Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Valstybės pažangos tarybos narys, atsargos pulkininkas, Pulkininkų asociacijos direktorius, Gynybos paramos fondo direktorius Vaidotas Malinionis ir lietuvių diplomatas, valstybės tarnautojas Žygimantas Pavilionis.
Jūs kartu su kitais 69 Europos politikais pasirašėte laišką Europos Sąjungos lyderiams dėl įšaldytų Rusijos lėšų. Trumpai papasakokite, kas iš to laiško, kas čia bus ir kokią realią galią jis turės?
Ž. Pavilionis: Aš labai tikiuosi, kad Europos Sąjunga po ilgų apmąstymų vis dėlto priims sprendimą dėl iššaldytų rusų lėšų ir tas Amerikos tonas bei paskutiniai Amerikos pasiūlymai, kurie labai kvepia rusiškais pasiūlymais, aš manau, juos iki galo įtikins, kad reikia tą sprendimą daryti.
Deja, amerikiečiai ir rusai vertina kol kas tik ginklus, jėgą ir pinigus. Ginklus mes susikuriame, didindami savo biudžetus, o pinigai – tai yra tai, ką mes galėtume pasiimti. Iš tų iššaldytų 140 mlrd. užtektų bent iki vidutinės trukmės rinkimų Amerikoje, po kurių aš manau, gal ir Amerika šiaip ištiestų paramą.
Kam tie pinigai būtų naudojami? Ar Ukrainos atstatymui būtų skirta?
Ž. Pavilionis: Būtų ir ginklavimui. Visų pirma, aišku, tai būtų skiriama toms technologijoms, kurias mes patys turime, nes, kaip žinia, amerikiečiai šiuo metu karinės pagalbos patys neteikia ir mes ją perkame.
Galbūt pasidalintumėte savo įžvalgomis – kurie punktai, Trumpo taikos plano, labiausiai nedavė ramybės ar netgi nustebino?
Ž. Pavilionis: Jeigu esu diplomatas, dabar politikas, aš sakyčiau, kiekvienas punktas yra rusiškas. Ten mažai dabar Europos, ten labai mažai Ukrainos, ten visiškai nėra Ukrainos narystės NATO. Aš supratau dabar, kad Valstybės departamentas Baltuosiuose rūmuose bando perrašyti juos į žmonių kalbą, prie pačios Amerikos interesų, bet tai nebus lengva ir aš kažkaip nesitikiu, tiesą pasakius, kad tos derybos bus sėkmingos.
Kaip manote, ar čia buvo tiesiogiai rusų įtaka, ar tiesiog amerikiečiai turi tam tikrų savo interesų?
Ž. Pavilionis: Manau, kad rusų įtaka tarp tam tikrų Trumpo patarėjų yra neproporcingai didelė. Tokie patarėjai kaip Witkoffas turėtų seniai atsistatydinti, nes tiesiog baltais siūlais matoma, kad tai yra rusų siūlymai, ir pristatyti juos nuo Baltųjų rūmų – tai yra jau, sakyčiau, Nacionalinio saugumo pažeidimas.
Bet kadangi ir Nacionalinio saugumo strategija buvo parašyta beveik rusų, tai čia yra nemažos Baltųjų rūmų problemos, kurias, aš manau, Trumpas mato ir tikėkimės į tai atsižvelgs.
Jeigu pažvelgsime į pačią Ukrainą, turime tokią situaciją, jog yra pranešama, kad tam tikrose teritorijose, tam tikruose miestuose ukrainiečių pajėgos atsitraukia. Kiek yra tikimybės, žiūrint iš karinės perspektyvos, kad galėtų vėl ukrainiečiai sugrįžti?
V. Malinionis: Aš manyčiau, kad tai vis tiek yra daugiau taktinio lygio atsitraukimai. Negalima sakyti, kad tai yra kažkoks lūžis kare rusų naudai. Tie pasistumdymai visą laiką vyksta, o faktiškai frontas nejuda.
Jeigu, sakykime, 10 km. pirmyn rusai užima vienoje vietoje, kitoje vietoje ukrainiečiai kažką pasiima, tai tas stumdymas vyksta, rusai toliau naudoja tas vadinamąsias mėsos malimo taktikas, žūsta daug jų karių. Dabar palengvėjo šiek tiek rusams puolamieji veiksmai dėl blogų orų – rūkai prasidėjo, miglos, ir ukrainiečių žvalgybiniai dronai negalėjo būti taip efektyviai naudojami.
To pasekoje matyt ir įvyko tam tikrų taktinių pasistumdymų. Apibendrinant, aš manau, kad rusai neturi jokių šansų nei šiemet, nei kitąmet padaryti jokių ryškių operacinių, jau nekalbu apie strateginius, prasiveržimų.
Jeigu Vakarai rems Ukrainą bent jau taip, kaip dabar remia, Rusija artimiausioje perspektyvoje neturi jokių šansų pasiekti kažkokių operacinių laimėjimų.
Pasižiūrėjus į pastarąjį pusmetį, kieno pusėje daugiau sėkmės buvo, tos tokios taktinės sėkmės? Ar ukrainiečiai vis dėlto tam tikrų lūžių pasiekė daugiau, ar visgi rusai?
V. Malinionis: Rusai, pavyzdžiui, kontroliuoja Pokrovsko miesto didžiąją dalį ir jau jie skelbiasi, kad jie užėmė, tačiau ukrainiečiai tai neigia, o Putinas bando parodyti tai kaip milžinišką sėkmę. Dabar, aišku, yra ten tų taktinių laimėjimų, bet vėlgi, reikia neužmiršti kokia kaina tų užėmimų.
Rusija nuo 2022-ųjų metų pilnos invazijos pasiekė apie 1,5 mln. personalo nuostolių – čia yra ir sužeistieji, ir žuvusieji kartu sudėjus. Tai yra 1 proc. Rusijos visuomenės, kas yra labai daug – 140 mln., plius visa jų karinė technika, tą, ką jie turėjo iki 2022 metų, jau jie nebeturi.
Kiti metais jie susiduria su milžiniškomis problemomis fronte. Jie negali turėti technikos, todėl mes ir nematome jokių, sakykime, jungtinių operacijų, net bataliono lygmenyje. Tai yra mažų grupelių taktika, norint prasiveržti po du, po tris, po penkis žmones į Ukrainos gilumą, ten stengiantis išsilaikyti ir tada stumti kitus karius, ši taktika jau jų seniai naudojama.
Apie tas batalionų kovines grupes, kurios ten buvo jų pagrindiniai taktiniai vienetai, jau seniai pamiršome. Aš nemanau, kad galėčiau pasakyti, kad Rusija laimi taktiškai. Ji turi kažkokių laimėjimų, bet to kaina yra milžiniška ir ji gali ir neatlaikyti. Aš manyčiau, kad jeigu Kinijos ir Irano paramos nebūtų, jie turbūt jau būtų neatlaikę.
O kaip yra su Šiaurės Korėjos kariais? Ar vis dar jie aktyviai traukiami?
V. Malinionis: Žinoma, kad jų kažkiek yra. Labai garsiai nuskambėjo tas jų atėjimas į Kursko sritį – 10 tūkst. Paskui buvo informacijos, kad dar jie gal siuntė 10 tūkst., bet, kiek suprantu, jie yra naudojami kažkur užnugaryje.
Kažkiek jų turbūt yra, bet dabar tai iš tikrųjų nėra labai iš ukrainiečių pusės skelbiama. Matomai, arba jų ten nėra daug, arba jie nėra tose kryptyse, kur jie matomi ar pastebimi.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
