atstovų rūmuose ir Senate, leis Pentagonui tiekti ginklus ir padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos. Dabar įstatymą turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Abiejuose rūmuose respublikonai turi nedidelę daugumą.  Įstatymo projektas taip pat nustato taisykles JAV kariams Europoje.

JAV ir Rusijos pareigūnai šį savaitgalį susitiks Majamyje, kad surengtų naujas derybas dėl prezidento Donaldo Trumpo plano karui Ukrainoje užbaigti, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį apžvelgė šį savaitgalį Majamyje vyksiančias derybas su Rusijos pareigūnais dėl Ukrainos ir sakė: „Tikiuosi, Ukraina veiks greitai, nes ten yra Rusija.

 Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį kreipimesi į tautą pažadėjo amerikiečiams ekonomikos bumą ir tuo pačiu apkaltino savo pirmtaką demokratą Joe Bideną dėl aukštų kainų, kurios pakenkė respublikono populiarumui. „Labas vakaras, Amerika. Prieš vienuolika mėnesių paveldėjau netvarką, ir dabar ją tvarkau“, – pareiškė jis, sakydamas tiesioginę kalbą iš Baltųjų rūmų, kuri nuskambėjo baigiantis pirmiesiems jo valdymo metams po sugrįžimo į prezidento postą.

JAV trečiadienį paskelbė Ekvadore laikinai dislokuosianti karinių oro pajėgų karius, dalyvausiančius šiame regione vykdomoje kovos su narkotikais kampanijoje. Apie tai, kiek karių bus dislokuota Ekvadore, į šią šalį siunčiamų tuo metu, kai vis didėja įtampa tarp naftą Lotynų Amerikoje gaminančios Venesuelos ir Jungtinių Valstijų, nepranešama. Kariškiai bus dislokuoti Ekvadoro Mantos karinių oro pajėgų bazėje, kurioje iki 2009 m. dešimtį metų veikė JAV bazė.

JAV administracija išleido bendrąją licenciją „GL-115C“, kuria aibė Rusijos bankų, „susijusių su civiline branduoline energetika“, laikinai atleidžiami nuo JAV sankcijų. Dokumento tekstas buvo paskelbtas trečiadienį JAV iždo departamento oficialioje interneto svetainėje, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Išskyrus šios bendrosios licencijos c punkte numatytus atvejus, iki 2026 m. birželio 18 d. 12:01 val.

Naujausi JAV atliktų apklausų rezultatai rodo, kad šalies prezidentui Donaldui Trumpio „labai pritariančių“ gyventojų skaičius sumažėjo iki maždaug 1 iš 5 – tai kol kas žemiausias beveik visų apklausų rodiklis antrosios jo kadencijos metu, o daugelis tyrimų rodo, kad jis prilygsta žemiausiems rodikliams, užfiksuotiesiems pirmosios jo kadencijos metais, praneša CNN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitikime su aukštais kariškiais neabejojo pergale savo kare prieš Ukrainą. Vien tik šiais metais kaimyninėje šalyje, anot jo, užkariauta daugiau kaip 300 vietovių. „Tarp jų yra ir didelių miestų, kuriuos priešas pavertė tvirtovėmis su nuolatiniai gynybos įrenginiais“, – sakė V. Putinas, pridurdamas, kad patirties dėka užkariavimų tempas tik didės.

Venesuelos valstybinė naftos bendrovė trečiadienį pranešė, kad nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtos blokados, šalis ir toliau eksportuoja neapdorotą naftą. „Žalios naftos ir jos kitų produktų eksporto operacijos vykdomos įprastai. Su PDVSA operacijomis susiję naftos tanklaiviai toliau plaukia“, – teigiama „Petroleos de Venezuela“ (PDVSA) išplatintame pranešime.  Pasak PDVSA, D. Trumpo žingsnis nesumažino operacinių pajėgumų ar ryžto tęsti veiklą.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina panaikinti vieną iš pirmaujančių pasaulio klimato tyrimų institucijų dėl to, ką ji antradienį pavadino „klimato dramatizavimu“, nors tokiam planui yra priešinamasi.

JAV rengiasi naujam sankcijų Rusijos energetikos sektoriui etapui, jei Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atmes taikos susitarimą su Ukraina, rašo „Bloomberg“. Anot leidinio, JAV svarsto įvairias galimybes, pavyzdžiui, sankcijas Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui. Jis naudojamas Maskvos naftos transportavimui, taip pat prekybininkams, kurie palengvina sandorius. Kas lauktų Putino? Kai kurie šaltiniai teigia, kad naujos priemonės gali būti paskelbtos jau šią savaitę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį išplėtė draudimą atvykti į šalį, papildomai įtraukęs dar kelių šalių piliečius, įskaitant sirus ir palestiniečius, turinčius palestiniečių valdžios išduotus kelionės dokumentus.  Pagal Baltųjų rūmų paskelbtą įsakymą, bendras draudimas dabar taip pat taikomas Burkina Faso, Laoso, Malio, Nigerio, Siera Leonės ir Pietų Sudano piliečiams. Taisyklės numato išimtis kiekvienu atskiru atveju.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad palaiko savo personalo vadovę Susie Wiles, kuri davė stulbinantį interviu žurnalui „Vanity Fair“ ir jo metu pasakė, jog Baltųjų rūmų šeimininkas turi „alkoholiko asmenybę“. Ilgoje publikacijoje, kuri, pasak žurnalo, yra paremta per pastaruosius metus įvykusia interviu su veteranu politikos aktualijų žurnalistu Chrisu Whipple serija, 68-erių S. Wiles taip pat pavadino viceprezidentą J. D. Vance‘ą „sąmokslo teorijų šalininku“, techno...

JAV automobilių pramonės milžinė „Ford“ oficialiai patvirtino žinią, kurią ekspertai vadina dramatiškiausiu posūkiu visoje rinkoje. Koncernas keičia ambicingus elektromobilių gamybos planus ir vėl atsigręžia į benzininius bei hibridinius modelius. Pagrindinėmis šio sprendimo priežastimis įvardijama katastrofiškai krentanti paklausa ir naujieji prezidento Donaldo Trumpo administracijos pokyčiai, kurie iš esmės panaikino finansines paskatas rinktis elektra varomą transportą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pasveikino Čekijos ministrą pirmininką Andrejų Babišą, pradėjusį eiti pareigas, ir pareiškė, kad iš šio milijardieriaus tikisi „neįtikėtinų dalykų“, įskaitant galimą naikintuvų sandorį. Pirmadienį A. Babišo vyriausybė buvo prisaikdinta, jam sudarius aljansą su dviem euroskeptiškomis dešiniųjų partijomis. „Puiku matyti Andrejų Babišą vėl paskirtą Čekijos Respublikos ministru pirmininku“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Šiais metais sąjungininkės skyrė Ukrainos ginklų gamybai beveik 5 mlrd. dolerių, už panašią sumą nupirko Kyjivui ginklų Jungtinėse Amerikos Valstijose, antradienį pranešė gynybos ministras Denysas Šmyhalis.  „Abu skaičiai yra rekordiniai, šią dinamiką norime išlaikyti ir 2026 m.“, – po internetinio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo „Telegram“ kanale paskelbė jis.  Pasak Ukrainos gynybos ministro, Vokietija planuoja kitais metais skirti 11,5 mlrd. eurų (13,5 mlrd.

Europos lyderiai ketvirtadienį turėtų susitikti Briuselyje ir aptarti Ukrainos finansavimą, tačiau jie susiduria su didžiuliu ir beprecedenčiu spaudimu iš JAV pusės, trečiadienio rytą rašo „Politico“. Leidinio vertinimu, ketvirtadienį vyksiantis susitikimas parodys, ar blokas subegės išlikti vieningas, ar JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis dėlto pavyks jį suskaldyti.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį įsakė vykdyti visų sankcionuotų naftos tanklaivių, plaukiančių į Venesuelą arba išplaukiančių iš jos, blokadą, taip padidindamas spaudimą autoritarinei šios šalies prezidento Nicolás Maduro vyriausybei. Vos prieš kelias dienas Vašingtonas prie Venesuelos krantų perėmė naftos tanklaivį.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius antradienį patvirtino, kad planai buvusiame Jugoslavijos kariuomenės štabe įrengti viešbutį nebus įgyvendinti, nes investicinė bendrovė, susijusi su Donaldo Trumpo žentu, iš projekto pasitraukė. „Dabar mums liks tik sugriuvęs pastatas, ir tik laiko klausimas, kada nuo jo pradės byrėti plytos ir kitos dalys, nes niekas jo daugiau nelies“, – žiniasklaidai Belgrade sakė A. Vučičius.

Prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad trečiadienį per televiziją kreipsis į tautą, pridurdamas, kad po to, kai sausio mėnesį sugrįžo į valdžią, šie metai Jungtinėms Valstijoms buvo „puikūs“. „Mano tautiečiai amerikiečiai, rytoj 9 val. vakaro TIESIOGIAI IŠ BALTŲJŲ RŪMŲ KREIPSIUOSI Į TAUTĄ. Iki pasimatymo“, – savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ antradienį parašė jis.

JAV turi suprasti, kad Rusija nėra pasirengusi konstruktyvioms deryboms, nes Kremlius ir toliau siekia užimti Ukrainą – arba padedant prezidentui Donaldui Trumpui, arba jėga. Apie tai televizijos laidoje „Espreso“ pareiškė Ukrainos diplomatas Romanas Bessmertnyjus. „Kalbant apie Kremliaus poziciją, jis turi dvi galimybes – užgrobti Ukrainą Donaldo Trumpo pagalba arba jėga, karu. Trečiosios galimybės, apie kurią svajoja Trumpas, o galbūt ir kai kas Europoje, nėra.

Valdantieji susiduria su rimtais iššūkiais ir vidaus, ir užsienio politikoje: oro balionai, sulaikyti vilkikai, kaltinimai dėl galimai proteguotų įmonių ir kėsinimosi į žodžio laisvę. Kaip valdžia atsako į visa tai? Šia aktualia tema TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir politologas Vladimiras Laučius.

Valdantieji apsisprendė, kiek nuo naujųjų metų didins mokesčius degalams. Litras benzino brangs 6 euro centais, o litras dyzelino ir dujų – apie 4 euro centrus. Valdantieji svarstė bent pusmetį mokesčių nedidinti ar net sumažinti iki Lenkijos lygio, tačiau to padaryti nesiryžo. Tad panašu, kad vilkikai ir toliau Lietuvos keliais važinės, o degalus pirks užsienyje, o didesnius mokesčius į biudžetą suneš Lietuvos vairuotojai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pirmadienį teismui pateiktame dokumente teigė, kad prezidento Baltųjų rūmų pokylių salės statybos projektas turi būti tęsiamas dėl neatskleistų nacionalinio saugumo priežasčių ir dėl to, kad paveldosaugininkų organizacija, norinti projektą sustabdyti, neturi teisės pateikti ieškinį.

JAV pareigūnai rengia Pentagono vadovo Pete'o Hegsetho reikalaujamą kariuomenės reorganizacijos planą, pagal kurį būtų sumažintas keturių žvaigždučių generolų skaičius ir sujungtos kai kurios tarptautinės vadavietės, pirmadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“. Jei pasiūlymas bus priimtas, tai bus vienas reikšmingiausių pokyčių kariuomenės aukščiausiuose sluoksniuose pastaraisiais dešimtmečiais, pranešė leidinys, remdamasis penkiais informuotais šaltiniais.

Estijos premjeras Kristenas Mihalas mano, kad Europos lyderiai gali paneigti Donaldo Trumpo teiginius apie Europos silpnumą, jei susitars dėl vadinamosios „reparacijų paskolos“ Ukrainai, rašoma „Politico“. Praėjusią savaitę JAV prezidentas pavadino Europą „nykstančių valstybių grupe“, o jos lyderius – „silpnais“. K. Mihalo teigimu, Europos lyderiai turi galimybę įrodyti priešingai per gruodžio 18-19 dienomis vyksiantį ES viršūnių susitikimą, kuriame bus sprendžiamas Ukrainos paskolos iš įšaldy...

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka ketina artimiausiu metu pasikalbėti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie Venesuelą ir papasakoti jam „daug įdomių dalykų“. Apie tai jis pranešė interviu amerikiečių leidiniui „Newsmax“. Jis pareiškė, kad „kol kas nieko nevyksta“, tačiau jis mato „Jungtinių Amerikos Valstijų susidomėjimą Venesuela“. „Aš daugeliu atžvilgių suprantu Trumpą, nes Venesuela yra šalia, kaip Ukraina yra šalia Rusijos.

JAV pareigūnai Pentagono vadovo Pete‘o Hegsetho prašymu rengia kariuomenės reorganizavimo planą, pagal kurį būtų sumažintas keturių žvaigždučių generolų skaičius, o kai kurios tarptautinės vadavietės būtų sujungtos į vieną, pirmadienį pranešė „The Washington Post“. Jei pasiūlymas bus priimtas, tai būtų vienas iš svarbiausių pokyčių aukščiausiuose karinių pajėgų sluoksniuose per pastaruosius dešimtmečius, rašo dienraštis, remdamasis penkiais su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais.

Britų transliuotojas BBC sako, kad ginsis, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pateikus ieškinį dėl šmeižto, kuriuo jis siekia 10 mlrd. dolerių (8,51 mlrd. eurų) žalos atlyginimo. „Kaip jau anksčiau aiškiai nurodėme, ginsimės šioje byloje. Daugiau nekomentuosime vykstančių teisinių procesų“, – antradienį sakė BBC atstovas po to, kai D. Trumpas Floridoje pateikė ieškinį dėl dokumentinio filmo, kuriame klaidinančiai sumontuota jo 2021 metų kalba prieš JAV Kapitolijaus riaušes.

Sekmadienį Australijoje per kasmetinę Chanukos šventę garsiausiame Sidnėjaus paplūdimyje tėvas ir sūnus nušovė 15 žmonių, o užsienio šalių lyderiai pasakė, kad tai buvo išpuolis prieš žydus. Naujienų portalo tv3.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius, kalbėdamas apie tai, ar tokie išpuoliai gali pasikartoti ir kitose šalyse, sako, kad konkrečių ženklų jis nemato.