demografija

Senstanti visuomenė verčia valstybes ieškoti vis naujų sprendimų, kaip užtikrinti pensijų sistemos tvarumą. Vienas jų – pensinio amžiaus ilginimas, apie kurį vis dažniau diskutuojama ne tik kitose Europos šalyse, bet ir Lietuvoje. Apie galimus scenarijus gyventojams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuvos ekonomika kol kas išlieka stabili, tačiau ekspertai perspėja – artimiausiais metais jos augimas gali sulėtėti. Didesni ekonominiai iššūkiai, anot jų, gali išryškėti 2028-aisiais. Apie šalies ekonominę kasdienybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Per ateinančius dvejus metus valdžia sparčiai didins pensijas. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau. Senstanti visuomenė ir mažėjantis gyventojų skaičius tampa vis didesniu iššūkiu Lietuvai.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Mažas gimstamumas, senstanti visuomenė ir mažėjantis reprodukcinio amžiaus gyventojų skaičius – iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria ne tik Lietuva, bet ir didžioji dalis Europos valstybių. Savo ruožtu politikai žeria siūlymus ir kalba apie didesnes išmokas, geresnį būsto prieinamumą bei idėją atgaivinti šokius. Apie demografinę situaciją Lietuvoje bei kitose valstybėse naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo demografas Vytenis Juozas Deimantas.

Demografai vis garsiau įspėja apie ilgalaikes mažėjančio gimstamumo Lietuvoje pasekmes. Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad mažėjantis gimstamumas nėra vien Lietuvos problema – su ja susiduria kone visa Europa, kitos valstybės.

Seimas svarstys Statuto pataisas, siūlančias parlamentiniam Ateities komitetui pavesti vykdyti ilgalaikės demografinės politikos parlamentinę stebėseną.  Už šią Seimo Ateities komiteto pirmininko Vytauto Grubliausko praėjusį ketvirtadienį pateiktą iniciatyvą po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 2. Projektą svarstys parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o rugsėjo mėnesį prasidėjus rudens sesijai – visas Seimas.

Politikai jau desperatiškai bando pakelti Lietuvos gimstamumą, ministrė Jūratė Zailskienė siūlo organizuoti šokius, kuriuose žmonės galėtų susipažinti. Ar tokios ir kitos priemonės iš tiesų pagerins mūsų demografiją? Kodėl vis daugiau jaunų žmonių atideda sprendimą turėti vaikų ir kas šiandien labiausiai stabdo šeimų kūrimą? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, demografas dr.

Lietuvoje kasmet gimsta vis mažiau vaikų, o valdžia ieško vis naujų būdų, kaip paskatinti žmones kurti šeimas. Vienas siūlymas sukėlė ypač daug reakcijų – ar šokiai ir diskotekos iš tiesų galėtų padėti spręsti gimstamumo krizę? Ar tikrai diskotekų sugrąžinimas galėtų padėti spręsti gimstamumo problemą Lietuvoje? Kodėl vis daugiau jaunų žmonių atideda sprendimą turėti vaikų ir kas šiandien labiausiai stabdo šeimų kūrimą? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, demografas dr.

Lietuvoje gimstamumas ir toliau mažėja, o sparčiai senstanti visuomenė kelia vis daugiau iššūkių šalies ekonomikai, darbo rinkai ir socialinei sistemai. Ekspertai vis dažniau kelia klausimą, kokių sprendimų būtina imtis jau dabar, siekiant išvengti dar gilesnės demografinės krizės. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Žygimantas Mauricas ir demografė, sociologė Aušra Maslauskaitė.

Per tris dešimtmečius gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo penktadaliu – nuo 3,6 milijono iki beveik 2,9 milijono – sulėtėjo ekonomikos augimas, susitraukė investicijos, kuriasi mažiau verslų, nes jų plėtrą stabdo darbuotojų trūkumas. Dėl to šalies konkurencingumo padėtis prastėja, o atlyginimų augimas sustojo. Tokia padėtis būtų katastrofiška, jei atitiktų vieną esminį elementą – būtų tiesa.

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje toliau mažėja, o demografai perspėja, kad visuomenė sparčiai sensta ir ilgainiui tai gali turėti rimtų pasekmių šalies ekonomikai, darbo rinkai bei socialinei sistemai. Vis dažniau keliami klausimai, kokių sprendimų reikia imtis jau dabar, kad būtų išvengta dar gilesnės demografinės krizės ir lietuvių tautos nykimo.

Šalyje mažėjant gimstamumui, prezidentas Gitanas Nausėda sako – nors vien ekonominėmis priemonėmis demografinių problemų išspręsti nepavyks, nieko nedarant Lietuva juda savotiško „taikaus susinaikinimo“ keliu. „Nieko nedarydami mes judame savotiško taikaus susinaikinimo keliu. Aš labai griežtą terminą vartoju, bet man panašu į tai.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su su profesinių sąjungų ir verslo asociacijų atstovais. Susitikime aptartas Lietuvos ir Europos Sąjungos konkurencingumas, įstatyminės iniciatyvos, susijusios su demografija ir ekonomikos skatinimu. Kaip skelbia prezidentūra, šalies vadovas išklausė verslo ir profesinių sąjungų pozicijas prieš šią savaitę vyksiantį konkurencingumui skirtą Europos Vadovų Tarybos posėdį.

Ginčai dėl pinigų, nepasidalintos pareigos namuose, skirtingi karjeros tikslai ir vis mažiau laiko šeimai – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių šiandien skiriasi žmonės. Psichologas, santykių ekspertas Darius Ražauskas pastebi, kad kartais ginčų priežastys gali būti daug gilesnės, nei galvojame. Kokios šiandien yra dažniausios skyrybų priežastys? Ar jos skiriasi nuo tų, kurios būdavo anksčiau? D. Ražauskas: Man būtų sunku kalbėti, kokios buvo anksčiau, nes klausimas, kiek mes kalbame anksčiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pranešė, kad teiks iniciatyvas gerinti Lietuvos demografinę padėtį, o pačias demografines problemas šalies vadovas prilygino „tiksinčiai bombai“. „Demografija yra savotiška tiksinti bomba Lietuvoje“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo valdyba prieš parlamento pavasario sesiją sakė šalies vadovas. Pasak jo, Lietuvos politikai ilgą laiką pasyvokai stebėjo demografines problemas, apsiribodami tik konstatavimu, jog situacija blogėja.

Seime užvirė aštrios diskusijos – įregistruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos siūlo procedūrą leisti ne tik sutuoktiniams, bet ir partnerystę įteisinusiems asmenims bei vienišoms moterims. Vieni tai vadina žingsniu į priekį sprendžiant demografinę krizę, kiti – grėsme tradicinei šeimos sampratai ir vaiko interesams.

Praėjusių metų Lietuvos ekonominiai rodikliai – geri, aiškina verslininkas Robertas Dargis. Tačiau besitęsiantis karas ir geopolitinis neapibrėžtumas kelia klausimų dėl pasaulio ekonominės ateities. Kokį poveikį mažėjantis gimstamumas turės Lietuvos ekonomikai? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo verslininkas Robertas Dargis.

Lietuviai socialiniuose tinkluose ėmė masiškai dalintis žinia, kad Lenkijoje šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, bus taikomas nulinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Nors šį sprendimą lenkai priėmė dar pernai, tai iš naujo įžiebė diskusijas, ką daryti, kad lietuviai gimdytų daugiau vaikų. Socialinėje erdvėje vėl iškilo žinia, kad Lenkijoje šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, bus taikomas 0 proc. GPM tarifas.

Lietuvoje 2025 metais gimė mažiau negu 17,5 tūkst. kūdikių, o mirusiųjų skaičius buvo daugiau negu du kartus didesnis. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienai moteriai Lietuvoje tenka vienas kūdikis, o nuo 1992 metų gyventojų skaičius sumažėjo beveik milijonu gyventojų.

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje toliau mažėja, o demografai perspėja, kad visuomenė sparčiai sensta ir ilgainiui tai gali turėti rimtų pasekmių šalies ekonomikai, darbo rinkai bei socialinei sistemai. Vis dažniau keliami klausimai, kokių sprendimų reikia imtis jau dabar, kad būtų išvengta dar gilesnės demografinės krizės ateityje.

Pensijų sistema vėl ant pokyčių slenksčio: ieškoma, kaip labiau susieti pensiją su stažu, bet senstanti visuomenė ir riboti biudžeto ištekliai verčia remtis ir kitais sprendimais – vyresnių žmonių išlaikymu darbo rinkoje bei priemonėmis prieš ankstyvą pasitraukimą.

Lietuvoje pernai metais gimė vos 17,5 tūkst. vaikų. Ekonomistas skaičiuoja, kad tokia situacija yra ne kas kita, o „demografinė savižudybė“. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad iš esmės Lietuva pasiekė „vieno vaiko politikos tikslą“. „Demografinė savižudybė – šis terminas taikliai apibūdina naujausius Lietuvos gimstamumo duomenis. Lietuvoje 2025 metais gimė vos 17,5 tūkst. vaikų (palyginimui, 2015 metais Lietuvoje buvo gimę 30,0 tūkst.

Žmonių gimstamumas Lietuvoje stipriai mažėja, o valstybė artėja prie demografinės krizės. Apie demografiją, migraciją ir išmokas bedarbiams „Žinių radijui“ komentavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Demografija yra labai skausminga tema. Kaip mūsų šalis atrodys po 50 metų? Kas liečia demografinę sistemą, tai norėčiau nuraminti. Gal tai ir skamba labai tragiškai, bet pažiūrėjus į visą pasaulį, mes niekuo neišsiskiriame. Gal mažoje valstybėje dinamika yra greitesnė.

Vilniuje vis dažniau galima girdėti rusų kalbos. Dažnai gyventojai nebegali tylėti ir piktinasi dėl jos įsigalėjimo. „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigia, kad nuolankiai žiūrėjome į atvykstančius iš Ukrainos. Pasak jo, tai reikėjo daryti, tačiau turime aiškiai pasakyti: jei norite pasilikti, privalote kalbėti lietuviškai. Jei per sunku mokytis kalbos, reikėtų ieškoti kitos šalies. Apie tai ir daug daugiau „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Arvydas Avulis.

Lietuvos šeimos modelis keičiasi – skyrybų mažėja, tačiau gimstamumo rodikliai vis dar mažėja. Ekspertai įspėja, kad, nors šeimos forma ir kinta, svarbiausia užtikrinti, jog kiekviena šeima turėtų galimybes gyventi gerai ir kad vaikai augtų sveikoje aplinkoje. Apie tai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto docentas dr. Daumantas Stumbrys ir asociacijų „Auginu Lietuvą“ ir „Neišnešiotukas“ įkūrėja Asta Speičytė-Radzevičienė.

Pernai Lietuva pasiekė gimstamumo antirekordą, tačiau išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2025 m. gali gimti netgi dar mažaiu vaikų nei pernai. Aptarti prastą demografinę situaciją valdžios atstovai rinkosi Prezidentūroje. Susitikimo metu prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė kelias idėjas, kaip paskatinti jaunus žmonės susilaukti vaikų – ir ne po vieną, o po du ar daugiau.

Prezidentūroje Gitanas Nausėda kartu su Seimo ir Vyriausybės atstovais diskutuos dėl priemonių sprendžiant demografinius iššūkius. „Prezidentas kviečia Vyriausybės ir Seimo atstovus, ekspertus į diskusiją dėl priemonių sprendžiant demografinius iššūkius, remiant vaikus auginančias šeimas ir skatinant gimstamumą“, – BNS susitikimo išvakarėse nurodė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) spalį paskelbti duomenys rodo, kad Lietuva patiria didelį demografinį spaudimą, kurį lemia mažas gimstamumas ir ilgus metus vyravusi neigiama migracijos tendencija. Neigiamai šalies demografinius rodiklius vertina daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, rodo iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ užsakymu atlikta apklausa.

Pernai Lietuvoje gimė mažiausias skaičius vaikų per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, o šių metų išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiemet situacija bus ne geresnė. Lapkričio 17-ąją, minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną, Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kreipėsi į Lietuvos gyventojus ir politikus. „Pastaruoju metu Europos Sąjungoje gimsta bemaž dvigubai mažiau vaikų nei prieš šešis dešimtmečius.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų blogai arba labai blogai vertina demografinę krizę šalyje, rodo iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ užsakymu atlikta apklausa. „Rezultatai nėra patys geriausi, nes daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų, apie 52 proc., mano, kad demografinė krizė yra blogai arba labai blogai“, – LRT radijuje pirmadienį kalbėjo asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė ir „Auginu Lietuvą“ įkūrėja Asta Speičytė-Radzevičienė.

„Nežinau kaip man nusiraminti…visą laiką mintys sukasi apie tą patį, kad karas tik dienų klausimas, žiemą gimdysiu kur nors bunkeryje“, – štai tokiomis mintimis socialiniuose tinkluose dalijasi gimdyvės, atvirai diskutuojančios apie savo baimes. Tokia žinutės iš socialinių tinklų frazė liudija, kad karo baimė pasiekia daugelį iš mūsų ir neduoda ramybės tiems, kam jos labiausiai reikia.

Vladyslavas Grochowskis ir jo žmona Lena užsibrėžė tikslą kovoti su „vienu didžiausių šių laikų iššūkių“ – mažėjančiais gimstamumo skaičiais Lenkijoje. Kovodami su šia problema, jie siūlo pinigines premijas poroms, kurios pastos viename iš jų viešbučių, skelbia „The Times“. Lenkijos gimstamumo skaičiai jau ilgą laiką vertė politikus sukti galvas, kaip užkirsti kelią demografinei krizei. Pasirodo, versli lenkų pora turi išeitį.

Antiimigracinė politika daugumoje Europos valstybių sparčiai populiarėja, o kraštutinės dešiniosios partijos stiprėja. Ekspertai įspėja: nors tokia politika gali būti patraukli trumpuoju laikotarpiu, ilgainiui ji gali pagilinti demografinę krizę ir sukelti skaudžių ekonominių padarinių, rašo „The Guardian“. Senstanti visuomenė Europa jau dabar susiduria su vienu didžiausių iššūkių – visuomenės senėjimu.

Grėsmė sostinės lietuviškumui – Santaros klinikų medikai sako, jog būna dienų, kai kas trečias gimęs kūdikis – ne lietuvis. Daugiausia tai ukrainiečiai ir baltarusiai, tačiau vis dažniau Vilniuje pasaulį išvysta Vidurinės Azijos ir Afrikos piliečiai. Jau dabar sostinėje kitakalbiais besiskundžiantys gyventojai baiminasi, ar lietuviai Vilniuje netaps mažuma. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Štai Noela iš Kamerūno Santaros klinikose sūpuoja naujagimę Kristel.

Aukštaitijos sostinė Panevėžys atsidūrė tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25 metus sumažėjusių gyvenamųjų vietovių Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, per ketvirtį amžiaus Panevėžys „nukraujavo“ maždaug 15 tūkstančių gyventojų, užsidarė net 4 mokyklos. Jaunimas atvirauja, kad Panevėžys per mažas ir ten trūksta veiklos, todėl ir kelia sparnus į didmiesčius. Panevėžys – penktas pagal dydį šalies miestas Šiaurės Lietuvoje.

Apie šeimos kūrimą ir vaikus bene kiekvienas turi savo nuomonę. Kai kurie nepabijo jos išreikšti garsiai, kaip antai visuomenininku prisistatantis politikas Linas Karpavičius. Vyras viešai pareiškė, esą vaikų turinti moteris yra gražesnė už jų neturinčią, suprask, herojė vyro akyse. Šie teiginiai įsiutino internautus. Savo ruožtu lygių galimybių ekspertė paaiškino, kur slypi tikroji problema.

Lietuvoje drastiškai mažėja gimstamumas, 2024 m. pasaulį išvydo beveik 19 tūkstančių naujagimių – beveik dviem tūkstančiais mažiau nei 2023 m. Dėl natūralios kaitos mažėjantį gyventojų skaičių keičia migrantai, reemigruojantys, sugrįžtantys lietuviai bei užsieniečiai.  Regvita Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje susilaukė antrosios dukros. Neslepia, kad vardo paieškoms įtakos turėjo ir vienos žinomos dainininkės vardas.  „Ta dainininkė – gabi, tai kažkiek įtakos turėjo.

Natūrali Lietuvos gyventojų kaita 2024 m. išliko neigiama – 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė, teigia Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė. Anot jos, 2024 m. kūdikių gimė rekordiškai mažai – 18,7 tūkst. arba apie 9,5 proc. (2 tūkst.) mažiau nei 2023-iaisiais.

Lietuvoje gilėjant demografinei duobei, valdantieji žada išmokomis, priedais ir kitomis piniginėmis paskatomis gerinti sąlygas planuoti vaikus. Ekspertai atšauna, kad politikų pažadai – beverčiai, nes papildomi pinigai gimdyti neskatina. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje gimė 18,7 tūkst. vaikų – tai mažiausias skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tuo metu mirė dvigubai daugiau žmonių – 37,4 tūkst.

Pernai Lietuvoje gimė rekordiškai mažas skaičius vaikų – tik apie 19 tūkst., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visgi sociologai ragina atkreipti dėmesį į kitus rodiklius. Pirmiausia, vaikus gimdo moterys, kurios pačios gimė mažėjant gyventojų skaičiui, antra – tos moterys per gyvenimą pagimdo vidutiniškai tik po vieną vaiką.

Lietuvos gimstamumas nusirito į dar neregėtas žemumas – pernai vaikų gimė mažiau nei 19 tūkstančių, o žmonių mirė dukart daugiau. Jei taip ir toliau, nepraeis nė 50 metų, kai Lietuvoje teliks 2 milijonai gyventojų. Ekonomistai guodžia – dirbti atvažiuos užsieniečiai. Tačiau tam, kad išliktų dabartinis gyventojų skaičius, emigrantų turėsime priimti tiek, kad kas trečias gyventojas bus užsienietis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuva per trisdešimtmetį neteko ketvirtadalio populiacijos, arba vieno milijono gyventojų. Daugiausia – pusė milijono – migravo, nes tautiečiai, ieškojo geresnio gyvenimo užsienyje. Na, o kita ilgus metus neišsprendžiama problema, kuri darosi vis aštresnė, nenumaldomai mažėjantis gimstamumas. Per 30 metų jis krito trečdaliu – nuo 60-ies tūkstančių gimusių per metus, iki 20-ies tūkstančių. Demografai sako – šalis turėtų padėti jaunoms šeimoms prisikviesti gandrų.

Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas užsimanė padidinti išmoką gimus vaikui – kone dvigubai, nuo dabar esančių 600 iki 1100 eurų „į rankas“. Tačiau toks įstatymo projektas sulaukė opozicijos kritikos, mat tai kainuos valstybei kone 12 milijonų eurų kasmet ir neskatins gimstamumo. Lietuvos demografinius procesus nagrinėjantys sociologai tokią iniciatyvą palaiko, tačiau siūlo skirti daug didesnes lėšas gimstamumui didinti. Tačiau dalis tėvų atkerta, kad gimdo vaikus ne dėl pinigų.

Ekonomikos profesoriaus pasiūlymas 35 milijonams Kinijos „vyrų pertekliui“ išgyvendinti rengiant tarptautines santuokas, sukėlė pasipiktinimą internete. Nurodoma, jog kai kurios santuokų agentūros jau bando supiršti ruses ir kinus, pasinaudodamos Rusijos moterų ir Kinijos vyrų pertekliumi. Kinija susiduria su unikaliu demografiniu iššūkiu – joje yra beveik 35 milijonai vyrų, kurie nėra sukūrę šeimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukėlė diskusijų paragindamas savo piliečius darbo pertraukas, pavyzdžiui, pietų ar kavos pertraukėles, išnaudoti lytiniams santykiams – tai dalis drąsios strategijos, kuria siekiama kovoti su mažėjančiu gimstamumu šalyje, skelbia portalas „Hindustan Times“. Kaip rašo „Metro“, šiuo metu Rusijoje vienai moteriai tenka apie 1,5 vaiko, o tai yra gerokai mažiau nei 2,1 vaiko, reikalingo gyventojų skaičiui išlaikyti.

Naujausi tyrimai atskleidžia, kad lietuviai vis mažiau tuokiasi. Pasak ekspertų, palyginus praėjusius metus su ankstesniais, santuokų skaičius šalyje sumažėjo net 11 procentų. O viena iš dažniausių priežasčių – moterys siekia karjeros aukštumų, vėliau planuoja vaikus ir santuoką.  Pasak ekspertų, dabartinė karta subręsta kur kas vėliau, nori pasimėgauti gyvenimu. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Aiškėja, kad lietuviai vis mažiau tuokiasi.

Lietuvoje smarkiai mažėja naujagimių skaičius. Pernai gimė vos 20 tūkstančių kūdikių, tai net 2 tūkstančiais mažiau nei užpernai. Kartu pastebima, kad vyresni žmonės dirba vis ilgiau. O bendras gyventojų skaičius Lietuvoje toliau auga. Į šalį sugrįžusių lietuvių ir atvykusių užsieniečių daugiau nei išvykusiųjų.

Praėjusių metų rugsėjį sužinojome, jog Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių, – taip rodė Migracijos departamento turima statistika. Nuo to laiko iki 2024-ųjų pradžios atvykėlių mūsų šalyje dar padaugėjo, o bendras gyventojų skaičius perkopė 3 mln., skelbia „Kas vyksta Kaune“. 2018 metais, anot renkuosilietuvą.lt, Lietuvoje gyveno 145 tūkst.