Ukrainos kariuomenės vadas teigia, kad Vladimiras Putinas naudojasi JAV prezidento dėmesiu deryboms kaip „priedanga“, kol rusų kariuomenė mėgina užimti dar daugiau teritorijų. Tai dar labiau didina spaudimą frontui, nors tuo metu Rusijos, Amerikos, Ukrainos ar Europos lyderiai šypsosi prieš kameras Maskvoje, Aliaskoje ar Londone ir iškart po to grįžta prie uždarų pokalbių.
Putinas nesiruošia taikai
Nėra jokių ženklų, kad Kremlius mėgintų lėtinti savo karo mašiną. Priešingai – tai kelia vis didesnę riziką, kad konfliktas išplis už Ukrainos ribų.
Šaliai perorientuoti ekonomiką karui – kaip tai padarė V. Putinas – reikia milžiniškų resursų: dalinės mobilizacijos, didžiulių biudžeto sumų, pramonės pertvarkymo taip, kad būtų gaminami ginklai ir amunicija. Tačiau sustabdžius karą, tiek pat pastangų reikia norint grąžinti visuomenę į taikos būseną.
Jeigu šalis sąmoningai nenuslopina gynybos ritmo, net kai frontas aprimsta, tai rodo viena – ji ruošiasi kitam puolimui. Maskvos nenoras mažinti karo tempą Ukrainoje – kur dislokuota daugiau nei 710 tūkst. karių išilgai 780 mylių fronto – rodo, kad V. Putinas tikisi ne mažiau, o daugiau karinių veiksmų.
Kaip šis karas gali baigtis?
Europos ateitis didele dalimi priklausys nuo to, kokios bus taikos sąlygos.
Visiškas Rusijos pralaimėjimas šiandien atrodo sunkiai įsivaizduojamas be reikšmingo JAV politikos pokyčio ir masiškos ginkluotės paramos Ukrainai.
Geriau Ukrainai būtų toks susitarimas, kuris bent šiek tiek subalansuotų abiejų pusių tikslus. Vienas scenarijus – sustabdyti kovas dabartinėje fronto linijoje ir pradėti tikras derybas, suteikiant Ukrainai tvirtas saugumo garantijas iš Europos ir JAV.
Tačiau tai reikštų, kad tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija turėtų realiai pasiruošti galimam karui – ne tik skirti daugiau pinigų gynybai, bet ir keisti visuomenės požiūrį, pripažįstant, kad saugumas gali kainuoti ir žmogiškų aukų.
Prancūzija jau atvirai kalba, kad tėvams gali tekti netekti vaikų kare su Rusija. Vokietija ragina visus 18-mečius atlikti medicininę patikrą dėl galimos karo prievolės. Jungtinė Karalystė kol kas tokios atviros diskusijos su visuomene nepradėjo: kariuomenės laimi mūšius, valstybės laimi karus.
Blogiausias scenarijus
Kita galima baigtis – Europa nustumiama į šoną, Ukrainai primetamos Maskvai palankios sąlygos.
Tai galėtų reikšti likusio Ukrainos kontroliuojamo Donbaso atidavimą Rusijai. Net jei Ukraina tokiam susitarimui formaliai sutiktų, sunku įsivaizduoti, kad šalies viduje nevyktų rimti neramumai.
Toks susitarimas greičiausiai būtų tik trumpa pauzė iki kito Rusijos bandymo užimti dar daugiau Ukrainos ar net patikrinti NATO sienas – pavyzdžiui, Baltijos šalyse.
Ypač turint omenyje, kad naujoji D. Trumpo nacionalinio saugumo strategija pabrėžia: JAV gintų Europą tik tada, jei tai atitinka Amerikos interesus. Todėl tampa nebeaišku, ar NATO 5-asis straipsnis – kad išpuolis prieš vieną narę laikomas išpuoliu prieš visas – dar yra tvirtas kaip anksčiau.
„Sky News“ kartu su „Tortoise“ atliko karo simuliaciją: joje Rusija puola Jungtinę Karalystę, o JAV pagalbos neteikia. Tokiu atveju britai beveik neturi būdų atsakyti – nebent imtųsi branduolinio smūgio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
