Kadaise JAV senatorius Johnas McCainas juokavo, kad žiūrėdamas V. Putinui į akis matė tris dalykus – „K, G ir B“, turėdamas omenyje jo gyvenimą iki prezidento posto kaip sovietų žvalgybos pareigūno.
Leidinys svarsto, kad V. Putinas mano, jog diplomatinė situacija pasikeitė jo naudai dėl pagerėjusių santykių su JAV ir sėkmės Ukrainos karo lauke.
Kai kurie analitikai pažymi, kad V. Putinas neturi motyvacijos atsisakyti savo reikalavimų: kad Ukraina visiškai atiduotų Donbasą; kad visa okupuota teritorija būtų tarptautiniu mastu pripažinta Rusijos dalimi; kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos būtų sumažintos; ir kad narystė NATO būtų atmesta visam laikui.
Esant dabartinei situacijai, galimi keli scenarijai. Pirma, JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali priversti Ukrainą sudaryti paliaubas jai nepriimtinomis sąlygomis, numatančiomis teritorijų atidavimą ir nesuteikiančiomis saugumo garantijų, kurios sustabdytų būsimą Rusijos agresiją.
Jei viena iš šalių atsisakytų, D. Trumpas yra užsiminęs, kad gali „nusiplauti rankas“.
Jis galėtų atimti iš Ukrainos gyvybiškai svarbius JAV žvalgybos duomenis, reikalingus Rusijos dronams aptikti ir smūgiams energetikos objektams Rusijos teritorijoje suduoti.
Kita galimybė – kad karas tiesiog užsitęs, o Rusijos kariai toliau lėtai žengs į priekį.
Be to, naujoji D. Trumpo administracijos nacionalinio saugumo strategija reiškia, kad Rusija nebekelia „egzistencinės grėsmės“ JAV, todėl reikia „atkurti strateginį stabilumą“ santykiuose su Kremliumi.
„Taigi, atsižvelgiant į rimtas abejones dėl Amerikos paramos Ukrainai, kas galėtų pakeisti Putino nuomonę apie Ukrainą?“ – klausia leidinys.
Ką gali padaryti Europa?
„Norinčiųjų koalicijos“ globojama Europa rengia tarptautines karines pajėgas, kurios padėtų Ukrainai atremti būsimą Rusijos puolimą, taip pat finansines pastangas šalies atstatymui.
Tačiau kai kurie pareigūnai mano, kad Europa turėtų ruoštis karo tęsimuisi.
Europa taip pat galėtų padaryti daugiau, kad apsaugotų Ukrainos dangų nuo dronų ir raketų. Jau yra planas – vadinamoji „Europos oro skydo iniciatyva“, kurią būtų galima išplėsti, kad Europos oro gynybos sistemos galėtų apsaugoti vakarinę Ukrainą.
Kiti teigia, kad Europos pajėgos galėtų būti dislokuotos Vakarų Ukrainoje, tačiau dauguma tokių pasiūlymų buvo atmesti dėl baimės provokuoti Rusiją ar eskaluoti konfliktą.
„Chatham House“ analitinio centro Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslo darbuotojas Keiras Gilesas teigė, kad šie nuogąstavimai yra „absurdiški“, nes Vakarų pajėgos jau yra dislokuotos šiame regione.
Jo nuomone, Europos lyderiai turi „įsikišti į karą taip, kad tai iš tikrųjų kažką pakeistų“: „Vienintelis dalykas, kuris neabejotinai sustabdytų Rusijos agresiją, yra pakankamai stiprių Vakarų pajėgų buvimas ten, kur Rusija nori pulti, ir parodytas noras bei ryžtas jas panaudoti gynybai.“
Leidinys pažymėjo, kad ši strategija būtų susijusi su didžiuliais politiniais sunkumais, nes kai kurios Europos šalys nenori rizikuoti konfrontacija su Kremliumi.
Prekyba, sankcijos ir Rusijos ekonomika
Be to, yra sankcijų svertas. Rusijos ekonomika kenčia: infliacija siekia 8 proc., palūkanų normos – 16 proc., augimas lėtėja, realios pajamos smarkiai mažėja, auga vartojimo mokesčiai.
„Tačiau kol kas visa tai mažai pakeitė Kremliaus mąstyseną – ne tik todėl, kad įmonės rado būdų apeiti apribojimus, pavyzdžiui, gabenant naftą neregistruotais laivais“, – rašė leidinys.
Be kita ko, Europos Sąjunga galėtų sutikti panaudoti apie 200 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos turtų „reparacijų paskolai“ Ukrainai.
Naujausias Europos Komisijos pasiūlymas numato per dvejus metus pritraukti 90 mlrd. eurų.
„Kyjive pareigūnai jau tikisi gauti šiuos pinigus. Tačiau Europos Sąjunga vis dar dvejoja“, – teigė žurnalistai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Nėra Putin nėra karo.
Variantas papigiaja.
