Donaldas Trumpas

Maskva pirmadienį pareiškė, kad derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, daroma „lėta pažanga“. „Stebima lėta pažanga“, – valstybinė žiniasklaida pranešė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, po to, kai Rusija ir Ukraina išsiuntė derybininkus į Majamį atskiroms deryboms su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu.

Į laisvę paleisti ir į Lietuvą atvykę Baltarusijos politiniai kaliniai pirmadienį teigė besiviliantys, kad pradėtas išlaisvinimo procesas bus tęsiamas. Žmogaus teisių grupės „Viasna“ advokatas Uladzimiras Labkovičius, kuris buvo nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme, teigė neturintis jokių iliuzijų dėl situacijos Baltarusijoje, tačiau išreiškė viltį, kad politinių kalinių išlaisvinimas nesustos. „Jie turi kuo greičiau grįžti namo, nes galiu iš karto pasakyti, kad jiems labai sunku.

Danija pirmadienį pareiškė, kad iškvies JAV ambasadorių po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskyrė specialųjį pasiuntinį Grenlandijai, o šis iš karto pažadėjo paversti Danijos autonominę teritoriją „JAV dalimi“. Nuo grįžimo į Baltuosius rūmus 2025 m. sausio mėnesį D. Trumpas ne kartą sakė, kad JAV dėl saugumo priežasčių reikia išteklių turtingos Arkties salos, ir atsisakė atmesti galimybę panaudoti jėgą, kad ją gautų.

Danija pirmadienį pareiškė, kad iškvies JAV ambasadorių po to, kai šios šalies prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė paskyręs specialųjį pasiuntinį Grenlandijai. Respublikonas po pergalės rinkimuose ir pirmaisiais savo antrosios kadencijos mėnesiais ne kartą ragino įvesti JAV jurisdikciją Grenlandijoje, didžiulėje pusiau autonominėje Danijos teritorijoje, ir neatmetė galimybės panaudoti karinę jėgą, kad perimtų naudingųjų iškasenų turtingos, strategiškai svarbios Arkties salos kontrolę.

Danijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareikalavo, jog visi, įskaitant Jungtines Valstijas, gerbtų „Danijos Karalystės teritorinį vientisumą“ po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ‍paskyrė Luizianos gubernatorių savo specialiuoju pasiuntiniu Grenlandijoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis nemano, kad kils Rusijos ir NATO karas ar kad JAV išves kariuomenę iš Europos. Sekmadienį interviu Čekijos savaitraščiui „Respekt“ Lenkijos aukščiausiasis diplomatas taip pat pakomentavo gruodžio pradžioje Baltųjų rūmų paskelbtą Amerikos nacionalinio saugumo strategiją (NSS), nustatančią JAV užsienio ir saugumo politiką valdant Donaldo Trumpo administracijai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė, kad atšaukia beveik 30 karjeros diplomatų iš ambasadorių ir kitų aukšto rango pareigų, taip siekdama pertvarkyti Jungtinių Valstijų diplomatinę padėtį užsienyje. Du Valstybės departamento pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad praėjusią savaitę mažiausiai 29 misijų vadovai buvo informuoti, jog jų kadencijos baigsis sausio mėnesį.

Kilus kritikai dėl to, kad buvo paskelbti ne visi Jeffrey‘io Epsteino bylos dokumentai, o tie, kurie išvydo dienos šviesą, buvo smarkiai cenzūruoti, JAV Teisingumo departamento pareigūnai sekmadienį paneigė, kad tai buvo padaryta, siekiant apsaugoti prezidentą Donaldą Trumpą. J. Epsteino aukos neslėpė pykčio, kai paaiškėjo, kad daugelis penktadienį paskelbtų dokumentų iš šiam mirusiam seksualiniam nusikaltėliui iškeltų bylų puslapių buvo užtušuoti, o nuotraukos – cenzūruotos.

Respublikonų partijai atstovaujantis Senato narys Lindsay‘is Grahamas mano, kad, jei Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas atsisakytų derėtis su Ukraina, JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų konfiskuoti laivus su Rusijos nafta ir perduoti Ukrainai raketų „Tomahawk“. Naujienų agentūra „Unian“ praneša, kad apie tai jis pareiškė duodamas interviu transliuotojui „NBC News“. L. Grahamas pažymėjo, kad JAV jau ne vieną dieną sulaiko sankcijų objektu tapusius laivus su naftos kroviniais iš V...

JAV, Baltųjų rūmų duomenimis, nuo sausio surinko 235 mlrd. dolerių (200 mlrd. eurų) muitų pajamų. „JAV iždo departamentas nuo 2025 m. sausio surinko daugiau kaip 235 mlrd. JAV dolerių muitų“, – teigiama tiesioginėje kalėdinėje Baltųjų rūmų transliacijoje „YouTube“ kanale, kurią lydi muzika. Tolesniuose tekstų blokuose nurodomi kiti tariami JAV prezidento Donaldo Trumpo laimėjimai, pavyzdžiui, migracijos politikos srityje ir kovojant su fentanilio krize.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pietinės Luizianos valstijos gubernatorių Jeffą Landry‘į skiria specialiuoju pasiuntiniu oficialiai Danijai priklausančiai Grenlandijai. Šis supranta, kokia svarbi JAV saugumui yra sala Šiaurės Atlante, rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. J. Landry‘is esą tvirtai kovos už JAV interesus ir saugumą, taip pat mūsų sąjungininkų ir viso pasaulio išlikimą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas pagrasino, kad JAV taikos plano pataisos gali lemti karo Ukrainoje tęsimąsi, praneša „The Guardian“. Sekmadienį žurnalistams kalbėjęs J. Ušakovas teigė esąs įsitikinęs, kad europiečių ir ukrainiečių siūlomos ar mėginamos siūlyti pataisos „tikrai nepagerina dokumento ir nedidina galimybių pasiekti ilgalaikę taiką“. Kartu V. Putino patarėjas pridūrė, kad jis nėra matęs jokių konkrečių pasiūlymų, o jo kri...

Praėjus vos vienai dienai po to, kai prie Venesuelos krantų buvo sulaikytas antras naftos tanklaivis, JAV pakrančių apsauga dabar bando perimti dar vieno laivo kontrolę, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.

Majamyje trečią dieną  tęsiasi derybos dėl taikos Ukrainoje, tačiau bent kol kas detalių apie jas – mažai. Tiesa, buvo pasirodę žinių, kad amerikiečiai siūlo Maskvai ir Kyjivui tiesiogines derybas, tačiau Rusija pareiškė, kad rimtai apie tai esą niekas nekalba. Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas net išjuokė derybas sakydamas, kad Kremliaus pasiuntinys Majamyje geria „Cuba libre“ kokteilius.

Jungtinės Valstijos sulaikė dar vieną laivą tarptautiniuose vandenyse netoli Venesuelos krantų, sekmadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė du JAV pareigūnai. Tai jau antroji tokia operacija šį savaitgalį. Prieš keletą dienų JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė „blokadą“ visiems į Venesuelą ir iš jos plaukiantiems sankcionuotiems naftos tanklaiviams. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai neįvardijo, kuris laivas buvo sulaikytas.

Holivudą sukrėtė kraupi žmogžudystė – legendinį 78-erių metų režisierių Robą Reinerį ir jo žmoną namuose subadė paties režisieriaus jauniausias, 32-ejų metų sūnus Nikas. Kino pasauliui gedint režisieriaus, prezidentas Donaldas Trumpas pažėrė visuomenę skaldančių pareiškimų – teigė, kad režisierių pražudė jo priešiškumas ir kritika pačiam D. Trumpui. Nuotraukose matyti rugsėjį filmuoti kadrai, kuriuose kultinis amerikiečių režisierius Robas Reineris atvyko į savo naujo filmo premjerą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino Jungtines Valstijas daryti didesnį spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų karą, diplomatams susirinkus Majamyje naujoms deryboms. V. Zelenskis taip pat teigė, kad Vašingtonas pasiūlė pirmąsias tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas per pusmetį, tačiau vėliau išreiškė skepticizmą, ar tai padėtų.

Nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino aukos šeštadienį pareiškė pasipiktinimą, kai buvo paskelbta ilgai laukta jo bylų dokumentų partija, į kurią įtraukta daugybė užtušuotų puslapių ir iš dalies uždengtos nuotraukos. JAV teisingumo departamento paviešinta medžiaga apima nuotraukas, kuriose užfiksuotas eksprezidentas Billas Clintonas ir kiti garsūs J. Epsteino socialinės aplinkos žmonės, tarp jų – Mickas Jaggeris ir Michaelas Jacksonas.

JAV pakrančių apsaugos tarnyba pirmą kartą nuo tada, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie sankcionuotų naftos krovinių gabenimo į Venesuelą ir iš jos blokadą, prie Venesuelos krantų perėmė naftos tanklaivio kontrolę.

Jungtinėse Valstijose rengiamos derybos dėl taikaus Maskvos karo prieš Ukrainą sprendimo iki šiol buvo konstruktyvios, pareiškė Rusijos vyriausiasis derybininkas Kirilas Dmitrijevas, kurį cituoja Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. K. Dmitrijevas, kuris yra Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino patarėjas, sakė, kad derybos su JAV puse prasidėjo šeštadienį ir turėtų būti tęsiamos sekmadienį, pranešė TASS. „Diskusijos vyksta konstruktyviai“, – žurnalistams teigė K. Dmitrijevas.

Donaldo Trumpo administracijos 2025 metų Nacionalinio saugumo strategija daugeliu aspektų yra beprecedentė JAV istorijoje, rašoma „Foreign Affairs“. Įprastai tokio pobūdžio dokumentai įvardija grėsmes, kurias Jungtinių Valstijų priešininkai kelia Vašingtonui ir jo sąjungininkams, ir aiškina, kaip į šias grėsmes reikėtų reaguoti. Tačiau šis dokumentas, regis, yra švelnesnis JAV priešams nei jos draugams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį išreiškė skepticizmą dėl svarstomų Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono pasiuntinių derybų siekiant užbaigti karą jo šalyje. Nors Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti tokias trijų šalių pasiuntinių derybas Majamyje, „nesu tikras, ar jos duotų kokių nors naujų rezultatų“, pareiškė jis žurnalistams.

Maskvos pasiuntinys JAV rengiamoms deryboms dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo šeštadienį atvyko į Majamį, naujienų agentūrai AFP pranešė rusų šaltinis. Kiek anksčiau Kirilas Dmitrijevas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad vyksta į Majamį, kur turi įvykti dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo ratas. „Pakeliui į Majamį“, – parašė K. Dmitrijevas. Jis pridėjo balandžio jausmaženklį ir trumpą vaizdo įrašą, kaip Saulė pro debesis apšviečia paplūdimį su palmėmis.

Paviešinti dokumentai iš velionio seksualiniais nusikaltimais kaltinamo Jeffrey Epsteino bylos. Donaldo Trumpo administracijai kelis mėnesius buvo taikomas spaudimas dėl skaidrumo šioje politiškai jautrioje byloje. Penktadienį paskelbti dokumentai, siekiant įvykdyti Kongreso nustatytą terminą, yra tik pirmoji dalis to, ką administracija vadina milžinišku informacijos kiekiu. Tačiau jau dabar sulaukiama kritikos, nes nemaža dokumentų dalis užtušuota.

Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pasiūlius sustabdyti smūgius Kyjivui, kad šis galėtų surengti prezidento rinkimus, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Maskva neturi teisės kištis į Ukrainos rinkimų organizavimą. „Ne Putinas sprendžia, kada ir kokiu formatu vyks rinkimai Ukrainoje“, – sakė V. Zelenskis. Jis taip pat atmetė balsavimo Rusijos okupuotose teritorijose galimybę.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas tikina, kad Rusija planuoja okupuoti Baltijos valstybes, rašo „Ukrainska Pravda“. Pasak K. Budanovo, Kremlius šiam žingsniui ruošia planus 2027 m.  „Remiantis pagrindiniu planu, Rusijos Federacija turėjo būti pasiruošusi pradėti veiksmus 2030 m. Tačiau dabar planai pasikeitė ir ketinama tai nukelti į 2027 m.”, – kalbėjo jis.

Jungtinės Valstijos panaikino sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms. Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras teigia toliau prašysiantis Europos Sąjungos griežtinti sankcijas Baltarusijai, bet kartu turįs vilties, kad JAV įkalbės Baltarusiją paleisti sulaikytus Lietuvos įmonių vilkikus ir išspręsti oro balionų problemą. Kaip paaiškinti šią dvejopą Lietuvos laikyseną, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – apžvalgininko Vladimiro Laučiaus pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.

Nuo Maskvos invazijos pradžios praėjus beveik ketveriems metams, šeštadienį prasideda naujas derybų dėl taikaus Rusijos karo su Ukraina išsprendimo etapas. Po praėjusį sekmadienį ir pirmadienį Berlyne vykusių derybų tarp pagrindinių Europos šalių, Jungtinių Valstijų ir Ukrainos, JAV derybininkai dabar nori Floridos valstijos Majamio mieste aptarti rezultatus su Rusijos atstovais. Prieš keletą dienų vienas aukšto rango JAV pareigūnas paskelbė, kad norima surengti darbo grupių susitikimą.

JAV žvalgybos vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per beveik ketverius plataus karo Ukrainoje metus savo karo tikslų nepakeitė. Apie tai remdamasi šešių su JAV žvalgybos veikla susipažinusių šaltinių suteikta informacija pranešė „Reuters“. „JAV žvalgybos ataskaitose toliau perspėjama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina užimti visą Ukrainą ir susigrąžinti buvusiai Sovietų imperijai priklausiusias Europos dalis“, – teigė šaltiniai.

Nužudyto JAV dešiniojo sparno aktyvisto Charlie Kirko našlė parėmė viceprezidento J. D. Vance'o kandidatūrą 2028 metų prezidento rinkimuose, taip duodama pradžią varžyboms dėl Baltųjų rūmų ir pasiūlydama savo velionio vyro įkurtos įtakingos jaunimo organizacijos paramą.

JAV teisingumo departamentas penktadienį pradėjo skelbti ilgai lauktus savo tyrimo dėl nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino dokumentus, tačiau daug jų yra smarkiai cenzūruoti. Tarp skelbiamų dokumentų yra daugybė nuotraukų, kuriose matyti buvęs demokratų prezidentas Billas Clintonas ir kiti garsūs J. Epsteino socialinio rato asmenys, tarp jų Mickas Jaggeris ir Michaelas Jacksonas.

Tik Jungtinės Valstijos gali įtikinti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, diplomatams susirinkus Majamyje naujoms deryboms tarp Kyjivo ir Maskvos. „Tikiu, kad tokia jėga yra Jungtinėse Valstijose ir prezidento (Donaldo) Trumpo asmenyje. Ir manau, kad neturėtume ieškoti alternatyvų Jungtinėms Valstijoms. Visos alternatyvos kelia abejonių, ar jos galėtų tai padaryti“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pareiškė, kad taika Gazos Ruože neįmanoma, jei palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ nenusiginkluos ir toliau kels grėsmę Izraeliui. „Jei „Hamas“ kada nors ateityje atsidurs tokioje padėtyje, kad galės grasinti Izraeliui ar jį pulti, taikos nebus“, – žurnalistams sakė M. Rubio ir pridūrė: „Štai kodėl nusiginklavimas yra toks svarbus.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad iki kitos savaitės pirmųjų dienų bus pasiektas susitarimas dėl atnaujintų paliaubų, kurios užbaigs susirėmimus tarp Tailando ir Kambodžos pajėgų, penktadienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio. „Dedame daug pastangų siekdami paskatinti visus vėl laikytis sutartų sąlygų. Ir esame atsargiai optimistiški, kad tai pavyks pasiekti iki kitos savaitės pirmadienio ar antradienio“, – žurnalistams sakė M. Rubio.

JAV pradėjus naftos blokadą, kad didintų Karakasui daromą spaudimą, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbtame interviu neatmetė karo su Venesuela galimybės. „Aš to neatmetu, ne“, – ketvirtadienį televizijos kanalui „NBC News“ telefonu duotame interviu sakė D. Trumpas. D. Trumpas taip pat atsisakė pasakyti, ar nori nuversti Venesuelos prezidentą Nicolasą Maduro. Savo ruožtu, autoritarinis kairiųjų pažiūrų N. Maduro teigia, kad Vašingtonas nori pakeisti Karakaso režimą.

Jau antra savaitė, kai neuždaromas Vilniaus oro uostas, o į šalį iš Baltarusijos neatskrenda kontrabandiniai balionai. Lietuvos valdžia džiūgauja, kad tai – amerikiečių ir Lietuvos diplomatijos vaisiai, kai Donaldo Trumpo administracijos pasiuntinys susitiko su A. Lukašenka, o šis esą pažadėjo kažką padaryti dėl kontrabandinių balionų.  Taip pat valdžia vardija, kad balionus sustabdė masinės kratos ir policija, sučiupusi būrį kontrabandininkų savaitės pradžioje.

NATO pareiškė, kad, nepaisant pokyčių JAV politikoje, įvykusių po Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią, Ukrainai tiekiamų ginklų apimtys nesumažėjo. Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai pranešė „Reuters“. Paklaustas, ar po to, kai D. Trumpas liovėsi mokėti įnašus, bent kiek sumažėjo teikiamos karinės pagalbos apimtys, NATO saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainoje (NSATU) pavaduotojas generolas majoras Maikas Kelleris atsakė, kad „ne, visiškai ne.“ Pasak jo, jokios pertraukos nebuvo.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pažėrė naujų vakariečius stebinančių pareiškimų apie karą Ukrainoje. Kaip rašo portalas hvg.hu, V. Orbanas pareiškė, kad kare Ukrainoje jam neaišku, kas ką užpuolė. Priminsime, kad 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį susitarė suteikti Ukrainai 90 mlrd.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Europos Sąjungą, kad ji neva nenori, jog karas Ukrainoje baigtųsi. „ES rusofobams taika Ukrainoje nereikalinga“, – rusų agentūra TASS cituoja ją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad teisę balsuoti rinkimuose, kurie galėtų įvykti Ukrainoje, turėtų ir Rusijoje gyvenantys šios kaimyninės šalies, prieš kurią jis vis dar vykdo niokojantį karą, piliečiai. „Ukrainos valdžia pagaliau turi tapti teisėta, o tai neįmanoma be rinkimų“, – penktadienį per kasmetinę spaudos konferenciją Maskvoje sakė Kremliaus vadovas. V. Putino teigimu, Rusija yra pasirengusi svarstyti dalinį ugnies nutraukimą.

Britų vyriausybė aukšto rango diplomatą Christianą Turnerį paskyrė naujuoju ambasadoriumi JAV. „Didžiosios Britanijos ir JAV santykiai yra ypatingi, o didžiulė Christiano, puikaus diplomato, patirtis dar labiau sustiprins šį ypatingą glaudų ryšį ir užtikrins, kad jis toliau klestėtų“, – pareiškė britų premjeras Keiras Starmeris. Ch. Turnerio pirmtakas Peteris Mandelsonas rugsėjį buvo nušalintas, kai paaiškėjo jo draugystė su seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey‘iu Epsteinu. Ch.

JAV Teisingumo departamentas penktadienį paskelbs „keletą šimtų tūkstančių dokumentų“ iš nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino bylų, pranešė generalinės prokurorės pavaduotojas Toddas Blanche‘as, o dar daugiau dokumentų bus paskelbta ateinančiomis savaitėmis. Manoma, kad dokumentuose bus daug išbraukymų, nes prokurorai turės plačius įgaliojimus neatskleisti vardų, žvalgybos informacijos ir teisiškai įslaptintos medžiagos.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį savo kolegai iš Ukrainos Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad ukrainiečiai nepakankamai vertina jo šalies pagalbą Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija. Šis kaltinimas, išsakytas per bendrą spaudos konferenciją, priminė dramatišką V. Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo konfrontaciją Baltuosiuose rūmuose vasarį, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as apkaltino Ukrainos lyderį nepagarba ir nedėkingumu už JAV paramą.

Europos šalių vadovai po ilgas valandas užtrukusių derybų paryčiais paskelbė, kad vis dėlto susitarė dėl Ukrainos finansavimo artimiausius dvejus metus. Tiesa, bendrijai pritrūko ryžto jau dabar panaudoti įšaldytus Rusijos milijardus Ukrainai. Nusprendė paskolą ukrainiečiams garantuoti Europos Sąjungos lėšomis, o Maskvos turtą galimai panaudos vėliau.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį pažėrė naujų kaltinimų prieš Vakarų lyderius, rašo „Sky news“. Jis pareiškė, kad būtent vakariečiai neva „savo rankomis sukūrė dabartinę situaciją“ Ukrainoje ir esą dabar dar labiau aštrina konfliktą. „Jie nuolat kalba apie tai, kad ruošiasi karui su Rusija“, – piktinosi V. Putinas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį ciniškai pareiškė, kad nelaiko savęs atsakingu už žmonių žūtis Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“. Jo buvo paklausta, ar jis bus atsakingas už žmonių mirtis Ukrainoje, jei atmes JAV taikos pasiūlymus. V. Putinas, kaip įprasta, ėmė kartoti Kremliaus propagandą, kad ne Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą „Mes nemanome, kad esame atsakingi už žmonių gyvybių netekimą, nes ne mes pradėjome šį karą“, – „Sky news“ cituoja jį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sąjungininkę Varšuvą laikytis vieningai ir perspėjo, kad Maskva puls Lenkiją, jei Rusijos invazija nebus sustabdyta. „Be mūsų nepriklausomybės Maskva neišvengiamai veršis į Lenkiją ir giliau į Europą“, – sakė V. Zelenskis penktadienį Varšuvoje bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu.  V. Zelenskis šiame kontekste pabrėžė vienybės tarp Kyjivo ir Varšuvos svarbą.

Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigia, jog dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos pastarosiomis dienomis balionų ir jų atžymų nefiksuojama, nepaisant vėjo krypties. „Pastarosiomis dienomis, jau galima sakyti, ir savaitėmis, balionų ir jų atžymų nefiksuojame, nepriklausomai nuo vėjo krypties, tačiau jokiu būdu dėl to nestsipalaiduojame.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į JAV televizijos kanalo NBC klausimą apie galimą atsakomybę už ukrainiečių ir rusų karių žūtis, jei būtų atmestas Donaldo Trumpo taikos pasiūlymas, dar kartą pakartojo Kremliaus naratyvą – esą Maskva karo nepradėjo. Kartu jis tikino, kad derybose su JAV Rusija sutiko su „tam tikrais kompromisais“, tačiau nepaaiškino, kokie jie, ir pabrėžė, jog Maskva neketina atsisakyti pernai Ukrainai iškeltų reikalavimų.