Jau dabar sostinėje kitakalbiais besiskundžiantys gyventojai baiminasi, ar lietuviai Vilniuje netaps mažuma.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Štai Noela iš Kamerūno Santaros klinikose sūpuoja naujagimę Kristel. Sako ją Lietuvoje lengviau gimdžiusi nei pirmą dukrą Kamerūne.
Studijas Vilniaus Mykolo Romerio universitete baigusi Noela su šeima planuoja gyventi Lietuvoje.
„Atvykau studijuoti, baigiau mokslus Lietuvoje ir tada gavau galimybę čia dirbti. Todėl nusprendžiau čia likti“, – TV3 Žinioms pasakojo Noela.
Kaip sako Santaros klinikų Akušerijos skyriaus medikai, pastaraisiais metais daugėja gimdančių kitataučių.
„Yra dienų, kai trečdalis pacienčių ne lietuvės“, – sako Virginija Paliulytė, Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja.
Per metus – apie 500 gimdančių užsieniečių
Anot Registrų centro, per metus Lietuvoje gimdo apie pusė tūkstančio užsieniečių. Pernai Vilniuje gimė 265 ne Lietuvos piliečiai. Daugiausia gimdo emigrantės iš Ukrainos ir Baltarusios – jų maždaug po šimtą. 26 gimdyvės – Rusijos pilietės.
„Turim iš Kirgizijos, turim iš Namibijos, ir iš Nigerijos turim, Libano, iš Pakistano“, – pasakoja V. Paliulytė.
Tuo tarpu Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos skyriaus vedėjas Egidijus Jakiūnas sako, kad su laiku atsiranda vis daugiau gimdyvių iš tolimesnių Lietuvai kraštų.
„Jeigu prieš 5 metus buvo Baltarusijos respublikos piliečiai, prieš 2 metus labai daug iš Ukrainos, šiuo metu yra iš tolimesnio užsienio – Indija, Pakistanas“, – sako E. Jakiūnas.
Pernai Lietuvoje gimė beveik 19 tūkstančių kūdikių, kone tūkstančiu mažiau nei užpernai. Tačiau, kad mažiau gimdančias lietuves keičia kitatautės, ir ypač jų daug Vilniuje, džiugina ne visus.
Vilniečiai neslepia nepasitenkinimo
Štai Vilniaus gatvėse einantys žmonės neslepia nepasitenkinimo sostinėje vyraujančiomis tendencijomis.
„Aš neigiamai žiūriu, reikėtų neleisti tiems atvykėliams daugintis. Kodėl? Norisi, kad Lietuvos sostinėj gyventų lietuviai.“
„Savitumui tai nėra pliuso, bet aišku taip yra pasauly, kaip ir visose kitose šalyse.“
„Jeigu atvažiuoja specialistai, tai aš pilnai sutinku, bet jei atvažiuoja tik tokie visokie, ir nusikaltimų daugiau dėl jų, aš kažkaip nelabai žiūriu teigiamai.“
Istorikas Vytautas Ališauskas sako – tai, kad Vilniuje, kaip ir kitose pasaulio sostinėse, daugėja kitataučių, neišvengiama.
„Klausimas, ar žmonės norės būti lietuviais, juodaodžiai, geltonodžiai, vengrai, britai. Kitas klausimas, ką mes norime daryti, kad šitie žmonės būtų integruoti. Ar žiūrime kaip į tarnus, kurie dirba tik murzinus darbus“, – sako istorikas V. Ališauskas
Tačiau labiausiai vilniečiams kelia nerimą, kiek daugėjant kitataučių Vilnius išliks lietuviškas.
„Bloga aš nieko nematau, jeigu jie gatves šluoja, indus plauna.“
„Aišku norėtųsi, kad tų lietuvaičių būtų daugiau.“
„Iš kitų miestų atvažiavę žmonės sako, kad lietuvių kalbos mažai girdi Vilniuje, dabar ji girdisi dar mažiau, tai savaime suprantama, kad teigiamos konotacijos nevartočiau.“
Istorikas skuba nuraminti
Vilniečiams istorikas atkerta – esą dabar Vilnius yra pats lietuviškiausias per visą savo istoriją.
„Vilnius nebuvo taip lietuviškas, kaip yra lietuviškas dabar. Kai aš atvažiavau studijuot į Vilnių, tai buvo 1975-ieji metai praeito šimtmečio, Vilniuje viešoje vietoje susikalbėt lietuviškai buvo neįmanoma“, – prisimena istorikas V. Ališauskas.
Štai Socialinių mokslų centro vyriausias mokslo darbuotojas Donatas Burneika neslepia – Vilnius margėja.
„Vilnius vis margėja etniniu atžvilgiu, ir, manau, kad mes artimiausiu metu pasieksim vėl tą pačią situaciją, kaip sovietmečiu, praktiškai, kad lietuviai nesudarys daugumos gyventojų Vilniuje“, – hipotezę kelia D. Burneika.
Jau dabar Vilniuje lietuvių vos 67 procentai, lenkų 15, rusų 10 procentų.
Tačiau amžiaus pradžioje ir tarpukariu lietuviais save įvardijo dar mažiau – vos procentas vilniečių. Nors specialistai nemano, kad tokia statistika nėra tiksli, lietuviai Vilniuje ne vieną šimtmetį buvo tautinė mažuma.
„Pradedant nuo Gedimino laikų, kai kvietė svetimtaučius meistrus, buvo daug slavų kilmės žmonių, vadinamųjų rusėnų, lygiai taip pat 18 amžius, 17 po epidemijų“, – pasakoje istorikas V. Ališauskas.
Specialistai nerimauja, kad naujieji kitataučiai daugiakultūriniame Vilniuje bursis į getus.
„Didžiąja dalim jie nebus turtingiausios grupės, tai jie telksis tam tikrose miesto vietose blogiausiose ir kažkokie tai getai formuosis“, – sako D. Burneika.
Lietuvoje gimę užsienio piliečių vaikai Lietuvos piliečiais automatiškai netampa – pilietybė teikiama ne pagal gimimo vietą, o pagal tėvų pilietybę.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą. Visą reportažą rasite straipsnio viršuje.
Kaip žadate spręsti šią problemą?
O gal transportininkų, statybininkų, restoranų /barų lobistų "žvangantys" šildo? Ėmėte iš jų pakišas???
Gal irgi už 1-ą eur namą pasistatėt, kaip Skvernelis iš senių ir žmoną įkišęs į Orlen už LG-iams skolų nurašymą Orlean'ui??? Nuomojotės valstybines patalpas verslui už 1-ą eur, kaip Landsbergio jr. žmona???
