Merzas kreipėsi į Putiną: ragina bent per Kalėdas paskelbti paliaubas
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paskelbti paliaubas Ukrainoje per Kalėdas.
„Galbūt Rusijos vadovybė dar turi žmogiško padorumo likučių ir bent per Kalėdas leis gyventojams kelias dienas pabūti be šio teroro“, – sakė F. Merzas Berlyne spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Zelenskis: derybose kompromiso dėl teritorijų klausimo pasiekti nepavyko
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad derybose su amerikiečiais pozicijos dėl teritorijų vis dar išlieka skirtingos.
Zelenskis prabilo apie jautrų klausimą: atsakė, ar JAV reikalauja Ukrainos pasitraukimo iš Donecko srities
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo, ar Jungtinės Amerikos Valstijos reikalauja, kad Ukraina pagal vadinamąjį „taikos planą“ pasitrauktų iš Donecko srities, rašo UNIAN.
„Norėčiau, kad su prezidento Trumpo delegacija elgtumėmės pagarbiai. Nemanau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ko nors reikalavo. Aš mus laikau strateginiais partneriais. Todėl taip ir formuluočiau: klausimą dėl teritorijų, susijusį su Rusijos vizija ar Rusijos reikalavimais, mes išgirdome per Jungtines Amerikos Valstijas. Mes tai suvokiame kaip Rusijos Federacijos reikalavimus. Todėl ir aš pats negalėjau nieko reikalauti iš Jungtinių Amerikos Valstijų“, – šiandien Berlyne per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu sakė jis.
Po derybų Berlyne Vokietijos kancleris mato tikros taikos Ukrainoje galimybę
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas mato pažangą diplomatinėse pastangose rasti būdų kaip užbaigti karą Ukrainoje.
„Dabar turime galimybę Ukrainoje pradėti tikrą taikos procesą. Pažanga dar nedidelė, bet galimybė yra reali“, – pirmadienį vakare per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengtą spaudos konferenciją sakė konservatorių pažiūrų politikas.
Jo teigimu, dabar jaučiamas „didžiulis diplomatinis impulsas – galbūt didžiausias nuo karo pradžios“.
Nuo sekmadienio Berlyne vyko intensyvios ir konfidencialios Ukrainos, JAV ir Europos atstovų derybos, pranešė F. Merzas.
Jis pabrėžė, kad JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris šiame procese „suvaidino svarbų vaidmenį“. Jo žodžiais tariant, dabar siekiama tikslų, „dėl kurių sutaria ir ukrainiečiai, ir europiečiai, ir amerikiečiai“.
Daugiausiai dėmesio skiriama paliauboms, kurios užtikrintų Ukrainos valstybės suverenumą. Tai turi būti užtikrinta rimtomis saugumo garantijomis, sakė F. Merzas. JAV Berlyne pateiktos teisinės ir materialinės garantijos yra „tikrai įspūdingos“, pridūrė jis.
„Mes – ukrainiečiai, europiečiai ir amerikiečiai – dirbame kartu siekdami paliaubų. Dėl to visi sutarėme vakar ir sutariame šiandien“, – pabrėžė F. Merzas.
JAV atkreipia dėmesį į Rusijos atvirumą Ukrainos narystei ES
Jungtinės Valstijos po pokalbių Berlyne pabrėžia Rusijos atvirumą Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES). Be saugumo garantijų klausimo tai vienas iš daug diskutuoto taikos plano Ukrainos karui užbaigti punktų, su kuriais Rusija buvo pasirengusi sutikti, sakė aukštas JAV vyriausybės pareigūnas.
Narystės ES klausimas jau buvo įtrauktas į 28 punktų planą, kurį JAV pateikė siekdamos taikos Ukrainoje ir kuris buvo plačiai kritikuojamas kaip Rusijos pageidavimų sąrašas.
Vienas iš Rusijos karo tikslų yra užkirsti kelią Ukrainai tapti NATO nare. Narystė ES iš tikrųjų nėra tikrasis ginčo objektas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas keliskart, be kita ko, tarptautiniame ekonomikos forume 2022 m., praėjus keliems mėnesiams nuo karo pradžios, pareiškė, kad Rusija niekada neprieštaravo Ukrainos stojimui į ES. Maskvai visada nerimą kėlė kaimyninės šalies integracijos į Vakarus karinis aspektas.
Ukrainos ir JAV delegacijos nuo sekmadienio Berlyne tarėsi dėl pakeistos taikos plano versijos. JAV delegacijai priklausė specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris. Rusija pokalbiuose nedalyvavo.
Volodymyras Zelenskis: Ukraina ir JAV laikosi „skirtingų pozicijų“ dėl teritorijų atidavimo
Po dviejų dienų derybų Berlyne, kurios buvo surengtos siekiant užbaigti karą su Rusija, Kyjivas ir Vašingtonas vis dar laikosi skirtingų pozicijų pagrindiniu Ukrainos teritorijų atidavimo klausimu, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Buvo pakankamai diskutuota dėl teritorijų, ir, atvirai sakant, manau, kad mūsų pozicijos vis dar skiriasi, bet tikiu, kad mano kolegos išgirdo mano asmeninę poziciją“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat sakė, kad derybose su JAV pasiuntiniais buvo padaryta „pažanga“ Vašingtono saugumo garantijų Ukrainai klausimu.
„Šiuo klausimu padarėme pažangą. Susipažinau su kariuomenės iki šiol parengtomis detalėmis ir jos atrodo labai geros, nors tai tik pirmasis projektas“, – žurnalistams Berlyne sakė V. Zelenskis.
Kiek anksčiau pirmadienį Berlyne baigėsi V. Zelenskio ir JAV pasiuntinių dviejų dienų derybų ratas, kuriame, pasak ukrainiečių derybininko Rustemo Umerovo, buvo padaryta reali pažanga dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo.
Ukraina susiduria su Vašingtono spaudimu skubiai pritarti JAV tarpininkaujamam taikos susitarimui, kurio anksčiau siūlyti variantai kritikų vadinti itin palankiais Kremliui.
Ukraina, nuo 2022-ųjų vasario kovojanti su Rusijos didelio masto invazija, viliasi įtikinti Vašingtoną, kad dėl ugnies nutraukimo turi būti susitarta be išankstinių teritorinių nuolaidų Rusijai.
Europos lyderiai tvirtai laikosi pozicijos, kad bet koks susitarimas turi atnešti teisingą taiką ir nesudaryti sąlygų tolesnei Rusijos agresijai ateityje.
Rusija savo ruožtu užsimena, kad laikysis savo pagrindinių reikalavimų, įskaitant reikalavimus Ukrainai atiduoti savo teritorijų ir niekada neįstoti į NATO.
Derybų rezultatai: skelbiama, kad Trumpas liko patenkintas
Dviejų dienų derybos Berlyne su JAV pasiuntiniais dėl karo su Rusija užbaigimo buvo „nelengvos“, bet „produktyvios“, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šie pokalbiai visada yra nelengvi, būsiu atviras su jumis. Tačiau tai buvo produktyvus pokalbis, buvo aptarta daug detalių, tikrai daug“, – sakė jis Vokietijos ir Ukrainos verslo forume.
Remiantis „Reuters“ šaltinio JAV, informuoto apie derybas, duomenimis, 90 % klausimų tarp Ukrainos ir Rusijos yra išspręsti.
Pasak jo, viena iš pagrindinių derybų temų buvo saugumo garantijos: D. Trumpas mano, kad galės įtikinti Rusiją priimti Ukrainai garantijas, analogiškas NATO 5 straipsniui.
„Skynews“ šaltinis pažymėjo, kad susitikimo metu „gilinamos diskusijos dėl teritorinių klausimų“.
Pareigūnas pridūrė, kad „Trumpas yra patenkintas Amerikos ir Ukrainos delegacijų derybų Berlyne rezultatais“.
Rusijos įšaldytos lėšos
Ukrainiečių lyderis taip pat paragino panaudoti įšaldytą Rusijos turtą „gynybai nuo Rusijos agresijos“.
Europos Sąjungai (ES) stengiantis susitarti dėl plano, kaip panaudoti šį turtą Kyjivui padėti, V. Zelenskis pažymėjo: „Šios lėšos turi tikrai ir visiškai pasitarnauti gynybai nuo Rusijos agresijos. Tai teisinga, tai protinga ir tai turi būti įmanoma.“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo ruožtu pareiškė, kad galutinis ES plano dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos gynybai finansuoti parengimas yra „svarbus klausimas“, kurį reikia nedelsiant išspręsti.
„Jei mums nepavyks to padaryti, bus keleriems metams, o gal ir ilgiau, smarkiai pakenkta Europos Sąjungos gebėjimui veikti ir mes parodysime pasauliui, kad nesugebame susivienyti ir veikti tokiu svarbiu mūsų istorijos momentu“, – sakė F. Merzas, kalbėdamas apie planą, kuris bus svarstomas šią savaitę vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime.
Kiek anksčiau pirmadienį Berlyne baigėsi naujausias V. Zelenskio ir JAV pasiuntinių derybų ratas, jiems ir Europos sąjungininkams siekiant užbaigti beveik ketverius metus trunkantį Rusijos karą.
Deryboms pasibaigus, ukrainiečių derybininkas Rustemas Umerovas pareiškė, kad per dvi derybų su JAV dienas Berlyne buvo padaryta reali pažanga dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo.
Ukraina susiduria su Vašingtono spaudimu skubiai pritarti JAV tarpininkaujamam taikos susitarimui, kurio anksčiau siūlyti variantai kritikų vadinti itin palankiais Kremliui.
Ukrainos žiniasklaida: Berlyne vykusios JAV ir Ukrainos derybos baigėsi
Ukrainos žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad Berlyne baigėsi naujausias Ukrainos ir JAV pareigūnų derybų raundas, kurio metu buvo aptariami planai, kaip užbaigti plataus masto Rusijos invaziją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pats dalyvavo kanceliarijoje vykusiame susitikime, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“, cituodama V. Zelenskio patarėją Dmytro Lytvyną.
JAV delegacijai vadovavo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas. Derybose, pirmadienį ryte vykusiose po sekmadienį Berlyne surengto pirmojo derybų raundo, dalyvavo ir prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
JAV ir Ukrainos delegacijos jau keletą savaičių mėgina susitarti dėl JAV parengto taikos pasiūlymo, nes praėjusį mėnesį paskelbta pirminė jo versija sulaukė griežtos Kyjivo ir jo sąjungininkų Europoje kritikos kaip pernelyg palanki Rusijai.
Nors Kyjivas ir Vašingtonas pripažino, kad derybų metu buvo padaryta pažanga, vis dar lieka didelių nesutarimų, įskaitant Rusijos reikalavimą dėl teritorinių nuolaidų, kurį Kyjivas kategoriškai atmeta.
S. Witkoffas po sekmadienio derybų išreiškė optimizmą, sakydamas, kad derinant dabartinį 20 punktų taikos planą „buvo padaryta didelė pažanga“.
V. Zelenskis pirmadienį susitiks su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, o po to dalyvaus Europos lyderių susitikime, kuriame taip pat dalyvaus Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Vokietija teigia, kad į šį susitikimą taip pat pakviestos ir JAV.
JAV stebina Rusijos interesų palaikymu, skelbia AFP šaltinis tarptautinėse diskusijose
JAV derybininkai vis dar nori, kad Ukraina atsisakytų kontrolės rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kaip sąlygos taikos deryboms su Rusija, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė diskusijose dalyvavęs pareigūnas. Jis taip pat paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą Ukraina atsisakė siekio stoti į NATO.
Kyjivas priešinasi Vašingtono reikalavimui išvesti karius iš dviejų regionų, bendrai vadinamų Donbasu, kurių Rusijai nepavyko užimti nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nori teritorijų“, sakė pareigūnas AFP, pridurdamas, kad JAV reikalauja, jog Ukraina „pasitrauktų“ iš regionų, o Kyjivas atsisako tai daryti.
„Šiek tiek stebina, kad amerikiečiai šiuo klausimu laikosi rusų pozicijos“, – pridūrė jis.
JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, Maskva kontroliuoja beveik visą Luhansko regioną ir apie 80 proc. Donecko regiono.
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) pirmadienį paskelbta apklausa, kurioje dalyvavo 550 respondentų, parodė, kad Donbaso atidavimui prieštarautų 75 proc. ukrainiečių.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento pasiuntinio Steve'o Witkoffo bei žento Jaredo Kushnerio derybos dėl karo pabaigos pirmadienį Berlyne tęsiasi jau antrą dieną.
Pareigūno teigimu, jos taip pat aptartas Ukrainos siekis stoti į NATO, Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės ateitis ir rinkimai.
Pareigūnas paneigė Vokietijos žiniasklaidos pranešimus, esą Ukraina per derybas Berlyne atsisakė siekio stoti į NATO.
„Ta dalis apie NATO nėra tiesa“, – sakė jis.
„Jie vis dar nepateikia detalių apie saugumo garantijas; tai vienas iš klausimų, kurį Ukraina bando išsiaiškinti. Jei ne NATO, tai kas? Be atsakymo į šį klausimą, negali būti atsakymo apie NATO“, – paaiškino šaltinis.
Pareigūnas taip pat pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus Ukrainoje surengti rinkimus.
„Jei jie reikalauja, mes galime surengti rinkimus. Bet tai yra saugumo klausimas“, – sakė jis.
„Ar amerikiečiai pasirengę daryti spaudimą Putinui, kad jis sutiktų su paliaubomis? Nes iki šiol jis atsisako tai daryti“, – klausė pareigūnas.
Jis išdėstė ir Amerikos poziciją derybose Zaporižios atominės elektrinės klausimu.
„Apskritai, idėja tokia, kad Amerika galėtų vienaip ar kitaip dalyvauti elektrinės valdymo, atstatymo ir elektros tiekimo procesuose“, – apie didžiausią Europoje branduolinę elektrinę, kuri yra Maskvos kontrolėje, kalbėjo pareigūnas.
Jis pridūrė, kad iš taikos plano buvo išbrauktas pasiūlymas dėl bendros amnestijos visoms kare dalyvaujančioms šalims.
ELTA primena, kad viešai nėra nežinoma, kaip per pastarąsias kelias savaites keitėsi pradinis 28 punktų JAV taikos planas, kurį prezidento D. Trumpo administracija paviešino lapkritį, o pagrindiniai neišspręsti klausimai susiję su teritorijomis ir JAV saugumo garantijomis.
JAV tarpininkaujamos derybos karui užbaigti pirmadienį tęsiamos Berlyne.
Elektros tiekimas Ukrainoje – ant žlugimo ribos: „Esame per žingsnį nuo visiško elektros energijos tiekimo nutraukimo Kyjive“
Autoritetingas JAV leidinys „The Washington Post“ skelbia, kad nuolatinės Rusijos atakos Ukrainoje prieš energetikos sistemą pasiekė kritinį lygį. „Esame per žingsnį nuo visiško elektros energijos tiekimo nutraukimo Kyjive“, – leidiniui pasakojo vienas iš su situacija susipažinusių valdininkų.
Ukraina Vokietijoje pramoniniu mastu gamins kovinius dronus
Vokietijoje bus pramoniniu mastu gaminami ukrainiečių sukurti koviniai nepilotuojamieji orlaiviai, kurie bus skirti Ukrainai, pirmadienį pranešė Ukrainos dronų gamintoja „Frontline Robotics“ ir Vokietijos gynybos bendrovė „Quantum Systems“.
Pirmadienį Berlyne vykusiame Vokietijos ir Ukrainos ekonomikos forume bendrovės pranešė, kad gamyba vykdoma Ukrainos gynybos ministerijos užsakymu.
Bendros įmonės „Quantum Frontline Industries“ vadovas Matthias Lehna minėjo, kad per metus bus pagaminama dešimtys tūkstančių dronų.
Įmonės teigimu, šis projektas yra „pirmoji Europoje visiškai automatizuota pramoninio masto užsienio gamybos linija, skirta gaminti dronus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“.
Vokietijos gamyklose bus gaminamas mūšio lauke išbandytas logistikos dronas „Linza“, žvalgybinis dronas „Zoom“ ir nuotoliniu būdu valdomas kulkosvaidis bei granatsvaidis „Buria“.
Šis bendradarbiavimas vykdomas įgyvendinant Ukrainos vyriausybės iniciatyvą „Statykite su Ukraina“.
Kijevas siekia, kad dalis Ukrainos ginklų būtų gaminama saugiose Europos šalyse, tokiu būdu išvengiant gamybos sutrikimų dėl rusų atakų.
Trims ketvirtadaliams ukrainiečių Rusijos taikos planas „kategoriškai nepriimtinas“
Trys ketvirtadaliai apklaustų ukrainiečių Rusijos taikos planą vadina „kategoriškai nepriimtinu“. Tai rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) lapkričio 26 d. – gruodžio 13 d. atliktos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“.
Apklausos duomenimis, Rusijos planas ukrainiečiams lieka kategoriškai nepriimtinas: visiškai nepriimtinu jį laiko 75 proc. ukrainiečių (lygiai toks pat skaičius užfiksuotas ir 2025 m. rugsėjo mėn.).
Priimti Rusijos taikos planą sutiktų vos 17 proc. ukrainiečių (šis skaičius lieka nepakitęs nuo ankstesnių tyrimų).
Tuo metu 72 proc. respondentų yra pasirengę pritarti Europos ir Ukrainos planui (daugiausia nenoromis). Šis planas, be kita ko, apimtų esamos fronto linijos įšaldymą kartu su saugumo garantijomis Ukrainai (ir be oficialaus okupuotų teritorijų pripažinimo Rusijos dalimi).
Šią galimybę kategoriškai atmeta tik 14 proc. apklaustųjų. 2025 m. rugsėjo mėn. Europos ir Ukrainos planui buvo pasirengę pritarti 74 proc. respondentų; skirtumas, palyginti su dabartiniu skaičiumi, yra paklaidos ribose.
Tuo metų tų, kurie „noriai sutiktų su šiuo planu“, dalis padidėjo nuo 18 iki 31 proc..
Visos šalies viešosios nuomonės tyrimą „Omnibus“ KIIS vykdė nuo lapkričio 26 d. iki gruodžio 13 d. Į jį KIIS savo iniciatyva įtraukė klausimus, susijusius su karu ir taika, pasitikėjimu Vakarų partneriais ir vidaus padėtimi. Apklausoje dalyvavo atsitiktiniu būdu atrinkti 547 vyresni nei 18 metų amžiaus respondentai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukraina kartu su savo partneriais Europos Jungtinėms Valstijoms pateikė savo pasiūlymus dėl taikos plano.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasak „Ukrinform“, faktiškai atmetė septynis pirminio JAV pasiūlyto 28 punktų taikos plano punktus, įskaitant nuostatas dėl teritorijų mainų pagal kontaktinę liniją ir patikimų saugumo garantijų Ukrainai suteikimo.
Lemtinga savaitė: dedamos viltys į derybas, Zelenskis vėl susitiko su Trumpo komanda
Derybos dėl taikos Ukrainoje, kurios pirmadienį tęsiamos Berlyne, „dar niekada nebuvo tokiame rimtame etape kaip dabar“, radijo stočiai „Deutschlandfunk“ sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.
Ukrainos ir JAV pareigūnų, taip pat Kyjivo sąjungininkų Europoje pastangas Vokietijos užsienio reikalų ministras vadino reikšmingomis, tačiau pridūrė, kad tik savaitės pabaigoje paaiškės, ar jų rezultatas bus sėkmingas.
„Tačiau šioje istorinėje situacijoje, žinoma, verta dėti visas pastangas, kad pagaliau baigtųsi šios baisios žūtys ir karas“, – sakė Vokietijos aukščiausiasis diplomatas.
Vienas esminių klausimų buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicija ir tai, ar jis turi rimtų ketinimų užbaigti beveik prieš ketverius metus Maskvos pradėtą invaziją, pažymėjo J. Wadephulas.
Derybose Berlyne Rusija nedalyvauja. Be to, Kremlius tiesiai sakė esantis pasirengusi tęsti karą, jei nebus patenkinti jo maksimalistiniai reikalavimai, įskaitant Ukrainos teritorines nuolaidas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį atvyko į Berlyną aptarti savo naujausių pasiūlymų dėl JAV taikos plano, kuriuo siekiama užtikrinti paliaubas Ukrainoje.
JAV delegacijai vadovaujantis JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas sakė, kad buvo padaryta pažanga dėl „20 taškų taikos plano“, o diskusijos tęsis Berlyne pirmadienį, kai Vokietijos sostinėje susirinks ir keletas Europos lyderių.
J. Wadephulas pabrėžė, kad svarbu rasti tvarų karo sprendimą, kuris Ukrainoje nebūtų „suprastas kaip įžeidimas ar pažeminimas“, nes tai būtų nepriimtina.
Pasak jo, taip pat būtina atgrasyti Kremlių nuo naujo puolimo Ukrainoje.
„Tai ambicingas ir sudėtingas uždavinys, kuris nėra lengvas“, – pažymėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras.
ELTA primena, kad viešai nėra nežinoma, kaip per pastarąsias kelias savaites keitėsi pradinis 28 punktų JAV taikos planas, kurį prezidento D. Trumpo administracija paviešino lapkritį, o pagrindiniai neišspręsti klausimai susiję su teritorijomis ir JAV saugumo garantijomis.
Pareigūnas: Volodymyras Zelenskis Berlyne susitiko su JAV derybininkais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Berlyne pradėjo antrąją derybų dieną ir susitiko su JAV delegacija, naujienų agentūrai AFP teigė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
Pasak jo, antroji derybų diena jau prasidėjo.
Sekmadienį V. Zelenskio delegacija daugiau kaip penkias valandas bendravo su specialiuoju Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir JAV prezidento žentu Jaredu Kushneriu.
D. Trumpas daro vis didesnį spaudimą užbaigti karą, tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje stengiasi išvengti Rusijai palankaus susitarimo pagal 20 punktų planą Ukrainai.
Kertiniai klausimai lieka dėl Ukrainos teritorinių nuolaidų, būsimų saugumo garantijų Kyjivui ir dėl to, ar Maskva sutiks su bet kokiu europiečių ir amerikiečių pasiūlymu.
Anksčiau pirmadienį apie derybas informuotas pareigūnas AFP pranešė, kad JAV derybininkai vis dar laikosi pozicijos, kad Ukraina turėtų perduoti rytinių Donecko ir Luhansko regionų, bendrai vadinamų Donbasu, kontrolę kaip taikos derybų su Rusija sąlygą.
V. Zelenskis sekmadienį pareiškė esąs pasirengęs atsisakyti savo šalies siekio prisijungti prie NATO mainais į tinkamas Vakarų saugumo garantijas, tačiau atmetė JAV siūlymą perleisti teritorijų Rusijai.
Pareigūnas: JAV vis dar siekia, kad Ukraina atiduotų Rusijai Donbasą
JAV derybininkai vis dar laikosi pozicijos, kad Ukraina turėtų perduoti rytinių Donecko ir Luhansko regionų, bendrai vadinamų Donbasu, kontrolę kaip taikos derybų su Rusija sąlygą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė apie derybas informuotas pareigūnas.
Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nori teritorijos“, teigė pareigūnas.
Jo teigimu, JAV reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš šių regionų, o Kyjivas su tuo nesutinka.
„Visai stulbina, kad amerikiečiai šiuo klausimu laikosi rusų pozicijos“, – pridūrė pareigūnas.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Berlyne tęs derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniais dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje užbaigimo plano.
Ukraina: Kupianske užblokuota apie 200 Rusijos kareivių
Ukrainos kariuomenė atsargiai tęsia Kupiansko išlaisvinimą, siekdama išvengti civilių aukų ir sumažinti karinius nuostolius, televizijos laidoje pranešė Jungtinių pajėgų Ryšių valdybos vadovas Viktoras Tregubovas, atsakydamas į klausimus apie padėtį Kupiansko rajone.
„Padėtis keičiasi, nes rusai šiuo metu yra išstumiami“, – sakė jis ir pridūrė, kad išlaisvinami civiliai įkaitai, įskaitant vaikus, rusų naudoti kaip gyvieji skydai. Anot jo, tai paaiškina, kodėl operacija vyksta lėtai.
„Būtų lengva smogti tik į pozicijas, kuriose įsitvirtino rusai, bet būtų civilių aukų ir nereikalingo sunaikinimo, to siekiame išvengti. Kita vertus, taip pat norime užkirsti kelią Ukrainos nuostoliams per puolimus mieste. Šiuo metu veiksmai naikinant Rusijos kontingentą mieste vykdomi atsargiai“, – sakė jis.
Pasak V. Tregubovo, rusai Kupianske šiek tiek perkėlė savo pozicijas miesto centro link.
„Remiantis pirminiais mūsų žvalgybos vertinimais, praėjusios savaitės pabaigoje nešiojamuosiuose siųstuvuose ir imtuvuose buvo 40 aktyvių šaukinių. Tai reiškia, kad nešiojamaisiais siųstuvais ir imtuvais aktyviai naudojosi 40 unkialių vartotojų (...) Paprastai maždaug vienas nešiojamasis siųstuvas ir imtuvas tenka trims–keturiems žmonėms. Todėl skaičiuojame, kad rusų yra nuo 100 iki 200. Mūsų vertinimais, greičiausiai arčiau 200“, – sakė jis.
V. Tregubovas aptarė ir padėtį aplink Vovčanską. Pasak jo, priešai mėgina ten įsiveržti ir įsismelkti. Ukrainos gynyba šiuo metu įsitvirtinusi palei Vovčios upę.
Lymano sektoriuje rusai aktyviai vykdo puolamuosius veiksmus, ypač Lymano kryptimi. Ten, pasak V. Tregubovo, padėtis yra sudėtinga
Kaip pranešė „Ukrinform“, Charkivo srityje, Kupiansko šiaurinėje dalyje ir jo pakraščiuose, Rusijos daliniai yra užblokuoti ir negali gauti pastiprinimo ar visapusiškos logistinės paramos.
Žvalgyba: Rusija ketina riboti skambučius iš nedraugiškų šalių
Motyvuojant kova su telefoniniu ir internetiniu sukčiavimu, Rusijoje įvedamas įeinančių tarptautinių skambučių iš 47 vadinamųjų „nedraugiškų“ šalių draudimas be išankstinio abonento sutikimo. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai savo internetinėje svetainėje pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Rusijos valdžios institucijų sudarytame sąraše tarp 47 „nedraugiškų“ šalių ir teritorijų šiuo metu yra Europos Sąjungos valstybės, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija, Japonija, Pietų Korėja ir Ukraina. Planuojama ne tik riboti tarptautinius įeinančius skambučius, bet ir įvesti privalomą tokių skambučių žymėjimą.
Be tarptautinių skambučių apribojimų, vyriausybė planuoja įdiegti „vaikų SIM korteles“, kurios leis tėvams kontroliuoti turinį be papildomų programėlių.
Kremlius nuolat griežtina skaitmeninių paslaugų kontrolę. Per pastarąsias dvi savaites „Roskomnadzor“ paskelbė apie keturių populiarių interneto paslaugų užblokavimą Rusijoje – tai žaidimas „Roblox“, vaizdo skambučių programėlė „FaceTime“ ir susirašinėjimo programėlės „Snapchat“ bei „WhatsApp“.
Valstybės Dūma kiek anksčiau prakalbo apie poreikį blokuoti tarptautinius fiksuotojo ryšio telefono skambučius. Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija taip pat pradėjo laikinai atjungti mobilųjį internetą ir SMS paslaugas iš užsienio grįžtantiems piliečiams. Šių įvykių fone nuolat grįžtama į praeitį – įmonė „Melodija“ atnaujino vinilinių plokštelių gamybą.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, rugpjūčio mėnesį „Roskomnadzor“ patvirtino duomenis apie balso skambučių per „WhatsApp“ ir „Telegram“ blokavimą Rusijoje. Nuo rugsėjo 1 d. tapo privaloma į išmaniuosius telefonus ir planšetes iš anksto įdiegti Rusijos „nacionalinę“ susirašinėjimo programėlę „Max“.
Kremlius: Ukrainos neprisijungimas prie NATO yra kertinis derybų akmuo
Kremlius Kyjivo neprisijungimą prie NATO pirmadienį pavadino kertiniu akmeniu derybose dėl karo pabaigos.
Berlyne tęsis Volodymyro Zelenskio ir JAV pasiuntinių derybos dėl plano Ukrainai
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Berlyne tęs derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntiniais dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje užbaigimo plano.
V. Zelenskio delegacija sekmadienį daugiau kaip penkias valandas bendravo su specialiuoju D. Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (Stivu Vitkofu) ir JAV prezidento žentu Jaredu Kushneriu (Džaredu Kušneriu).
Vėliau S. Witkoffas socialiniame tinkle „X“ teigė, kad „padaryta didelė pažanga, ir jie vėl susitiks rytoj (pirmadienį) ryte“.
Jų susitikimas vyko sustiprinto saugumo sąlygomis kanceliarijoje Berlyne, kur Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pirmadienį turėtų surengti vakarienę su V. Zelenskiu, grupe Europos lyderių ir NATO bei Europos Sąjungos (ES) vadovais.
D. Trumpas daro vis didesnį spaudimą užbaigti karą, tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje stengiasi išvengti Rusijai palankaus susitarimo.
Kertiniai klausimai lieka dėl Ukrainos teritorinių nuolaidų, būsimų saugumo garantijų Kyjivui ir dėl to, ar Maskva sutiks su bet kokiu europiečių ir amerikiečių pasiūlymu.
„Norime ilgalaikės taikos Ukrainoje, – rašė F. Merzas socialiniame tinkle „X“. – Mūsų laukia sunkūs klausimai, bet esame pasiryžę judėti į priekį.“
Vykdamas į Vokietiją V. Zelenskis išreiškė viltį, kad Vašingtonas palaikys idėją įšaldyti fronto liniją ten, kur ji yra, o ne atiduoti Ukrainai visą Donbaso regioną, kaip reikalauja Maskva.
Tuo metu ES stengiasi susitarti dėl Ukrainos finansavimo plano ateinantiems metams, o ketvirtadienį vyksiančiame lyderių susitikime ketinama aptarti pasiūlymą panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
„Dar nepasiekėme tikslo, ir darosi vis sunkiau, bet mes dirbame ir dar turime keletą dienų“, – pirmadienio rytą žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas).
„Labai stiprūs prieštaravimai“
D. Trumpas daro vis didesnį spaudimą Kyjivui nuo tada, kai praėjusį mėnesį atskleidė karo užbaigimo planą, kuris buvo kritikuojamas kaip smarkiai atitinkantis Maskvos reikalavimus.
Vėliau Kyjivo pareigūnai pareiškė, kad nusiuntė Vašingtonui pakoreguotą versiją. S. Witkoffas sakė, kad sekmadienį „atstovai išsamiai aptarė 20 punktų taikos planą, ekonomines darbotvarkes ir daugiau dalykų“.
„Svarbiausia, kad planas būtų kuo teisingesnis, pirmiausia Ukrainai, nes Rusija pradėjo karą“, – teigė V. Zelenskis sekmadienį.
Tuo metu Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas abejojo naujausiomis diplomatinėmis pastangomis.
„Manau, kad tiek ukrainiečių, tiek europiečių indėlis į šiuos dokumentus vargu ar bus konstruktyvus; tai yra problema“, – vaizdo žinutėje sakė jis.
J. Ušakovas teigė, kad Maskva nematė naujausių dokumentų, tačiau pridūrė, kad „jei bus kokių nors reikšmingų pataisų, turėsime labai stiprių prieštaravimų, nes labai aiškiai išdėstėme savo poziciją, kuri, regis, amerikiečiams buvo gana aiški“.
Pareigūnams vedant derybas Berlyne, Ukraina pranešė apie naujas rusų surengtas atakas, įskaitant dronų smūgį savaitgalį, kai buvo pataikyta į ligoninę.
Britų žvalgybos signalas: „Putinas eksportuoja chaosą visam pasauliui“
Naujoji britų žvalgybos tarnybos MI6 vadovė pirmadienį kalboje įspės, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiryžimas skleisti chaosą visame pasaulyje keičia konfliktų taisykles ir kelia naujų saugumo iššūkių.
Blaise Metreweli savo, kaip Jungtinės Karalystės (JK) užsienio žvalgybos tarnybos vadovės, pirmojoje viešoje kalboje atkreips dėmesį į tai, kad šalis susiduria su vis labiau nenuspėjamomis ir persipynusiomis grėsmėmis, akcentuodama, jos žodžiais, agresyvią ir ekspansionistinę Rusiją.
„Chaoso eksportas yra Rusijos požiūrio į tarptautinį bendradarbiavimą bruožas, o ne klaida, ir mes turėtume būti pasirengę, kad tai tęsis tol, kol Putinas bus priverstas pakeisti savo apskaičiavimus“, – sakoma jos kalboje, kurios ištraukas paskelbė MI6 prižiūrinti Užsienio reikalų ministerija.
MI6 vadovė, žinoma kaip „C“, yra vienintelis šios slaptos agentūros darbuotojas, kurio pavardė skelbiama viešai. Rugsėjo pabaigoje Richardą Moore'ą pakeitusi B. Metreweli anksčiau dirbo MI6 technologijų ir inovacijų direktore – išgalvoto bondiados įtaisų meistro „Q“ atitikmeniu realiame pasaulyje.
Jos kalboje teigiama, kad kovojant su hibridinėmis grėsmėmis svarbiausia yra tiek technologinis išprusimas, tiek žmogiškasis intelektas, o MI6 pareigūnai „turi taip pat gerai dirbti su kodo eilutėmis, kaip ir su žmogiškaisiais šaltiniais, taip pat laisvai kalbėti (programavimo kalba) „Python“, kaip ir įvairiomis kalbomis“.
Tai naujausias iš daugelio Vakarų gynybos ir saugumo institucijų perspėjimų dėl didėjančios hibridinės grėsmės iš tokių valstybių kaip Rusija, Iranas ir Kinija, kurios, pasak jų, naudoja kibernetines priemones, šnipinėja ir vykdo įtakos operacijas, keliančias grėsmę pasaulio stabilumui.
Praėjusią savaitę JK įvedė sankcijas kelioms Rusijos žiniasklaidos priemonėms dėl įtariamo informacinio karo kurstymo ir dviem Kinijos technologijų įmonėms dėl „plataus masto beatodairiškos kibernetinės veiklos“.
B. Metreweli yra pirmoji moteris, užėmusi šias pareigas nuo pat MI6 įkūrimo 1909 metais.
Kitos dvi pagrindinės britų žvalgybos agentūros jau sugriovė vadinamąsias stiklines lubas šnipų pasaulyje. Vidaus saugumo tarnybai MI5 1992–1996 metais vadovavo Stella Rimington, o 2002–2007 metais – Eliza Manningham-Buller.
JK elektroninės ir kibernetinės žvalgybos agentūra GCHQ 2023 metais savo pirmąja vadove moterimi paskyrė Anne Keast-Butler.
Beveik 90 proc. ukrainiečių netiki, kad įšaldyta fronto linija sustabdytų Rusiją nuo naujo puolimo
Beveik visa Ukrainos visuomenė įsitikinusi, kad fronto linijos įšaldymas nesustabdys Rusijos nuo atakos po trumpos pertraukos, rodo apklausa, pavadinta „Užsienio politika ir saugumas: Ukrainos visuomenės nuotaikos 2025 m.“.
Apklausa užsakė Naujosios Europos centras ir pristatė jo direktorius Serhijus Solodkis.
86,7 proc. respondentų mano, kad po trumpos pertraukos Rusija vėl puls Ukrainą. Tik 9,5 proc. mano, kad įšaldymas galėtų užtikrinti ilgesnį taikos laikotarpį.
Visuomenė nelaiko „įšaldymo“ scenarijus realistišku keliu į ilgalaikę taiką, sakė tyrimo autoriai.
Ukrainiečių pozicija dėl derybų su Rusija išliko nepakitusi: beveik du trečdaliai respondentų (64,9 proc). mano, kad Ukraina neturėtų pradėti derybų, jei negaus Vakarų saugumo garantijų. 2024 m. taip mane 64,1 proc. ukrainiečių.
Beveik trečdalis respondentų (30,7 proc.) pritaria deryboms net ir be saugumo garantijų. Apskritai ukrainiečiai ir toliau skeptiškai vertina „derybas dėl derybų“.
Komentuodama tyrimo duomenis, Ukrainos ambasadorė NATO Alona Hetmančuk sakė, kad jie rodo, kaip Ukrainos visuomenę traumavo Budapešto memorandumas ir Minsko derybų procesas. Ji pateikė papildomų argumentų diskusijoje dėl patikimų saugumo garantijų svarbos.
Tyrimą Naujosios Europos centro užsakymu lapkričio 5–26 d. atliko „Info Sapience LLC“. Telefonu buvo apklausta 1000 16 metų ir vyresnių Ukrainos gyventojų. Apklausa nebuvo atlikta laikinai okupuotame Kryme, Donecko ir Luhansko srityse bei kitose okupuotose teritorijose, taip pat teritorijose, kuriose nėra Ukrainos mobiliojo ryšio.
Lenkijos prezidentas: susitikimas su Zelenskiu gali tapti „nauja prošvaiste“
Penktadienį numatytame Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenksio vizite Varšuvoje Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis įžvelgė „naujos prošvaistės“ dvišaliuose santykiuose galimybę. Tai jis pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu naujienų ir pramogų tinklalapiui wp.pl.
Suimti du lenkai, užpuolę ukrainiečių porą tramvajuje
Lenkijoje dėl įtariamo neapykantos nusikaltimo buvo sulaikyti du vyrai po to, kai pasirodė šokiruojantis vaizdo įrašas, kaip jie smurtavo prieš Ukrainiečių porą Poznanės miesto tramvajuje, praneša „TVP World“.
Dalis šio incidento buvo nufilmuota, o vaizdo įrašu internete praėjusią savaitę pasidalino politikas Andrzejus Prendke.
Šis Poznanės miesto tarybos narys sakė, kad užpuolikai ėmė užgaulioti vyrą ir moterį už tai, kad jie kalbėjo ukrainietiškai. Galiausiai jie vyrą pargriovė ant žemės ir apspardė, o užpuolimo metu nukentėjo ir moteris.
Lenkijos policija sekmadienį paskelbė, kad abu įtariamieji buvo suimti.
Pasak Didžiosios Lenkijos vaivadijos policijos, pareigūnai įtariamuosius nustatė pagal internete pasirodžiusią vaizdo medžiagą, apsaugos kamerų užfiksuotus įrašus ir operatyvinius veiksmus. Jie buvo sulaikyti sekmadienio popietę.
Vienas policijos pareigūnas sakė, kad abiem įtariamiesiems yra 27 metai. Vienas iš jų yra Poznanės gyventojas, o kitas gyvena gretimame mieste.
Abiem vyrams bus pateikti kaltinimai dėl neapykantos nusikaltimo. Tyrimas pradėtas nepaisant to, kad niekas apie nusikaltimą nepranešė.
„Užpultieji žmonės iki šiol nesikreipė (į teisėsaugą – ELTA). Niekas, kas įsikišo, apie tai taip pat nepranešė. Apie šį atvejį žinoma tik iš interneto“, – paskelbė policija.
Vaizdo įraše, kurį praėjusį ketvirtadienį paviešino liberalas A. Prendke, matyti, kaip prie ukrainiečio priėjęs vienas iš įtariamųjų savo galva agresyviai stumtelėjo jo galvą.
Po to vaizdo įraše matosi, kaip ukrainiečių pora nueina nuo dviejų vyrų, bet tada užpuolikai ukrainietį parvertė ant žemės ir spardė, o jį apginti bandžiusi draugė taip pat nukentėjo.
Antiukrainietiška retorika tapo įprastu reiškiniu tarp kai kurių Lenkijos politinių jėgų, ypač tarp kraštutinių dešiniųjų.
Pasak „TVP World“, Lenkijoje šiuo metu gyvena apie 1,5 mln. ukrainiečių, dauguma kurių atvyko po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Tai ne Trumpas: BBC įvardijo, kas gali sustabdyti Putiną
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali būti žinomas kaip negailestingas autokratas, manipuliacijų meistras tarptautinėje arenoje. Tačiau yra dalykų, kurie iš tiesų gali sustabdyti jo agresiją prieš Ukrainą, rašo BBC.
Kadaise JAV senatorius Johnas McCainas juokavo, kad žiūrėdamas V. Putinui į akis matė tris dalykus – „K, G ir B“, turėdamas omenyje jo gyvenimą iki prezidento posto kaip sovietų žvalgybos pareigūno.
Leidinys svarsto, kad V. Putinas mano, jog diplomatinė situacija pasikeitė jo naudai dėl pagerėjusių santykių su JAV ir sėkmės Ukrainos karo lauke.
Kallas: „Donbasas nėra Putino galutinis tikslas“
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Ukraina dabar yra arčiau taikos nei bet kada anksčiau, tačiau kartu įspėjo dėl, jos nuomone, rizikingo žingsnio galimo susitarimo link. Apie tai ji kalbėjo prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, praneša „Radio Svoboda“.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 133 iš 153 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo sekmadienio vakaro sunaikino 133 iš 153 Rusijos paleistų dronų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18 val. rusai puolė Ukrainą 153 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų bepiločiais orlaiviais iš Oriolo, Kursko, Primorsko-Achtarsko, Milerovo ir Šatalovo Rusijoje bei Čaudos ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme. Maždaug 90 jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio 9 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 133 priešo dronus. Septyniolika bepiločių orlaivių pataikė į 10 vietų. Ataka tęsėsi, oro erdvėje buvo keli priešo dronai.
„Ukrinform“ pranešė, kad per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko srityje nutrūko elektros tiekimas geležinkeliui, traukiniai vėlavo nuo trijų iki šešių valandų.
Kallas: ES šią savaitę turi priimti labai svarbius sprendimus dėl Ukrainos finansavimo
Europos Sąjunga (ES) šią savaitę vyksiančiame svarbiame aukščiausiojo lygio susitikime turi priimti „labai svarbius“ sprendimus dėl Ukrainos finansavimo, tačiau derybos dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo darosi vis sunkesnės, pirmadienį pareiškė bloko diplomatijos vadovė.
„Dar nepasiekėme tikslo ir darosi vis sunkiau, tačiau dedame pastangas ir vis dar turime kelias dienas“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
„Neišeisime iš susitikimo, kol nepasieksime rezultato“, – nurodė ji.
Ukraina svarsto atsisakyti siekio stoti į NATO, bet turi vieną reikalavimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per penkias valandas trukusias derybas su JAV pasiuntiniais Berlyne gruodžio 14 d. pasiūlė atsisakyti savo šalies siekio stoti į NATO mainais į saugumo garantijas, siekiant užbaigti karą su Rusija. Kaip rašo „Reuters“, derybos bus tęsiamos pirmadienį, gruodžio 15 d.
Pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo, jam ir D. Trumpo žentui Jaredui Kushneriui susitikus su V. Zelenskiu „buvo pasiekta reikšminga pažanga“, tačiau kitos detalės nebuvo atskleistos.
Kaip pažymėjo V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas, Ukrainos lyderis derybas pakomentuos pirmadienį, joms pasibaigus. Jo teigimu, pareigūnai šiuo metu nagrinėja dokumentų projektus.
„Jos truko daugiau nei penkias valandas ir šiandien baigėsi susitarimu jas atnaujinti rytoj ryte“, – žurnalistams teigė D. Lytvynas.
Kaip rašo „Reuters“, prieš derybas V. Zelenskis pasiūlė atsisakyti Ukrainos narystės NATO mainais į Vakarų saugumo garantijas.
Toks žingsnis reikštų reikšmingą Ukrainos pozicijos pokytį ir atitiktų vieną iš Rusijos karinių tikslų, tačiau Kyjivas ir toliau atsisako perduoti teritorijas Maskvai, pažymi žurnalistai.
„Atstovai surengė išsamias diskusijas dėl 20 punktų taikos plano, ekonominių programų ir kitų klausimų. Buvo pasiekta reikšminga pažanga, ir jie vėl susitiks rytoj ryte“, – socialiniame tinkle X rašė S. Witkoffas.
Remiantis „Reuters“ šaltiniu, deryboms vadovavo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris prieš palikdamas abi puses pasakė trumpą kalbą. Kiti Europos lyderiai taip pat turėtų atvykti į Vokietiją deryboms gruodžio 15 d.
„Nuo pat pradžių Ukraina siekė įstoti į NATO, nes tai yra realios saugumo garantijos. Kai kurie partneriai JAV ir Europoje šio siekio nepalaikė. Todėl šiandien dvišalės saugumo garantijos tarp Ukrainos ir JAV, JAV garantijos, panašios į NATO 5-ąjį straipsnį, taip pat saugumo garantijos iš Europos kolegų ir kitų šalių – Kanados, Japonijos – yra galimybė užkirsti kelią dar vienam Rusijos įsiveržimui. Tai jau yra kompromisas iš mūsų pusės“, – pabrėžė V. Zelenskis, atsakydamas į žurnalistų klausimą.
Ukrainos Kovos su dezinformacija centras: Rusija aktyviai verbuoja samdinius Irane
Keliuose Irano miestuose masiškai pasirodė lankstinukai, kuriuose siūloma stoti į Rusijos kariuomenę už 20 tūkst. JAV dolerių pasirašymo premiją ir maždaug 2 tūkst. dolerių per mėnesį (17 tūkst. ir 1,7 tūkst. eurų).
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai savo internetinėje svetainėje pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.
Skelbimai veda į 2025 m. lapkritį sukurtą „Telegram“ kanalą, kuriame verbavimas vyksta keliomis kalbomis. Vienas verbuotojas, su kuriuo kalbėjosi žurnalistai, tiesiai pasakė, kad šią kampaniją Irano teritorijoje koordinuoja Rusijos pusė.
„Nepaisant Rusijos ambasados Irane bandymų neigti dalyvavimą, tai yra tipiškas Rusijos sistemingo verbavimo tinklo, kuris daugelį metų ieško samdinių neturtingose ir krizės ištiktose šalyse, elementas“, – pažymėjo Kovos su dezinformacija centras.
Iranas yra vienas pažeidžiamiausių taikinių dėl šioje šalyje susidariusios ekonominės padėties, didelio nedarbo ir didelio pabėgėlių iš Afganistano, kurie dažnai tampa tokių schemų taikiniu, skaičiaus. Verbavimas Irane yra ne pavienis epizodas, o platesnės Rusijos strategijos kompensuoti didžiulius nuostolius ir pasiruošti naujiems puolamiesiems veiksmams dalis.
Žvalgybos vertinimu, Rusija jau užverbavo mažiausiai 18 tūkst. užsieniečių iš 128 šalių, dažnai pasitelkdama apgaulę, prievartą ar finansinį išnaudojimą.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusija pradeda didelio masto samdinių verbavimo kampaniją Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, maskuodama ją kaip „bendradarbiavimą“ su vyriausybėmis ir saugumo struktūromis.
WSJ: derybos tarp Ukrainos ir JAV buvo įtemptos
Sekmadienį aukšti prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai pradėjo dviejų dienų derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais, praneša leidinys „The Wall Street Journal“.
Straipsnyje pažymima, kad JAV administracija sustiprino spaudimą Kyjivui, siekdama, jog šis atsisakytų pasipriešinimo ir sutiktų su taikos susitarimu su Rusija iki metų pabaigos.
Leidinys priduria, kad derybos tarp Ukrainos ir jos Vakarų partnerių virto kova net ir be Rusijos dalyvavimo.
Ukrainos dronai taikėsi į Maskvą: sutriko oro uostų darbas
Ukrainos dronai naktį atakavo Maskvą – Rusijos sostinėje aidėjo sprogimai, buvo numušti mažiausiai 15 bepiločių orlaivių, o dviejuose oro uostuose laikinai sutrikdyta aviacijos veikla, praneša Maskvos valdžia.
Zelenskis Berlyne tęs derybas su JAV delegacija: prabilta apie „didelę pažangą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Berlyne tęs derybas su Jungtinių Valstijų delegacija, įskaitant Donaldo Trumpo specialųjį pasiuntinį Steve‘ą Witkoffą ir JAV prezidento žentą Jaredą Kushnerį, pranešė jo komanda.
Abi pusės sekmadienį baigė penkias valandas trukusias derybas, tačiau „susitarė jas tęsti rytoj“, pareiškė V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas.
S. Witkoffas savo ruožtu taip pat nurodė, kad derybų metu buvo padaryta „didelė pažanga“.
„Atstovai išsamiai aptarė 20 punktų taikos planą, ekonomines darbotvarkes ir kt. Padaryta didelė pažanga, ir jie vėl susitiks rytoj ryte“, – tinkle „X“ parašė S. Witkoffas.
Anksčiau sekmadienį buvo paskelbta, kad V. Zelenskis susitiko su D. Trumpo pasiuntiniais, kad aptartų, kaip užbaigti Rusijos pradėtą karą, ir taip pradėjo dvi krizinės diplomatijos dienas Berlyne.
„Pradėjome susitikimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė V. Zelenskis. Jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti Ukrainos delegacija, prie kurios prisijungė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, JAV atstovai ir vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas.
D. Trumpas siekia nutraukti jau beveik ketverius metus besitęsiančius karo veiksmus, tačiau vis dar neišspręsti pagrindiniai klausimai dėl teritorinių nuolaidų, būsimų saugumo garantijų Kyjivui ir ar Rusija pritartų bet kokiam europiečių ir amerikiečių suderintam pasiūlymui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu Maskvoje nugriuvo Kalėdų eglė! Tiek ukrainiečiai, tiek kacapai tiki, kad tai nėra geras ženklas, juk Mariupolyje 2021m. irgi nugriuvo eglė.
Slava Ukraini, smert kacapam!
youtube KREMLIN’S FAILURE IN UKRAINE: BURYAT PERSPECTIVE RUSSIA DISSOLUTION
naujas video
Europos lyderiai siunčia žinią dėl taikos Ukrainoje: paskelbtas bendras pareiškimas
Keletas Europos šalių ir ES institucijų vadovų paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame „palankiai įvertino didelę pažangą, kurią prezidentas Trumpas padarė siekdamas užtikrinti teisingą ir tvirtą taiką Ukrainoje“.
Pareiškimo tekstą, kaip praneša „Evropeiskaja pravda“, paskelbė Vokietijos vyriausybės spaudos tarnyba.
Pranešime taip pat teigiama, kad lyderiai palankiai įvertino glaudų prezidento Volodymyro Zelenskio ir prezidento Donaldo Trumpo komandų, taip pat Europos komandų bendradarbiavimą pastarosiomis dienomis ir savaitėmis.
Europos lyderiai susitarė bendradarbiauti su D. Trumpu ir V. Zelenskiu, „kad būtų pasiekta ilgalaikė taika, kuri išsaugotų Ukrainos suverenitetą ir Europos saugumą“.
„Vadovai sutarė, kad Ukrainos saugumo, suvereniteto ir klestėjimo užtikrinimas yra neatsiejama platesnio saugumo dalis. Jie aiškiai pareiškė, kad Ukraina ir jos žmonės nusipelno klestinčios, nepriklausomos ir suverenios ateities, be baimės dėl būsimos Rusijos agresijos“, – rašoma pareiškime.
Be to, JAV ir Europos lyderiai „įsipareigojo bendradarbiauti, kad Ukrainai būtų suteiktos patikimos saugumo garantijos ir priemonės ekonomikos atsigavimui remti pagal susitarimą dėl karo pabaigos“.
Tarp tokių įsipareigojimų pareiškime išvardyti šie:
Jie visi įsipareigojo sparčiai dirbti, kad artimiausiomis dienomis ir savaitėmis būtų pasiekta tolesnė pažanga siekiant bendrai sudaryti ir patvirtinti ilgalaikį taikos susitarimą.
„Jie aiškiai pasakė, kad, kaip ir bet kokio susitarimo atveju, niekas nėra sutarta, kol nėra susitarta dėl visko, ir kad visos šalys turi intensyviai dirbti siekdamos sprendimo, kuris galėtų užtikrinti ilgalaikį karo veiksmų nutraukimą“, – teigiama pareiškime.
Pareiškimą pasirašė: Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store‘as, Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, taip pat Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos vadovai Ursula von der Leyen ir Antonio Costa.