Politologas apie Lietuvos strategiją Baltarusijos klausimu: „Tai niekaip nedera su nepriklausomos valstybės laikysena“

Kaip paaiškinti šią dvejopą Lietuvos laikyseną, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – apžvalgininko Vladimiro Laučiaus pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.

TAIP PAT SKAITYKITE:

JAV ruošia smūgį Putinui: štai kas lauks, jei jis nesutiks su taikos pasiūlymu

Donaldo Trumpo personalo vadovė: jis turi alkoholiko asmenybę

„Ford“ traukia rankinį stabdį: dėl Donaldo Trumpo sprendimų atsisako elektromobilių ir nurašo 19,5 mlrd. dolerių

Jungtinėms Valstijoms pasiekus apčiuopiamų rezultatų derybose su Baltarusija, Lietuva, kaip skelbia užsienio reikalų ministras, tikisi, kad amerikiečiai susitars ir dėl balionų problemos, ir dėl vilkikų išlaisvinimo problemos. Bet kartu, sako užsienio reikalų ministras, Lietuva reikalaus, kad Europos Sąjunga griežtintų sankcijas Baltarusijai. Kaip tai dera?

Tai niekaip nedera su nepriklausomos, savarankiškos ir suverenios valstybės laikysena. Visos valstybės turi savo interesus, amerikiečiai turi savo interesus, Lietuva turi savo interesus. Bet ar tas lietuviškas interesas per paskutinius penkis metus, kada pradėjome šią politiką, kurią iki dabar Lietuvos valstybė vykdo, ar mes kažką pasiekėme? Mes tiesiog užsiėmėme retorinę politiką, kuri yra pilna deklaracijų, tačiau ji yra iš esmės be turinio.

Kaip jūs manote, ar Lietuva matydama, kaip kinta Jungtinių Valstijų užsienio politikos kryptis mūsų regione, gali iš to turėti naudos? Tarkime, mes sutinkame atšaukti sankcijas baltarusiškoms trąšoms ir mainais prašom iš amerikiečių kažko. Ar tai įmanoma ir kas tas kažkas galėtų būti?

Mainai visą laiką yra galimi tarp valstybių ir tai turėtų visą laiką vykti, nes politika, bet kokia tarptautinė politika, yra transakcinė politika.

Ar mes galime tikėtis iš Jungtinių Valstijų papildomų saugumo garantijų?

Mes galime įvairių sandorių turėti, mes galime papildomų pajėgumų įgyti. Kodėl mes savo laiku negalėjome derėtis dėl kažkokios ginkluotės? Mes galime kalbėti apie infrastruktūrinius, apie investicinius projektus.

O kuo viskas baigsis?

Arba Lietuva taps suvereni valstybė, arba ji to suverenumo neįgis. Ir naujame žemėlapyje, kurį brėžia Jungtinių Valstijų naujoji saugumo strategija, akivaizdu, tokioms valstybėms kaip Lietuva žemėlapy vietos nelabai ir yra. Ten sunku ją surasti. Visi kaip partnerį Rytų Europoje akcentuoja Vengriją arba Lenkiją.

Sakoma, Amerikos politika gali pasikeisti. Bus kongreso rinkimai, ateis kita valdžia ir prezidentas gal bus kitas ir vėl viskas grįš į Džo Bideno vėžes.

Prisimenant, kuo baigėsi visi bandymai šnekėti apie tai, kad Michailo Gorbačiovo politika gali pasikeisti? Ta prasme, Sovietų Sąjungoje galų gale buvo dar blogiau, grįžimas į buvusius laikus yra neįmanomas. Tai yra sisteminiai rimti pasikeitimai, kurie keičia visą santykių pobūdį, keičia visą tarptautinį žemėlapį. Kaip santykiai yra plėtojami, kaip valstybės vienos su kita bendrauja. Amerikiečiai nieko nebegarantuoja. Amerikiečiai negarantuoja prekybos kelių. Ta prasme, viską turite pradėti daryti, ponai, patys nuo savęs. O jeigu laikysena yra tokia, kad už mus kažkas kažką padarys, tai vieną kartą taip bus, kad nebus ir to subjekto, kuris kažką tai gali padaryti.

Visas pokalbis – straipsnio pradžioje.