degalinės

Rusijoje tebesitęsiant degalų krizei, prie šalies degalinių vėl susidaro ilgos eilės, o kai kuriuose regionuose trūksta degalų, praneša „The Moscow Times“. Pažymima, kad mažiausiai 12 Rusijos regionų gyventojai skundžiasi negalintys laisvai įsipilti degalų į savo automobilius ir turintys valandų valandas stovėti eilėse.

Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos trečiadienį šalies degalinėse sumažėjo. Iš šių degalų labiausiai pigo dyzelinas – 3,06 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 1,88 euro iki 2,19 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,02 euro ir buvo 3,06 proc.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) sukūrė naują skaitmeninį informacinį degalų kainų žemėlapį – jame pateikiamos kiekvienos darbo dienos rytą atnaujinamos degalų kainos visose Lietuvoje veikiančiose degalinėse, rašoma pranešime žiniasklaidai. Degalų kainų žemėlapis pritaikytas naudoti tiek kompiuteryje, tiek ir mobiliajame telefone. Čia vartotojai gali rasti mažiausias ir didžiausias degalų kainas bei jas siūlančias degalines pagal jų vietą konkrečioje savivaldybėje ir gyvenvietėje.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija Ukrainoje sunaikino daugiau nei 200 degalinių. Rytinėje šalies dalyje esančiuose miestuose degalinės liepsnoja beveik kasdien. Rusijos pajėgos taip pat taikosi į degalines prie greitkelių – 200 km ilgio kelių ruožuose po okupantų atakų lieka tik krūvos apdegusių griuvėsių.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vaizdo įrašuose matyti degalinė Charkivo centre, užsiliepsnojusi po to, kai Putino armija smogė dronu.

Birželio 15–21 dienomis benzino gamyba Rusijoje sumažėjo maždaug 25 proc., palyginti su 2025 metų birželio vidurkiu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonėje. Dar birželio pradžioje Rusijos energetikos ministerija pripažino tiekimo sutrikimus šalies pietiniuose regionuose dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš kuro ir energetikos komplekso objektus, tačiau vadino tai „laikinais sunkumais“ ir tikino, kad situacija kontroliuojama.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas trečiadienį svarstys, ar įpareigoti degalines kuro kainas didinti tik kartą per parą ir ar leisti nepriklausomiems elektros tiekėjams vienašališkai nutraukti sutartis su pažeidžiamais vartotojais, jei jų kaina bus didesnė už visuomeninę.   Tokius pakeitimus numato Energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisos. Jos Seime svarstomos skubos tvarka.

Seimui svarstant, ar įpareigoti dalį degalinių šalia valstybinės reikšmės kelių nuo 2028 metų įrengti bent vieną ne mažesnės kaip 50 kilovatų (kW) įkrovos galios prieigą, Susisiekimo ministerija tokiam planui nepritaria. Tą ji rekomenduoja daryti ir Vyriausybei. Ministrų kabineto išvados yra paprašęs Seimas, balandį priėmęs svarstyti demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių parašais paremtas įkrovų kolonėlių plėtrą numatančias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas.

Nuo birželio degalinėms įsigalios nauja tvarka – degalų kainas jos galės didinti tik vieną kartą per dieną, o mažinti galės neribotai. Nors valdžia tikina, kad taip bus siekiama daugiau stabilumo rinkoje, daliai gyventojų kyla klausimų, ar tai netaps priežastimi degalams dar labiau brangti. Vis dėlto ekonomistai sako, kad tokia praktika jau taikoma kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl didelių sukrėtimų rinkoje tikėtis nereikėtų.

Dėl karo Irane ir pasaulį krečiančios energetikos krizės degalų kainos muša rekordus, tačiau ne visiems šis laikotarpis yra nuostolingas. Kol vairuotojai su nerimu stebi kainas degalinėse, Didžiosios Britanijos naftos ir dujų milžinė „BP“ skaičiuoja milžinišką pelną. Krizė tapo idealia proga bendrovei pasipelnyti, o paviešinti 2026 metų pirmojo ketvirčio finansiniai rodikliai atskleidžia šokiruojančius skirtumus tarp verslo sėkmės ir paprastų vartotojų realybės.

Prasidėjus konfliktui Irane, degalų kainos Lietuvoje gerokai šoko į viršų. O gyventojai pastebi, kad kartais degalinėse degalų kainos pasikeičia ir keletą kartų per dieną. Dėl to teikti ir siūlymai, kiek kartų per dieną degalinės galėtų keisti degalų kainas, visgi ekonomistai neskuba kaltinti degalinių ir sako, kad reikia aiškaus dialogo.

 Seimas pradeda svarstymus, ar įpareigoti dalį degalinių šalia valstybinės reikšmės kelių įsirengti bent vieną didelės galios įkrovimo prieigą. Už tokias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas po pateikimo antradienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 12, o susilaikė 16. Toliau pataisos bus svarstomos birželio 30 dieną. Pristatydamas pataisas demokratas Tomas Tomilinas teigė, kad ilgainiui investicijos verslui atsipirktų.

Šalies degalines įpareigojus teikti duomenis apie dienos degalų kainas, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad tai daro spaudimą kainoms, tuo metu degalinių atstovai teigia, kad gyventojai yra klaidinami, nes kol paskelbiamos kainos, reali situacija dažnai būna pasikeitusi. LEA vadovė Agnė Bagočiutė teigė, kad kainų skelbimas yra vertingas ne tik gyventojams, bet ir politikos formuotojams. „Pagrindinis tikslas yra suteikti informaciją vartotojui.

Per savaitę – iki balandžio 10–17 dienomis – dyzelino kaina nukrito 10 centų (4,6 proc.) ir penktadienį siekė 2,07 euro už litrą. Informaciją apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) ketvirtadienį pateikė 56 degalais prekiaujančios įmonės iš 739 degalinių, penktadienį pranešė agentūra. Penktadienį iki 10 val.

Šiandien dar daugiau įmonių pateikė duomenis Lietuvos energetikos agentūrai apie degalų kainas: balandžio 13 d. informaciją pateikė 54 degalais prekiaujančios įmonės iš 736 degalinių, rašoma pranešime spaudai. LEA interneto svetainės puslapyje nuo šiol rasite patogų ir visiems prieinamą interaktyvų įrankį, skirtą degalų kainų mūsų šalies degalinėse apžvalgai. Skelbiamos degalinėse nurodytą dieną vartotojams parduodamų degalų kainos, taip pat jų vidurkiai bei mažiausios ir didžiausios kainos.

Konkurencijos taryba teigia kol kas nenustačiusi aplinkybių, leidžiančių įtarti konkurencijos taisyklių pažeidimus degalinėms nustatant benzino ir dyzelino kainas. Degalų sektoriaus kainodarą analizavusi institucija žada ir toliau stebėti šią sritį bei imtis veiksmų, jeigu kiltų įtarimų, kad degalai brangsta dėl įmonių susitarimų ar kitų pažeidimų, pranešė taryba.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad siūloma apriboti degalinių teisę keisti kainas, nes jos šiuo metu tai daro itin dažnai. „Šiuo metu nėra reglamentuotas kainų keitimo dažnis degalinėse, dėl to pastebime, kad kainos keičiamos ypač dažnai ir dažniausiai tas keitimas yra kainos didėjimo linkme. Dėl to manome, kad reikalingi tokie pakeitimai, kurie yra susiję su dviem dalykais.

Ministrų kabinetas penktadienį neeiliniame posėdyje priėmė projektą, kuriuo iki birželio 15 d. pritarta sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Vis tik Vilniaus universiteto ekonomistas doc. dr. Algirdas Bartkus svarsto, kad efektas degalinių švieslentėse, tikėtina, bus labai mažas.

Degalines ketinama įpareigoti dažniau Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) teikti duomenis apie degalų kainas, sako energetikos viceministras Airidas Daukšas. „Kuriame įrankį ir galimybę, kad degalų tiekėjai į degalines informaciją apie degalinėse esančias kuro, t.y. benzino ir dyzelino kainas teiktų agentūrai ne kas savaitę, kaip dabar, o kasdien“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė viceministras.

Praėjusį penktadienį asmenys pasišalino nesusimokėję už kurą degalinėse. Kaip praneša policija, apie 12 val. Mažeikiuose, Žemaitijos g., nenustatyti asmenys, atvykę automobiliu „SEAT“, degalinėse „Circle K“ ir „Orlen“ įsipylė dyzelino ir neatsiskaitę pasišalino. Pradėtas tyrimas Bendras nuostolis – 431 euras. Pradėtas tyrimas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako – į rinką atlaisvinus dalį Lietuvos kuro rezervų, įtaka dyzelino kainai gali siekti 10–15 centų už litrą. Lietuva planuoja atlaisvinti apie 80 tūkst. tonų kuro atsargų, kas atitinka apie 12 dienų šalies turimo daugiau nei 90 dienų rezervo. „Pirmiausia tai yra kainos stabilizavimo tikslas, antras dalykas – (…) priklausys nuo proporcijos, jeigu į kasdienį tiekimą atlaisvinama po 40–50 proc.

Įsiplieskęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose supurtė ne tik akcijų rinkas, bet ir naftos kainas. Pasekmes jaučia ir Lietuvos vairuotojai, kurie už degalus yra priversti mokėti daugiau.  Lietuvos energetikos agentūra (LEA) paskelbė, kad pastarąją savaitę degalų kainos šalyje šoktelėjo – benzinas brango 0,9 proc., o dyzelinas – 1,6 proc.

Jeigu šiandien pažvelgėte į degalinės švieslentę, greičiausiai matėte kainą su devynetu gale – 1,399, 1,549 ar 1,599 Eur už litrą. Apvalių skaičių, tokių kaip 1,60 ar 1,70, beveik nėra, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti smulkmena. Tačiau ekonomikoje smulkmenos dažnai atskleidžia daugiau nei sudėtingos formulės – jos parodo, kaip iš tiesų veikia vartotojų psichologija, konkurencija ir kainodara.

Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ antrinė įmonė „Orlen Upstream Norway“ perka 25 proc. koncesijos PL293 Šiaurės jūroje akcijų, kurios anksčiau priklausė bendrovei „Var Energi“. Sandorį dar turi patvirtinti Norvegijos valdžios institucijos, pranešė „Orlen“. Koncesija apima netradicinį „Aphrodite“ telkinį, kurio ištekliai vertinami maždaug 7,5 mlrd. kubinių metrų dujų, iš kurių maždaug 1,9 mlrd. kubinių metrų sudarys „Orlen“ dalis.

Lietuvoje dyzelinas, palyginti su kaimynine Lenkija, šiemet dar brangesnis. Lietuviškų degalinių atstovai skaičiuoja, kad pernai dyzelino pardavimai smuko net 16 procentų, o tai yra apie pusę milijardo eurų. Degalinių savininkai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis, mat prarado tranzitinių vilkikų vairuotojus. Tačiau valdančiųjų atstovas Algirdas Sysas į tokius priekaištus numoja ranka, mat Lietuvos vairuotojai net ir brangesnius degalus toliau perka ir pernai sumokėjo 100 mln.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pratrūko. Šįkart jį supykdė tai, kad šalies gyventojai degalinėse ne tik pilasi degalus, bet ir užsuka į jose veikiančias kavines išgerti kavos. Pasipiktinęs, kad „automobiliai stovi skersai ir niekas negali pravažiuoti“, A. Lukašenka liepė Vidaus reikalų ministerijai iki pirmadienio įvesti tvarką.

Ne visi gyventojai degalinėse lankosi vien dėl to, kad prisipiltų kuro. Nemažai žmonių užsuka ir dėl maisto ar gėrimų. Tiesa, šias prekes įsigydami degalinėje gyventojai nemažai permoka, o prekių kainos kartais skiriasi ir 35 proc.

Šiais ir kitais metais į degalinių tinklo plėtojimą Krašto apsaugos ministerija (KAM) investuos per 18 mln. eurų. Kaip teigiama pirmadienį išplatintame ministerijos pranešime, tai daroma siekiant užtikrinti patikimą kuro atsargų kaupimą ir nenutrūkstamą tiekimą. Anot KAM, dalyje Lietuvos kariuomenės karinių vienetų strategiškai svarbiausiose vietovėse jau veikia neseniai įrengtos naujos degalinės.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje mažmeninė degalų kaina atmetus mokesčius šiuo metu yra viena žemiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Tačiau tai, kad pagal šį rodiklį pirmaujame, nereiškia, kad Lietuvos gyventojai iš tikro degalus pilasi pigiau nei kitose Europos šalyse.

JAV vykdant muitų karą, nafta atpigo iki tos kainos, kokia buvo prieš ketverius metus, kuomet pasaulį stingdė koronaviruso pandemija. Degalai pinga ir didmeninėje rinkoje, tad jau ir degalinėse įsiplieskia kainų karas. Vieni tinklai kainas jau drastiškai mažina, tačiau kiti dar laikosi įsikibę aukštų kainų. Vairuotojai skundžiasi priversti ieškoti nuolaidų ir piktinasi, kad degalinių valdytojai, kaip ir prekybos tinklai, juos verčia tapti akcijų medžiotojais.

Nuo aukštų dyzelino kainų kenčiantys vairuotojai keikia ne tik valdžią, įvedusią didžiausius mokesčius regione, tačiau piktinasi ir degalinių valdytojais, kurie reikšmingai atpigus naftai ir dyzelinui didmenoje, degalinėse leisti kainų neskuba. Finansų ministras mažinti akcizų dyzelinui taip pat neskuba ir tikisi, kad aukštumoje kainas laikančias degalines nubaus patys vairuotojai jose tiesiog nebepirkdami degalų.

Jau nuo trečiadienio vairuotojai už degalus mokės dar brangiau. Panašu, kad dalis gyventojų tam ruošiasi iš anksto ir skuba į degalines, kad sutaupytų. Jau nuo sausio 1 d. įsigalioja Akcizų įstatymo pataisos. Joms įsigaliojus, ne tik didinami akcizai dyzelinui ar benzinui, tačiau bus įvedama ir papildoma akcizų dedamoji.

Šią savaitę Lietuvoje vykstant mobilizacinės sistemos patikrinimo pratyboms „Vyčio skliautas 2024”, jas koordinuojančio Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas tikina manantis, kad šalis yra naujame pasiruošimo krizinei situacijai etape. „Tas laikotarpis, kai organizuodavome pratybas dėl varnelės padėjimo yra praėjęs. Pakankamai principingai ir kritiškai žiūrime į visus procesus, kuriuos inicijuojame pratybų metu.

Lietuvoje brangsta degalai. Per sausį labiausiai pakilo dyzelino kaina, vidutiniškai, pasak Lietuvos energetikos agentūros, litras dyzelino per sausį pabrango penkiais centais. O degalinių atstovai aiškina, kad brangimas dar ženklesnis nei šiuo metu rodo statistika. Pasak ekonomistų, prie kainų augimo labiausiai prisidėjo nuo 2024-ųjų pakeltas akcizas dyzelinui ir ūgtelėjusios naftos kainos.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Automatinių degalinių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Neste Lietuva“ nuo sausio mėnesio atsisako vienkartinių pirštinių degalų pardavimo vietose. Planuojama, kad jų tinklo degalinėse turėtų nebelikti iki sausio vidurio.

Mažmeninės degalų kainos Lietuvoje ir Estijoje per pastarąją savaitę vėl kiek sumažėjo, o Latvijoje – nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai tebėra Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas – Latvijoje.

Vilkaviškio ir Tauragės rajonuose vagys iš parduotuvės ir degalinės pavogė kasos aparatus. Kiek juose buvo pinigų, aiškinamasi. Kaip pranešė Marijampolės apskrities policija, pirmadienio vakarą, apie 17.38 val., Vilkaviškio rajono policijos komisariatas gavo 64 metų moters pranešimą. Pranešta, kad Vilkaviškio rajone, Žaliosios kaime, Žaliosios gatvėje, pareiškėjai būnant parduotuvės sandėlyje, nenustatytas asmuo, įbėgo į parduotuvę. Jis pavogė kasos aparatą ir pasišalino nežinoma kryptimi.

Lietuvos vairuotojams, besipilantiems degalus skirtingose degalinėse, svarbu neužmiršti laikytis ir tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, jeigu degalus pilsite ne į automobilio baką, o  į netinkamą tarą arba tiesiog vešite per didelį kiekį degalų, tokiu atveju gali grėsti ir bauda.

Mažmeninės degalų kainos pastarąją savaitę sumenko visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas brangiausias Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje sumažėjo nuo 1,594 iki 1,559 euro, Rygoje – nuo 1,714 iki 1,684 euro, Taline – nuo 1,779 iki 1,719 euro.

Vienoje iš „Viada“ degalinių vairuotojai į savo automobilius prisipylė benzino, sumaišyto su vandeniu. Kaip praneša Latvijos televizijos laidoje „4. Studija“, incidentas vienoje iš „Viada“ degalinių įvyko dar rugpjūčio mėnesį, kuomet šalį plovė itin smarkus lietus.  Tąkart 8 transporto priemonių savininkai, patys nežinodami, įpylė į savo automobilių bakus A95 benzino, kuris, iškritus gausiam lietui, susimaišė su vandeniu.

Kainos Baltijos valstybių mažmeninėje degalų rinkoje per savaitę iki rugsėjo 15-osios imtinai pakilo tik Lietuvoje, o Latvijoje – nekito, kaip ir Estijoje, neįvertinus degalinių šioje šalyje rugsėjo 8-ąją vykdytos protesto akcijos, kai degalai vieną dieną buvo parduodama 20 centų už litrą pigiau. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, o brangiausi – Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.

Lietuviškų degalinių sąjunga 2021 metais neteisėtai užsiėmė lobizmu – nebūdama lobistų sąraše ji teikė Aplinkos ministerijai ir Lietuvos geologijos tarnybai pasiūlymus dėl vandens gręžinių degalinėse tvarkos, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugpjūčio 23 dieną nutarė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 metų liepos sprendimas buvo pagrįstas.

Mažmeninės degalų kainos pastarąją savaitę pakilo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas brangiausias Latvijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje padidėjo nuo 1,534 iki 1,544 euro, Rygoje – nuo 1,614 iki 1,654 euro, Taline – nuo 1,699 iki 1,729 euro.

Lietuvos kapitalo degalinių tinklas „Emsi“ pernai gavo 222,5 mln. eurų pajamų – 55,5 proc. daugiau nei 2021 metais, kai jos siekė 143,1 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas siekė 6,95 mln. eurų – 76,2 proc. daugiau nei prieš metus (3,9 mln. eurų), teigiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Vidutinis bendrovės darbuotojų skaičius 2022 metais buvo 314 ( 2021 metais – 309). „Emsi“ turi 45 degalines, iš kurių septynios yra nuomojamos, o 38 priklauso bendrovei.

Naftos produktais prekiaujančios Estijos bendrovės „Olerex“ savininkė „Aqua Marina“ pranešė perkanti Latvijos bendrovės „Latvijas Nafta“ valdomą 45 degalinių tinklą. Sandorio vertė viešai neskelbiama. Tai bus jau ketvirtas „Olerex“ per pastaruosius dvejus metus įsigytas degalinių tinklas Latvijoje. Į Latvijos degalų rinką „Olerex“ įžengė 2021-ųjų rugpjūtį perimdama bendrovės „KOOL Latvija“ degalines, o pernai  įsigijo „Gotika Auto“ ir „Metro“ turėtas degalines.

Degalų kainos Lietuvoje toliau krinta – vidutinė dyzelino kaina mažėja jau 11 savaičių iš eilės, o benzino – 5 savaites iš eilės, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. LEA pažymi, kad Lietuvoje degalai ir toliau išlieka pigiausi Baltijos šalyse. Per pastarąją savaitę – gegužės 19– 25 dienomis – vidutinė dyzelino kaina nukrito vienu centu iki 1,3 euro už litrą (ankstesnę savaitę – 1,31 euro), vidutinė benzino kaina nepasikeitė ir yra 1,48 euro – ji yra 38 centais mažesnė nei prieš metus.

Degalinių ir plovyklų tinklams „Skulas“ ir „Palva“ Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė iki 100 tūkst. eurų siekiančias baudas už reikalavimų neatitinkančio dyzelino tiekimo į rinką. „Skului“ tarnyba skyrė 100 tūkst., o „Palvai“ – 75 tūkst. eurų baudą, pranešė tarnyba. Anot jos, šalies degalinėse turi būti prekiaujama benzinu, kurio  litre yra bent 6,6 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kurio litre yra bent 6,2 proc. biodegalų, tačiau bendrovių degalinėse šie kiekiai buvo mažesni.

Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Jei įstatymas bus priimtas, daliai vairuotojų už kurą reikės mokėti ir 30 centų brangiau nei dabar.

Degalinės kasdien susilaukia begalės klientų, kurie užsuka ne tik įsipilti degalų, bet ir pasiimti kavos, užkandžių ar nueiti į tualetą. Kartais nutinka taip, kad žmogus visai nesąmoningai pamiršta susimokėti už kurą ir išvažiuoja. Būna ir tokių atvejų, kai už kurą nesusimoka planuotai. Degalinių tinklai Lietuvoje papasakojo, kiek tokių situacijų pasitaiko ir kokių priemonių būna imtasi.

Neseniai priimtas sprendimas mažinti naftos gavybą kainas pakėlė, tačiau dabar jos stabilizavosi. Specialistai neslepia, kad kuro kainas prognozuoti sunku, tačiau tikėtina, kad jos ir toliau mažės. Degalinių atstovai palygino degalų kainas dabar su didžiausiu šuoliu ir papasakojo, nuo ko priklauso tiek mažmeninės, tiek didmeninės jų kainos. Pašnekovų teigimu, dyzelinas pastaruoju metu pinga ir galimai degalų kainos pamažu grįš į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį.