Volodymyro Zelenskio derybos su amerikiečiais tęsis ir pirmadienį, sako jo patarėjas
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pirmadienį Berlyne tęs derybas su JAV delegacija, įskaitant Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą (Stivą Vitkofą) ir amerikiečių prezidento žentą Jaredą Kushnerį (Džaredą Kušnerį), pranešė jo komanda.
Abi pusės sekmadienį baigė penkias valandas trukusias derybas, tačiau „susitarė jas pratęsti rytoj“, sakė V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas.
Keliaudamas į Vokietiją V. Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs dialogui dėl karo, prasidėjusio Rusijai surengus plataus masto invaziją 2022 metų vasarį, pabaigos, ir pridūrė, kad „viršūnių susitikimas Berlyne yra svarbus“.
V. Zelenskis išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos parems idėją įšaldyti fronto liniją ten, kur ji yra, o ne stums raginimą, kad Ukraina perleistų visą Donbaso regioną, kaip to reikalauja Maskva.
„Teisingiausias įmanomas variantas yra likti ten, kur esame“, – žurnalistams sakė Ukrainos lyderis.
„Tai tiesa, nes tai paliaubos (...) Žinau, kad Rusija į tai nežiūri teigiamai, ir norėčiau, kad amerikiečiai mus palaikytų šiuo klausimu“, – kalbėjo jis.
D. Trumpas daro vis didesnį spaudimą Kyjivui, kai praėjusį mėnesį atskleidė karo užbaigimo planą, kuris buvo kritikuojamas kaip smarkiai atitinkantis Maskvos reikalavimus.
Šis pasiūlymas sukėlė diplomatinių ginčų bangą, o Ukrainos pareigūnai neseniai pareiškė, kad Vašingtonui išsiuntė pataisytą versiją.
V. Zelenskis teigė negavęs Vašingtono atsakymo dėl šių pataisų, tačiau pridūrė: „Gaunu visus signalus ir būsiu pasiruošęs dialogui, kuris prasidės šiandien.“
Tuo metu Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas abejojo naujausiomis pastangomis.
„Manau, kad tiek ukrainiečių, tiek europiečių indėlis į šiuos dokumentus vargu ar bus konstruktyvus, tai yra problema“, – vaizdo žinutėje sakė jis.
J. Ušakovas teigė, kad Maskva nematė naujausių dokumentų, tačiau pridūrė, kad „jei bus kokių nors atitinkamų pataisų, turėsime labai stiprių prieštaravimų, nes labai aiškiai išdėstėme savo poziciją, kuri, regis, amerikiečiams buvo gana aiški“.
Macronas: kol Rusija tęsia karą, Ukraina tvirtai laikosi
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė, kad kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ir padėkojo visoms šalims, prisidedančioms siekiant tvirtos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje.
Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, jis tai pareiškė socialiniame tinkle „X“.
„Ką tik kalbėjausi su prezidentu V. Zelenskiu. Amerikiečiai, europiečiai ir ukrainiečiai prašo tik taikos. Kol Rusija tęsia savo agresijos karą, Ukraina tvirtai laikosi“, – sakė E. Macronas ir taip pat pažymėjo, kad Prancūzija ir toliau palaikys Ukrainą siekiant sukurti tvirtą ir ilgalaikę taiką, ilgainiui galinčią garantuoti Ukrainos ir Europos saugumą ir suverenitetą.
„Dėkoju visiems derybininkams – Ukrainos, Europos ir Amerikos – kurie siekia šio tikslo“, – pridūrė E. Macronas.
Zelenskis teigia, kad gruodžio 19 d. planuoja apsilankyti Varšuvoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad gruodžio 19 d. planuoja apsilankyti Varšuvoje. Jis šią žinią paskelbė sekmadienį kalbėdamasis su žurnalistais, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“.
„Kalbant apie mano vizitą Lenkijoje, Lenkijos pusė pasiūlė penktadienį. Manau, kad nieko neatidėsime. Mums labai svarbu palaikyti santykius su Lenkija“, – sakė V. Zelenskis.
Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio atstovas Rafalas Leskiewiczius vėliau sekmadienį patvirtino, kad K. Nawrockio biuras pasiūlė, jog pirmasis Lenkijos ir Ukrainos lyderių susitikimas įvyktų Varšuvoje gruodžio 19 d.
„Derinamos planuojamo vizito detalės“, – tinkle „X“ parašė R. Leskiewiczius ir taip pat nurodė, kad K. Nawrockio ir V. Zelenskio derybose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas saugumui, ekonominiam bendradarbiavimui ir istoriniams klausimams.
Spalio 27 d. Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras valstybinei agentūrai „Ukrinform“ pareiškė, kad Ukraina pasiūlė kelias galimas K. Nawrockio vizito Kyjive datas ir nesulaukė „jokio neigiamo atsako“. Tačiau Lenkijos žiniasklaida vėliau pranešė, kad K. Nawrockis neketina aplankyti V. Zelenskio Kyjive.
Praėjusią savaitę K. Nawrockio padėjėjas Marcinas Przydaczas pažymėjo, kad jei prezidentas ir susitiktų su V. Zelenskiu, tai turėtų įvykti Lenkijoje.
Berlyne prasidėjo Volodymyro Zelenskio ir JAV pareigūnų derybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad Berlyne jau prasidėjo jo susitikimas su JAV delegacija, kuriai priklauso amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir jo žentas Jaredas Kushneris.
„Pradėjome savo susitikimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V. Zelenskis, pasidalinęs nuotraukomis, kuriose matyti Ukrainos delegacija, prie kurios prisijungė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, JAV pareigūnai, įskaitant S. Witkoffą, J. Kushnerį ir NATO pajėgų Europoje vadą, JAV generolą Alexusą Grynkewichių.
Rusija paskelbė „Deutsche Welle“ nepageidaujama organizacija
Rusijos prokuratūra „nepageidaujama organizacija“ paskelbė Vokietijos užsienio transliuotoją „Deutsche Welle“ (DW). Tai sekmadienį pranešė DW, remdamasis rusų žiniasklaidos pranešimais.
Šis žingsnis rodo, „kaip mažai režimas vertina spaudos laisvę ir kaip smarkiai bijo nepriklausomos informacijos“, pareiškė DW vadovė Barbara Massing. Tačiau stotis esą nesileis įbauginama ir tolau teiks žiniasklaidos paslaugas vartotojams Rusijoje – apeidama cenzūrą.
Tie, kas Rusijoje bendradarbiauja su „nepageidaujamomis organizacijomis“, gali sulaukti didelių piniginių baudų, o ekstra atveju ir įkalinimo, nurodo „Deutsche Welle“. Nusikaltimu laikomas jau dalijimasis žiniasklaidos priemonių, kurios priskiriamos nepageidaujamoms organizacijoms, turiniu – pavyzdžiui dalijimasis straipsniais socialinėje žiniasklaidoje.
Rusijos piliečiams draudimas bendradarbiauti galioja ir už Rusijos teritorijos ribų. Tai tiesiogiai paveikia DW darbuotojus rusus. DW Rusijoje ir taip daug metų jau nebegali dirbti.
„Nepaisant Rusijos vyriausybės vykdomos mūsų pasiūlos cenzūros ir blokados, DW su savo pasiūla rusų kalba pasiekia daugiau žmonių nei anksčiau, – teigė B. Massing. – Toliau skleisime nepriklausomus pranešimus – apie karą Ukrainoje ir kitomis temomis, kuriomis Rusijoje praktiškai nėra informacijos, kad žmonės galėtų susidaryti savo nuomonę“.
Nuo 2022 m. kovo DW Rusijoje jau įtraukta į „užsienio agentų“ sąrašą. „Užsienio agentų“ kategorijai Rusija priskiria asmenis, žiniasklaidos priemones ir organizacijas, kurios yra finansuojamos užsienio. Prie štai DW Rusijoje neteko transliacijos teisės, DW studijai Maskvoje teko išsikelti, o DW svetainė Rusijoje buvo užblokuota.
DW paskelbimas „nepageidaujama organizacija“ yra tolesnis priemonių sugriežtinimas. Sprendimą dėl to priima Rusijos generalinis prokuroras arba jo pavaduotojai. Oficialaus Rusijos institucijų pranešimo DW teigia kol kas negavusi.
Zelenskis – už fronto linijos įšaldymą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį atvyko į Berlyną nekantriai laukiamų pokalbių dėl karo užbaigimo. Dar prieš kelionę jis žurnalistams sakė per susitikimą norįs įtikinti amerikiečių derybininkus įšaldyti fronto liniją Ukrainoje. Berlyne ukrainiečių atstovai, be kita ko, susitiks su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu.
Kalbėdamas apie derybų tikslą, V. Zelenskis žurnalistams sakė: „Teisingiausias galimas variantas yra sustoti ten, kur esame“. Jis pridūrė: „Tai yra paliaubos: šalys lieka savo pozicijose ir tada mėgina visas bendras problemas išspręsti diplomatiniu keliu“. V. Zelenskis teigė žinąs, kad Rusija į tai žiūri neigiamai. Tačiau jis norįs, kad „amerikiečiai mus šiuo klausimu paremtų“.
V. Zelenskis, be to, pabrėžė, kokios svarbios yra saugumo garantijos jo šaliai. JAV bei europiečių ir kitų partnerių saugumo garantijos vietoj narystės NATO būtų kompromisas, sakė jis, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus „WhatsApp“ pokalbių programėlėje.
„Nuo pat pradžių Ukrainos noras buvo prisijungti prie NATO, nes tai tikros saugumo garantijos, – teigė prezidentas. – Kai kurie partneriai iš JAV ir Europos neparėmė šio kelio“. Tačiau saugumo garantijos yra galimybė „užkirsti kelią naujai Rusijos agresijai“, pabrėžė V. Zelenskis.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
Rusijos pajėgos, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, užėmė dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje.
Kontroliuojame Varvarivkos kaimą Zaporižios srityje, pareiškė ministerija.
Nepriklausomai patikrinti tokių duomenų nėra galimybės.
Derybų dėl Ukrainos išvakarėse – rusų akibrokštas
Rusija naktį į Ukrainą paleido 138 dronus ir balistinių raketų, sužeisti žmonės Chersono ir Zaporižios srityse, sekmadienį pranešė Kyjivas prieš Berlyne rengsimas JAV, Europos ir Ukrainos pareigūnų derybas.
Rusijos dronas pataikė į „vieną iš Chersono ligoninių“, sužeisti du žmonės, įskaitant slaugytoją, pranešė regiono administracija platformoje „Telegram“.
Per smūgius Zaporižios regione buvo sužeisti septyni žmonės, teigė gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Savo kasdienėje ataskaitoje Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad 110 iš paleistų dronų buvo perimti arba numušti, tačiau raketų ir dronų pataikymai užfiksuoti šešiose vietose.
Sekmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šimtai tūkstančių šeimų pietiniuose, rytiniuose ir šiaurės rytiniuose regionuose vis dar neturi elektros, o po praėjusią naktį įvykdyto didelio masto išpuolio įvairiose srityse tęsiami elektros, šilumos ir vandens tiekimo atkūrimo darbai.
Ukrainos prezidentas teigė, kad per pastarąją savaitę Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 1,5 tūkst. atakos dronų, beveik 900 valdomų aviacinių bombų ir 46 įvairaus tipo raketas.
„Ukrainai reikia taikos padoriomis sąlygomis, todėl esame pasirengę dirbti kuo konstruktyviau. Šios dienos bus kupinos diplomatijos. Labai svarbu, kad tai duotų rezultatų“, – sakė V. Zelenskis.
„Aukščiausiojo lygio susitikimas Berlyne yra svarbus. Susitiksime ir su amerikiečiais, ir su europiečiais (...). Ir šiandien šie susitikimai vyksta Berlyne, šiandien ir rytoj“, – teigė V. Zelenskis žurnalistams prieš pat atvykstant į Berlyną deryboms su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (Stivu Vitkofu) ir Europos lyderiais.
Ukraina sekmadienį atsakė savais dronais: Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba šeštadienio pabaigoje ir sekmadienio pradžioje numušė 235 ukrainiečių dronus.
Viename kaime Belgorodo srityje dronas sužeidė žmogų ir padegė jo namą, sakė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Ukrainos dronai smogė į naftos saugyklą Uriupinsko mieste Volgogrado srityje ir sukėlė gaisrą, anot regiono gubernatoriaus Andrejaus Bočarovo.
Ukraina dronais atakavo ir Krasnodaro krašte esantį Afipskio miestą, kuriame yra naftos perdirbimo gamykla. Pareigūnai teigė, kad sprogimai išdaužė gyvenamųjų pastatų langus, tačiau nepranešė apie naftos perdirbimo gamyklai padarytą žalą.
Kremlius nurašė derybas Berlyne: „Vargu, ar bus kas gero“
Rusija nemano, kad Berlyne vyksiančios derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo duos teigiamų rezultatų. Europiečių ir ukrainiečių indėlis į JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planą „vargu, ar bus konstruktyvus“, Rusijos valstybinei televizijai sakė prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
„Tame yra problema“, – pabrėžė jis prieš Ukrainos, Europos ir JAV atstovų pokalbius Vokietijos sostinėje. Kartu J. Ušakovas pasidžiaugė, kad JAV supranta Rusijos poziciją. Derybose Berlyne dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
J. Ušakovas akcentavo, kad Rusija dėl taikaus konflikto išsprendimo visų pirma neatsisakys savo teritorinių reikalavimų. Maskva reikalauja, kad Kyjivas išvestų savo dalinius ir iš tų Donbaso teritorijų, kurių Rusijai iki šiol nepavyko užimti ir kurias toliau kontroliuoja Ukraina.
Rusija atmeta punktų dėl teritorinių klausimų pakeitimus, sakė J. Ušakovas.
„Teritorijų klausimas Maskvoje buvo intensyviai diskutuojamas. Amerikiečiai žino ne tik mūsų poziciją, bet ją ir supranta“, – kalbėjo J. Ušakovas, kuris, be kita ko, su JAV tarpininku Steve‘u Witkoffu ir V. Putinu gruodžio pradžioje apie penkias valandas svarstė D. Trumpo taikos planą. S. Witkoffas atstovauja JAV ir per pokalbius Berlyne.
Anot J. Ušakovo, Rusija dar nežino, kas numatyta plane po ukrainiečių ir europiečių konsultacijų. „Vargu, ar bus kas gero“, – teigė jis.
Šie dabar paskelbti J. Ušakovo teiginiai buvo įrašyti penktadienį. Jis interviu taip pat sakė, kad V. Zelenskio „svajonės“ dėl Ukrainos narystės NATO ir dar 2014 m. Rusijos aneksuoto Krymo atsikovojimo neturi šansų būti įgyvendintos.
Volodymyras Zelenskis prieš derybas Berlyne su JAV ir europiečiais sako esąs pasirengęs dialogui
Į svarbias derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu ir Europos lyderiais Berlyne dėl karo su Rusija užbaigimo vykstantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė esąs pasirengęs dialogui.
V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad dar negavo atsakymo iš Vašingtono dėl Ukrainos pateiktų JAV parengto plano pakeitimų, tačiau pridūrė: „Gaunu visus signalus ir būsiu pasirengęs šiandien prasidėsiančiam dialogui.“
„Aukščiausiojo lygio susitikimas Berlyne yra svarbus. Susitiksime ir su amerikiečiais, ir su europiečiais (...). Ir šiandien šie susitikimai vyksta Berlyne, šiandien ir rytoj“, – pridūrė V. Zelenskis.
Zelenskis: šimtai tūkstančių namų ūkių vis dar neturi elektros
Po Rusijos dronų ir raketų atakų šimtai tūkstančių namų ūkių Ukrainoje, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, vis dar neturi elektros energijos.
„Padėtis išlieka sudėtinga“, – sekmadienį tinkle „Telegram“ pareiškė V. Zelenskis. Elektros tiekimo sutrikimų paveikti Mykolajivo, Odesos, Chersono, Černihivo, Donecko, Sumų ir Dnipropetrovsko regionai.
Naktį vėl būta Rusijos atakų. „Yra sužeistųjų“, – teigė V. Zelenskis. Vyksta darbai, siekiant atkurti šilumos ir vandens tiekimą.
V. Zelenskis apkaltino Maskvą norint padaryti ukrainiečiams „kiek įmanoma daugiau žalos“.
„Iš viso rusai šią savaitę į Ukrainą paleido daugiau kaip 1,5 tūkst. dronų, beveik 900 valdomų aviacinių bombų ir 46 įvairaus tipo raketas. Tai tik per vieną savaitę“, – pabrėžė prezidentas.
Sprendžiamas Ukrainos likimas: į derybas Berlyne atvyko Trumpo pasiuntiniai
JAV delegacija sekmadienį priešpiet atvyko į Berlyną konsultacijų dėl paliaubų Ukrainoje. Agentūros „dpa“ fotografas teigė matęs, kaip amerikiečių specialusis pasiuntinys Steve‘as Kushneris ir prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris atvyko į vieną viešbučių Vokietijos sostinės centre.
JAV ir Ukrainos atstovų pokalbiai dėl Rusijos agresijos pabaigos sekmadienį Berlyne bus tęsiami dalyvaujant europiečiams.
Pradžioje bus tariamasi patarėjų lygiu. Viešai nėra žinoma, kokie konkrečiai pasiūlymai bus dabar svarstomi.
Savo dalyvavimą pokalbiuose Berlyne patvirtino ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vokietijos vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius šeštadienį sakė, kad kancleris Friedrichas Merzas pradžioje pirmadienį priims jį dvišalių ekonominių pokalbių.
Gruodžio pradžioje S. Witkoffas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šis po to pareiškė esąs pasirengęs tolesnėms deryboms, tačiau pabrėžė, kad Rusija mūšio lauke turi strateginę iniciatyvą ir kad savo karo tikslus gali pasiekti ir karine jėga, jei diplomatinės pastangos žlugtų.
Rusija teigia numušusi 235 Ukrainos dronus
Rusijos ginkluotosios pajėgos, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, naktį į sekmadienį numušė 235 Ukrainos paleistus dronus. Uriupinske Volgogrado srityje krentančios drono nuolaužos sukėlė gaisrą naftos saugykloje, pranešė vietos institucijos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“.
Anot duomenų, mažiausiai dešimtyje Rusijos oro uostų, įskaitant Maskvoje ir Sankt Peterburge, naktį buvo laikinai apriboti skrydžiai.
Rusija tik praneša, kiek priešo dronų jos pajėgoms pavyksta numušti, o ne kiek apskritai aptinkama Ukrainos dronų ar kiek jų pataiko į taikinius.
Zelenskis: svarbiausia, kad Rusija negrįžtų trečiajai invazijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį prakalbo apie dideles galimybes greitai susitarti dėl karo pabaigos, tačiau teigė, kad tikslas yra garantuoti, jog Rusija nesurengs trečios invazijos.
Jis kalbėjo likus vienai dienai iki derybų, kuriose dalyvaus aukšto rango Europos ir JAV pareigūnai, atnaujinimo.
„Šiuo metu šansas yra didelis, ir tai svarbu kiekvienam mūsų miestui, kiekvienai mūsų ukrainiečių bendruomenei“, – sakė V. Zelenskis vėlai šeštadienį kreipimesi į tautą.
„Dirbame tam, kad Ukrainai būtų užtikrinta ori taika ir kad būtų užtikrintas garantas – būtent garantas, – kad Rusija negrįš į Ukrainą trečiajai invazijai“, – teigė jis.
Amerikiečių pareigūnai jau ilgą laiką bando suderinti abiejų pusių reikalavimus, D. Trumpui spaudžiant Rusiją greitai užbaigti karą ir vis labiau piktinantis dėl delsimo. Ieškant galimų kompromisų susidurta su didelėmis kliūtimis, įskaitant tai, kuriai šaliai atiteks Ukrainos rytinės Donbaso srities, kurią daugiausia yra okupavusios Rusijos pajėgos, kontrolė.
V. Zelenskis teigė, kad Ukrainos, JAV ir Europos pareigūnai artimiausiomis dienomis surengs susitikimų Berlyne, ir pridūrė, kad jis asmeniškai susitiks su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntiniais.
„Svarbiausia, susitiksiu su prezidento Trumpo pasiuntiniais, taip pat vyks susitikimai su mūsų Europos partneriais, su daug lyderių dėl taikos pagrindų – politinio susitarimo, kad būtų nutrauktas karas“, – sakė V. Zelenskis.
Anot vieno Baltųjų rūmų pareigūno, kuris kalbėjo anonimiškai, į derybas Berlyne vyksta D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) ir žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris).
Šeštadienį Maskva dronais ir raketomis smogė Ukrainos energetikos infrastruktūrai, o Kyjivas pats sudavė mirtiną smūgį pietvakarių Rusijoje.
Kyjivas ir jo sąjungininkai teigia, kad Rusija ketvirtą žiemą iš eilės bando paralyžiuoti Ukrainos energijos tiekimo tinklą ir neleisti civiliams gyventojams naudotis šiluma, šviesa ir tiekiamu vandeniu, o Ukrainos pareigūnai tai vadina šaltojo laikotarpio pavertimu ginklu.
Ukrainos pajėgos šeštadienį savo ruožtu pranešė, kad šiaurinę Pokrovsko dalį kontroliuoja Ukraina, nors Rusija šį mėnesį tvirtino, kad visiškai perėmė šio itin svarbaus miesto kontrolę. Naujienų agentūra AP negali nepriklausomai patikrinti šių teiginių.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 710 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų gruodžio 14 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 188 tūkst. 490 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 710 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 410 (+1) priešo tankų, 23 721 (+7) šarvuotą kovos mašiną, 35 041 (+9) artilerijos sistemą, 1 567 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 259 (+1) oro gynybos sistemas, 432 (+0) karo lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 90 124 (+440) taktinę bepiločių orlaivių sistemas, 4 073 (+12) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 69 798 (+81) automobilius ir degalų cisternas, 4 026 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 110 iš 138 rusų paleistų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 110 iš 138 rusų paleistų dronų, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo šeštadienio 19.00 val. rusai surengė kombinuotą ataką prieš Ukrainą. Buvo paleistas 138 dronai, įskaitant „Shahed“ (apie 85), „Gerbera“ bei kitų tipų bepiločiai, taip pat balistinė „Iskander“ tipo raketa.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Sekmadienio duomenimis, pavirtinta, kad šiauriniuose, pietiniuose ir vakariniuose šalies regionuose numušta/neutralizuota 110 priešo bepiločių.
Registruota 10 dronų smūgių šešiose vietose.
Rusija drebėjo nuo sprogimų: atakuotas Krymas, pačios Rusijos teritorijos
Rusija ir okupuotos Ukrainos teritorijos buvo atakuotos dronais ir raketomis, skelbia UNIAN. Pranešama apie smūgius į svarbius karinius ir pramoninius objektus.
„Krymskyj Veter“ skelbia, kad Kryme, Simferopolyje, dega naftos bazė. Teigiama, kad gaisras yra didelio masto.
Taip pat pranešama, kad suveikė oro gynybos sistemos ir pradėjo griaudėti sprogimai ir šiuose Krymo miestuose – Feodosijoje, Sakuose, Džankojuje, Sevastopolyje, taip pat Gvardeiskos aviacijos bazės rajone netoli Simferopolio.
Okupacijos tyrimo centro vadovas Petras Andriuščenko savo „Telegram“ kanale praneša, kad veikia oro gynybos sistema Donecke, Melitopolyje dingo elektra.
Taip pat atakuotos ir pačios Rusijos teritorijos. Pranešama apie smūgius elektrinei Smolenske ir naftos bazei Volgogrado srityje.
Zelenskis patvirtino Berlyne susitiksiantis su JAV ir Europos atstovais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino dalyvausiantis pokalbiuose Berlyne dėl Rusijos karo pabaigos.
„Šiuo metu rengiamės susitikimams su amerikiečiais ir savo europiečiais draugais ateinančiomis dienomis. Berlyne bus daug renginių“, – sakė jis šeštadienį Kyjive paskelbtame vaizdo įraše.
Kol kas nėra aišku, ar V. Zelenskis jau sekmadienį atvyks į Berlyną ir susitiks su JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu. Anot prezidento, ukrainiečių ekspertai šiuo metu dirba prie saugumo garantijų, kurių siekdamas taikos su Rusija reikalauja Kyjivas, detalių.
Anot V. Zelenskio, kalbama apie teisingą taiką Ukrainai su garantijomis, kad Rusija nesugrįš į šalį. „Mūsų ukrainiečių derybinė pozicija yra stipri, nes mes išlaikome savo pozicijas fronte, savo ginklų pramonėje ir savo vidiniame stabilume“, – teigė jis.
Berlyne planuojami ir Ukrainos pareigūnų pokalbiai su JAV ir Europos valstybių atstovais dėl karo sugriautos šalies atstatymo.
„Svarbiausi yra mano susitikimai su prezidento Trumpo atstovais ir susitikimai su mūsų europiečių partneriais ir daugeliu lyderiaujančių politikų dėl taikos pagrindo – politinio susitarimo karui užbaigti“, – akcentavo V. Zelenskis.
V. Zelenskis kritikavo pirmąjį JAV prezidento Donaldo Trumpo 28 punktų taikos planą, nes jame buvo daug Rusijos reikalavimų. Berlyne bus kalbama apie aktyvų ir konstruktyvų bendradarbiavimą, siekiant oraus susitarimo. Rusijos atstovų susitikime nebus. Pradžioje sekmadienį patarėjų lygiu turėtų būti kalbama apie galimas paliaubas Ukrainoje. Konsultacijų vieta ir laikas kol kas laikomi paslaptyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Volodymyras Zelenskis: Ukraina atsisakytų NATO narystės viena sąlyga
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė esąs pasirengęs atsisakyti savo šalies siekio prisijungti prie NATO mainais į Vakarų saugumo garantijas, tačiau atmetė JAV siūlymą perleisti teritorijų Rusijai.
V. Zelenskis taip kalbėjo atvykęs į Berlyną prieš numatomas derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus garso žinutėmis „WhatsApp“ grupiniame pokalbyje prieš derybas, V. Zelenskis sakė, kad kadangi JAV ir kai kurios Europos šalys atmeta Ukrainos siekį prisijungti prie NATO, Kyjivas tikisi, kad Vakarai pasiūlys panašias garantijas, kokios yra siūlomos Aljanso narėms.
„Šios saugumo garantijos yra galimybė užkirsti kelią dar vienai Rusijos agresijos bangai, – sakė jis. “ Ir tai jau yra mūsų kompromisas.“
V. Zelenskis pabrėžė, kad bet kokios saugumo garantijos turės būti teisiškai įpareigojančios ir turėti JAV Kongreso palaikymą, pridurdamas, kad laukia iš savo komandos naujausios informacijos po Ukrainos ir JAV karininkų susitikimo Štutgarte, Vokietijoje.
Jis sakė, kad vėliau vakare atskirai susitiks su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu) ir, galbūt, kitais Europos lyderiais.
Vašingtonas jau kelis mėnesius bando suderinti abiejų pusių reikalavimus, o D. Trumpas ragina greitai nutraukti karą ir vis labiau erzinasi dėl delsimo.
Galimų kompromisų paieška susidūrė su didelėmis kliūtimis, įskaitant klausimą dėl Ukrainos rytinės Donecko srities, kurios didžiąją dalį užėmusios Rusijos pajėgos, kontrolės.