degalinės

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nesugebėjus susitart su savo sąjungininkais dėl naftos gavybos mažinimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos kritimas buvo didžiausias nuo 1991 m.  Ekspertai teigia, kad tai be abejonės palies ir Lietuvą – čia greitu metu turėtų kristi degalų kainos, o vėliau gali būti pastebimas ir įvairių prekių pigimas.

Vilnius tampa vis patogesnis elektromobiliams. Mieste įjungtos 50 naujų greito įkrovimo stotelių. Tiesa, jos mokamos: elektra du-tris kart brangesnė nei namuose. Naujos nemokamos stotelės žadamos tik kitąmet, ir tai tik 5. Negana to, meras jau svarsto panaikinti elektromobiliams galiojančias lengvatas – nemokamą parkavimą bei važiavimą A juosta. Vilniuje pradeda veikti pusšimtis naujų valstybinės įmonės „Ignitis“ elektromobilių krovimo stotelių.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, laukiama staigaus degalų kainų šuolio. Po atakų dronais ir milžiniškų gaisrų Saudo Arabijoje naftos perdirbimo įmonėje, staigiai į viršų šoko ir pačios naftos kaina. Degalinių atstovai bei ekonomistai aiškina, kad pasekmes pajaus visi. Esą sutrikus pasaulinei naftos gavybai bei perdirbimui, neišvengiamai kils ir benzino, ir dyzelino kainos.

Šilutėje degalus pylęsis klientas viešina vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip benzinas iš pistoleto nebėga, o degalų ir pinigų skaitliukas toliau sukasi. Vyriškis įtria, kad degalinė mausto klientus. Sitauciją aiškinasi ir policija. O štai pats degalinės vadovas ir pigių degalų ieškantys vairuotojų sako, kad vaizdo įrašą susuko pavyduoliai.  Vaizdo įrašu dalijasi vienas vairuotojas degalinėje „Jozita“ Šilutėje pylęs dyzelinį kurą ir išvydęs įtartiną kuriozą.

Pasaulinės naftos produktų kainos pastaruoju metu mažėjo. Taip pat mažėjo ir didmeninės degalų kainos Lietuvoje. Tačiau mūsų degalinėse jos kol kas nedžiugina. Pricer.lt pranešime žiniasklaidai skelbia, kad nuo birželio pradžios didmeninė A95 benzino kaina vienkartiniams sandoriams bendrovėje „Orlen Lietuva“ krito 7,8 proc. iki 1,062 euro už litrą, palyginus su gegužės mėnesiu.

Jau nuo kitų metų degalinėse pardavinėjamame populiariausiame benzine ir dyzeliniame kure turės būti didesnė dalis biodegalų. Tai numatyta pirmadienį paskelbtame energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymo projekte. Jeigu dabar 95 markės benzine, gaminamame be bioetiltretbutileterio, privalo būti nuo 5 proc. iki 10 proc. biodegalų, tai nuo kitų metų jų turės būti ne mažiau kaip 10 proc. bioetanolio.

Lietuvos teritorijoje veikiantis degalinių tinklas „Viada“ pristatė programėlę, su kuria atsiskaityti už degalus ir kitas degalinėje įsigytas prekes galima ypač greitai ir patogiai. „Viada“ programėlę jau galima nemokamai atsiųsti iš „Google Play“ ar „App Store“ programėlių parduotuvių. „Siekiame, kad užsukę į mūsų tinklo degalines klientai mėgautųsi greitu ir patogiu aptarnavimu. Pasirinkus mokėjimo automobilyje funkciją, klientui iš transporto priemonės išlipti reiks tik degalų įpylimui.

Nepaisant degalinių savininkų nepasitenkinimo, tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija rekonstruojantys kelininkai nekeis projekto ir neįrengs tiesioginių nuovažų į šalia kelio esančias degalines, pareiškė Kelių direkcijos vadovas. Pasak Vitalijaus Andrejevo, be jau veikiančių ar baigiamų statyti 16 degalinių, šalia šios „Via Baltica“ atkarpos Kalvarijų ir Marijampolės savivaldybėse suplanuotos dar 29 degalinės.

Degalų prekeiviams piktinasi, kad rekonstravus „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija, jų verslas gali žlugti dėl sudėtingo įvažiavimo į degalines. Automobilių kelių direkcija (LAKD) pareiškė, jog rekonstravus avaringiausią kelią Lietuvoje, įvažiavimas į degalines vyks jungiamaisiais keliais, kaip reikalaujama Europoje tiesiant didelio greičio automagistrales. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad didžiausią nepasitenkinimą kelia kai kurių degalinių savininkai.

EMSI degalinių tinklas, praėjusiais metais išgarsėjęs dėl seksistinio turinio žinučių per Jonines, kai kuriuos vartotojus vėl nemaloniai nustebino. Panašu, kad įmonė ties gero skonio riba balansuojančių sveikinimų atsisakyti nežada – Šv.Valentino dienos proga atsiuntė dar vieną dviprasmišką eilėraštį. „Susitiko žirnis pupą, bet kelnaičių jis nelupo. Žirnis pupą pabučiavo, jiems akyse sužaibavo ir jie nutarė kartu, obuolių ragauti draustų.

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja degalų žymėjimo tvarka. Pavyzdžiui, šalia 95 rūšies benzino nuo šiol bus užrašas E5, o šalia įprasto dyzelino – B7. Sostinėje esančios degalinės naujus, vairuotojams nematytus kuro rūšių žymėjimus jau išsikabino paskutinėmis spalio dienomis. Senieji pavadinimai liks Naujasis degalų žymėjimas Lietuvoje įvestas atsižvelgiant į ES direktyvas, pagal kurias degalai pardavimo vietose turi būti pažymėti vienodai visose Bendrijos šalyse.

Nuo lapkričio 1 d. degalinėse keičiasi degalų žymėjimas. Greta įprastų benzino ar dyzelino simbolių klijuojami nauji lipdukai su dar nematytais raidžių bei skaičių deriniais. Vairuotojai įspėjami neprarasti budrumo: klaida gali brangiai kainuoti. Specialistai prieš renkantis konkrečią degalų rūšį pataria pasitikrinti automobilio techninėje dokumentacijoje ir įsitikinti, kokie degalai mašinai tinka. Na, o jei visgi įpylėte netinkamų degalų, mechanikai pataria neskubėti užvedinėti automobilio.

Benzino ir dyzelino kainos degalinėse Lietuvoje nuo metų pradžios beveik nepakito, jos - mažiausios Baltijos valstybėse. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,210 euro - 0,3 proc. mažesnė nei metų pradžioje. Vidutinė dyzelino kaina šiame degalinių tinkle nuo pradžios sumažėjo taip pat 0,3 proc. iki 1,130 euro už litras. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina šiame degalinių tinkle Rygoje nuo metų pradžios pakilo 2,4 proc.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė degalinės tinklo „Emsi“ vadovui skyrė įspėjimą už seksistinio turinio reklaminę žinutę Joninių proga, skelbiama pranešime spaudai. Tyrimą kontrolierė pradėjo po to, kai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi keli „Emsi“ klientai, į mobiliuosius telefonus gavę žinutes „Susitiko Jonas pupa ir zemyn sijona lupa. Jonai Jonai ka darai? Nesijaudink, bus gerai Kol zemyn sijona lupo i EMSI visi uzsuko.

2013 metais kuro kainos Lietuvoje pasiekė aukštumas. Iki jų betrūksta keliasdešimties centų. Visgi ekspertai ramina, kad šiemet tokio didžiulio šuolio kainose nematysime. Naftos kainos po truputį kopia aukštyn, kuomet buvo pranešta apie kritusias JAV degalų atsargas. Prie kainų augimo taip pat prisideda tiekimo sutrikimai Libijoje ir Kanadoje. Tačiau tuo pat metu didesnį kainų augimą riboja kalbos apie naftos gavybos apimčių didinimą Saudo Arabijoje ir Rusijoje.

Benzino ir dyzelino kainos degalinėse Baltijos valstybėse nuo metų pradžios išaugo 5-10 proc., mažiausios jos išliko Lietuvoje. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,311 euro – 8 proc. didesnė nei metų pradžioje. Vidutinė dyzelino kaina šiame degalinių tinkle nuo pradžios padidėjo 8,5 proc. iki 1,230 euro už litras. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina šiame degalinių tinkle Rygoje nuo metų pradžios ūgtelėjo 5,5 proc.

Visuomenė Sveikatos apsaugos ministerijos idėją nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse priima nevienareikšmiškai, tačiau vaistininkų ir medikų nuomonė vieninga – lengvai prienami vaistai sukels ne sveikatos pagerėjimą, o priešingą efektą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Seimui pavasarį siūlys leisti prekiauti nereceptiniais vaistais mažmeninės prekybos vietose.

Sveikatos apsaugos ministerija Seimui pavasarį siūlys leisti prekiauti nereceptiniais vaistais mažmeninės prekybos vietose. Prekybininkus tokia iniciatyva džiugina, bet farmacininkai įspėja, kad labiau prieinami vaistai reiškia ir daugiau problemų.

Rugpjūčio mėnesį Pricer.lt užfiksavo degalų kainas Vilniaus ir Kauno degalinėse. Rugpjūtį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas brango, o suskystintos dujos pigo arba jų kaina liko nepakitusi. Degalų kainos pas didmenininką didėjo jau antras mėnuo iš eilės, vidutinės kainos pasaulyje – taip pat neženkliai augo.

Viena po kitos degalinės praneša imančios prekiauti tam tikromis vaistinėmis prekėmis. Šių pasirinkimą jos užsimojusios tik plėsti, o tuo tarpu farmacininkai piktinasi. Degalinių atstovai teigia, kad tai – konkurencijos baimė. Pavasario sesijos metu žadama svarstyti, ar reikia pakeisti Farmacijos įstatymą ir leisti degalinėms prekiauti nereceptiniais vaistais.

  Kanados kapitalo bendrovės „Circle K Lietuva“ valdomas degalinių tinklas „Statoil“ šiemet planuoja plėtros šuolį ir 10 mln. eurų viršijančias investicijas. Tinklo ambicija – per 2017 m. pasipildyti 8-iomis degalinėmis, kurios tinklą išplėstų iki 86-ių viso aptarnavimo ir automatinių degalinių. Konkurencijos tarybai bendrovė šiuo metu yra pateikusi prašymą leisti koncentraciją, įsigyjant tris įmonės „Apsaga“ degalines Vilniuje, Kaune ir Alytuje. „Plėtra yra prioritetinis mūsų tikslas.

„Statoil“ prekės ženklo degalines valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“ ketina įsigyti tris „Apsagos“ tinklo degalines Kaune, Alytuje ir Vilniaus rajone. Prašymas pateiktas Konkurencijos tarybai, o sandorio vertė neatskleidžiama. „Degalinės atitinka mūsų plėtros planus ir mūsų ilgalaikius planus būti stipresniais tam tikruose miestuose. Galvojome statyti ar pirkti degalines ir radome pardavėjus, su kuriais pavyko susitarti.

Vieną didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje valdžiusi bendrovė „Lukoil Baltija“ vadinsis „Amic Lietuva“. Bendrovė Registrų centro informaciniame leidinyje pranešė, kad gruodžio 9 dieną vienintelio akcininko sprendimu įmonės pavadinimas keičiamas į „Amic Lietuva“. Nurodoma, kad kiti bendrovės duomenys nesikeičia. Lapkričio viduryje „Lukoil Baltijos“ vadovo postą paliko Ivanas Paleičikas, vietoje jo generaliniu direktoriumi paskirtas Čekijoje gyvenantis Radovanas Hermanas Mitas.

Kasmet daugiau nei 400 neįgalių asmenų Lietuvoje pasinaudoja parama automobiliui įsigyti ir pritaikyti, o teisė vairuoti per metus suteikiama kelioms dešimtims neįgaliųjų. Nors judėjimo negalią turinčių vairuotojų siekį laisvai judėti šalyje vis dar riboja tam tikros kliūtys, automatinių degalinių tinklui „Neste“ pritaikius savo infrastruktūrą neįgaliųjų poreikiams, tokie vairuotojai degalų galės įsipilti be kitų žmonių pagalbos.

Praėjo vos du mėnesiai, kai degalinėse nebeliko alkoholio, ir jau kuriami planai jį ten sugrąžinti. Susigriebta, kad prekybos vietas degalinės gali parduoti kitoms įmonėms, o jos ir toliau sėkmingai siūlys alkoholį vairuotojams. Tokių pavyzdžių jau yra. Dėl aplaidumo visi kaltina Vyriausybę, o ši dabar aiškinasi, kas pagal apibrėžimą yra degalinė.

Konkurencijos taryba privalės aiškintis, ar vienintelis Lietuvos naftos koncernas „Orlen Lietuva“ nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi žymėto dyzelino rinkoje. Teismas dar kartą patenkino Lietuviškų degalinių sąjungos reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Konkurencijos tarybos ir „Orlen Lietuvos“ skundus bei paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pernai balandį priimtą nutartį.

 Naftos kaina ir toliau rekordiškai krenta. Panaikinus sankcijas Iranui, naftos kainos smuko žemiau 30 JAV dolerių už barelį. Tai paskatino daugybę diskusijų ir svarstymų apie ateities perspektyvas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į naftos ir benzino kainų sąsajas ir dalijasi savo pastebėjimais.  Savo „Facebook“ profilyje ekonomistas rašo, kad naftai kainuojant 30 dolerių už barelį, benzino litras Lietuvos degalinėse kainuoja apie 1 eurą.

 Nuo metų pradžios uždraudus prekiauti alkoholiu degalinėse, daugiau kaip 30 degalinių tinklą valdanti bendrovė „Saurida“ atleis 100 žmonių. Įmonės personalo direktorė Danguolė Steponaitienė BNS sakė, kad žmonės bus pamažu atleisti iki balandžio. „Viskas yra dėl alkoholio pardavimo draudimo. Iki balandžio atleisime su tuo susijusius žmones degalinėse, administracijoje ir buhalterijoje, nes netenkame dalies turėtų pajamų“, - BNS sakė D.Steponaitienė.

Praėjusią savaitę „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pirmą kartą nuo 2009 metų smuko žemiau 40–ties dolerių, šiuo metu – 37,93 doleriai už barelį, o WTI nafta – 35,62 doleriai už barelį. Tačiau Lietuvoje norint įsigyti pigesnio kuro reikia vykti į ne „firmines“ degalines, o žemės ūkiui kuro kainos ne tik, kad nemažėjo, bet augo. Seimo narys Stasys Brundza teigia, kad degalinių kainos nesikeičia taip kaip jos turėtų keistis.

Seimui vėl bandant grįžti prie prekybos alkoholiu degalinėse problemos, degalinių darbuotojai Seimo rūmuose surengė tylią protesto akciją - jie reikalauja, kad parlamentarai atšauktų draudimą prekiauti alkoholiu. Akcijos dalyvių plakatai skelbė, kad dėl pataisos įsigaliojimo daug degalinių darbuotojų neteks darbo. Konservatorius Jurgis Razma priekaištavo, kad apie 20 žmonių leista susirinkti taip arti plenarinių posėdžių salės.

Seime toliau svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas siūloma trumpinti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Įstatymo projekte numatoma leisti prekiauti alkoholiu nuo 10 iki 22 val. Tuo metu kiti parlamentarai siūlo prekybos alkoholiu laiką trumpinti dar labiau.

Seimas nesutiko leisti degalinėms dar kelerius metus prekiauti alkoholiu. Draudimas degalinėse parduoti alkoholinius gėrimus įsigalioja nuo sausio - parlamentarai antradienį atmetė socialdemokratų pasiūlymą šį draudimą atidėti iki 2019 metų. Už Sveikatos reikalų komiteto siūlymą išguiti alkoholį iš degalinių balsavo 50 Seimo narių, prieš - 9, o susilaikė 16 parlamentarų.

Jeigu kažkas stengiasi apriboti tam tikrą ūkinę, komercinę veiklą demokratinėje Europos Sąjungos valstybėje, tai, manau, nėra geras ženklas, „Žinių radijui“ sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys. „Vakar Konkurencijos tarybos atstovas tiesiai šviesiai per Sveikatos reikalų komiteto posėdį pasakė, kad yra pažeidžiami konkurencijos įstatymai.

Artėjant sausio 1-ajai, kai įsigalios draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse, paaiškėjo, kad prekybos tinklai ir degalinės sugalvojo būdus, kaip šį draudimą apeiti. Todėl kai kurie parlamentarai abejoja, ar apsimoka šią prekybą drausti, nes idėja iš esmės sužlugdyta. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį negalėjo apsispręsti, ar leisti dar kelerius metus degalinėse prekiauti alkoholiu, ar palikti draudimą galioti.

Mažesnės degalų kainos Lietuvoje keičia ne tik važiavimo automobiliu, bet ir degalų pirkimo įpročius. Vos prieš metus neoficialiai parduodamus degalus pirkdavo daugiau nei pusė lietuvių, o šiandien oficialiose degalinėse juos įsigyja didžioji dalis – 89,5 proc. – vairuotojų. Be to, daugiau nei trečdalis žmonių prisipažino, kad dėl atpigusio kuro automobiliu naudojasi kur kas dažniau. Tokį lietuvių elgesį parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa.

 Kauno degalinės, protestuodamos prieš savivaldybės sprendimą apmokestinti informacinius užrašus kaip išorinę reklamą, ketvirtadienį ir penktadienį išjungs švieslentes. Prie akcijos prisijungs per 60 Kauno degalinių, paslaugos jose bus teikiamos kaip įprasta, pranešė Lietuvos degalinių sąjunga ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija. „Švieslentės visose Kauno degalinėse užtems ankstyvą ketvirtadienio rytą ir vėl įsižiebs tik penktadienio vakarą.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kiek degalai Lietuvoje bekainuotų, žmonės vis tiek perka. Tiesa, dažniau užsukama į mažas degalines, degalų siūlančias pigiau nei didieji tinklai. Pastarieji fiksuoja mažėjantį benzino ir dujų pardavimą. Nors pasaulinė naftos kaina krenta, Lietuvos degalinėse degalų kainos – stabilios.

Nuo praėjusių metų pabaigos prasidėjęs degalų kainų karas Panevėžyje pagaliau pasiekė apogėjų. Didžiųjų visoje Lietuvoje veikiančių tinklų degalinių atstovai „Sekundei“ nesugebėjo dorai paaiškinti, kas čia vyksta, tačiau po keletą degalinių mieste valdantys verslininkai prabilo apie vieno iš didžiųjų tinklų užsuktą žaidimą, kurio tikslas – praryti mažesniuosius arba gerokai susilpninti jų pozicijas rinkoje.

Lina Dranseikaitė Degalinių ir parduotuvių plėšike praminta 21-erių panevėžietė, prieš gerą mėnesį kartu su dukrele grasinusi iššokti iš penktojo aukšto, net ir areštinėje nerimsta. Savaitgalį ji net du kartus bandė pasikarti.

Indrė MIKELIONYTĖ Tokį perkeltinės reikšmės klausimą užduodame degalinių atstovams, tačiau drauge ir stebime, ar tai, kad Alytuje kuro kainos didesnės negu kituose miestuose, yra tiesa. Kas verčia atlapaširdžius dzūkelius labiau negu kitų miestų gyventojus praverti pinigines ir piltis brangesnio kuro? Paskambino paklausti „kodėl?” Lietuvių tauta pasižymi ramumu, net ir kariami jie gali priprasti, tačiau kai kalba pakrypsta apie kurą ir jo kainas, – įsiunta.

Didžiausias automatinių degalinių tinklas Lietuvoje „Neste Oil“ tęsia plėtrą - Pilaitės mikrorajone Vilniuje atidaryta nauja, 61-oji automatinė „Neste Oil“ degalinė. Pasak tinklo atstovo, nors konkurencija degalinių rinkoje yra didžiulė, „Neste Oil“ plėtros stabdyti neketina ir toliau ieško naujų vartotojams patogių vietų degalinių statybai.

Remiantis apklausų duomenimis, nelegalius degalus už žemesnę kainą pirktų du trečdaliai lietuvių ir latvių, estų tai darytų tik trečdalis.

Rusijos federalinė antimonopolinė tarnyba (FAT) leido valstybės įmonei „Rosneft“ pirkti koncerną TNK-VR, praneša "RIA Novosti", remdamasi FAS vadovu Igoriu Artemjevu. FAT patvirtino sandorį su viena sąlyga: valstybės įmonė privalo parduoti dalį degalinių tuose regionuose, kur jos rinkos dalis po sandorio viršys 50 proc. Įvykus sandoriui „Rosneft“ per du mėnesius turės kreiptis į FAT, kad ši pateiktų informaciją apie padėtį rinkoje. Po to per metus ji turės parduoti dalį degalinių.

Tik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų degalus perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Likusieji 40 proc. ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skirtus degalus. Tokią degalų pirkimo situaciją Lietuvoje parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt sausio mėnesį atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. respondentų. Vos 53,8 proc.

Sinoptikams prognozuojant, kad artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje laikysis šalčiai, kurie sieks net - 24°C laipsnius, didžiausias šalyje automatizuotų degalinių tinklas „Neste Oil“ ragina pasiruošti speigų bangai ir deramai pasirūpinti savo automobiliu. Esant ekstremaliai žemai temperatūrai, dyzelinu varomų automobilių savininkams specialistai pataria naudoti antrosios klasės arktinį dyzeliną, kuris neužšąla net iki - 32 °C temperatūrai.

Vežėjai, kurių vilkikai šiuo metu yra arba artimiausiu metu bus Italijoje, turėtų pasirūpinti, kad šie nepritrūktų degalų, nes dėl kuro kolonėlių darbuotojų streiko artimiausiomis dienomis gali nepavykti nusipirkti kuro. Kuro kolonėlių darbuotojų streikas prasidėjo vakar ir daugelyje degalinių nusidriekė automobilių eilės.

"Lietuva Statoil", šiemet padidinusi automatinių degalinių "Statoil 1-2-3" skaičių iki 13, tvirtina, kad plėtra ir investicijos į šį segmentą pasiteisino. Bendrovė svarsto galimybę toliau plėsti automatines degalines. "Šiemet pertvarkėme 12 ir pastatėme vieną naują automatinę degalinę ir visų jų rezultatai pranoko mūsų lūkesčius. "Statoil 1-2-3" automatinių degalinių populiarumas maždaug 130 proc.

Prie internetinių parduotuvių kovos su bankų įkainiais jungiasi ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija bei Lietuviškų degalinių sąjunga. Šios organizacijos laikosi nuomonės, kad bankų taikomi įkainiai už atsiskaitymus kortelėmis yra neteisingi ir planuoja tartis, kaip versti bankus mažinti įkainius, o pirkėjus atsiskaityti grynaisiais, skelbia delfi.lt.

„Lietuva Statoil“ degalinių tinkle pradedama prekyba žieminiu A1 klasės dyzelinu. Žiemai ir temperatūrų kaitai pritaikyti degalai jau tiekiami į „Statoil“ visapusio aptarnavimo ir automatines „Statoil 1-2-3“ degalines. „Prasidedant žiemos periodui siūlome vairuotojams užpildyti automobilio baką žieminiu A1 klasės dyzelinu – tą galima padaryti „Statoil“ ir „Statoil 1-2-3“ degalinėse.