Kaip rašo „Politico“, artimiausios dienos taps tikru Europos lyderių jėgos išbandymu.
Leidinyje pabrėžiama, kad ES lyderiai bandys užmegzti ryšius ir panaudoti savo įtikinimo gebėjimus „taikos plano“ klausimu, kai Berlyne susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir JAV pareigūnais.
Tuo pat metu Briuselyje ES užsienio reikalų ministrai ir diplomatai kovos dėl augančio Europos vyriausybių, prieštaraujančių „reparacijų paskolai“, palaikymo.
„Iki ketvirtadienio, kai visi 27 lyderiai susirinks Belgijos sostinėje į viršūnių susitikimą, kuris žada būti vienas svarbiausių per pastaruosius metus“, – pažymėjo leidinys.
Žurnalistai pridūrė, kad Europos pareigūnai artimiausias kelias dienas laiko lemiamomis išlikimui.
„Paskutinėmis diplomatijos pastangomis, paskutinę akimirką, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir, galbūt, Prancūzijos lyderiai, taip pat, tikėtina, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir jo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas susitiks su Zelenskiu Berlyne“, – rašė leidinys.
Pabrėždamas susitikimo svarbą, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo spaudos sekretorius Stefanas Korneliusas pareiškė, kad „po pradinių diskusijų prie derybų prisijungs daugelio Europos valstybių ir vyriausybių vadovai, taip pat ES ir NATO lyderiai“.
Tolesnis Europos susiskaldymas šią savaitę būtų „katastrofiškas signalas Ukrainai“, pareiškė vienas ES pareigūnas.
Toks rezultatas būtų ne tik skaudus smūgis karo nuniokotai šaliai: „Teisinga būtų pasakyti, kad tuomet žlugtų ir Europa.“
Teritorijų klausimas
Leidinys pažymėjo, kad Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų likimas yra ypač sudėtingas klausimas.
D. Trumpas pasiūlė ten sukurti „laisvąją ekonominę zoną“, kurioje galėtų veikti JAV verslo interesai.
Ukraina šį pasiūlymą atmetė, teigė anonimiškumo prašęs Prancūzijos pareigūnas. JAV, nepaisydamos griežto Europos pasipriešinimo, reikalauja teritorinių nuolaidų, pridūrė jis, o tai kelia įtampą santykiuose su D. Trumpo administracija.
Europos lyderiai tvirtina, kad pažanga teritorijų klausimu neįmanoma tol, kol Ukrainai nebus suteiktos patikimos saugumo garantijos.
„Reparacijų paskola“
ES jau keletą mėnesių bando įtikinti Belgijos ministrą pirmininką Bartą de Weverą pritarti planui panaudoti 185 mlrd. eurų iš įšaldytų Rusijos turtų Ukrainos finansavimui ir ginklavimuisi.
Leidinys pažymėjo, kad situaciją dar labiau komplikavo tai, jog Italija – trečia pagal dydį ES šalis – parėmė Belgijos reikalavimus ieškoti alternatyvių Ukrainos finansavimo sprendimų.
Naujasis Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas taip pat atmetė šį planą.
„Penkios šalys, net jei prie jų prisijungtų Kremliui palankios Vengrija ir Slovakija, negalės suformuoti blokuojančios mažumos, tačiau jų vieša kritika kenkia Europos Komisijos viltims šią savaitę pasiekti politinį susitarimą“, – pabrėžė leidinys.
Remdamasis Europos pareigūnais, leidinys nurodė, kad alternatyvūs sprendimai kol kas nėra svarstomi.
Belgija konstruktyviai bendradarbiauja rengiant priemonių projektą, aktyviai teikdama pasiūlymus ir dokumento pataisas, kurios bus svarstomos ambasadorių susitikime pirmadienį, teigė vienas ES diplomatas.
Sprendimas dėl Rusijos turto yra „sprendimas dėl Europos ateities, kuris nulems, ar ES išliks reikšminga geopolitine jėga. Alternatyvos B nėra“, – „Politico“ sakė Vokietijos pareigūnas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
