darbuotojai

Savaitgalį tūkstančiai lietuvių užpildo šalies kavines, restoranus ir barus. Tačiau atsiėmę užsakytą gėrimą turbūt retai susimąstome, kiek jo iš tiesų turėtų būti taurėje ar bokale – ir ar galime prašyti papildyti, jei atrodo, kad gavome mažiau, nei priklauso. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje galiojančiose sektoriaus gairėse numatyta, kokią gėrimo dalį gali sudaryti puta, o klientai gali paprašyti papildyti taurę.

 Baldų gamybos bendrovė „Sakuona“ Užimtumo tarnybai pranešė apie planuojamą 46 darbuotojų grupinį atleidimą. Kaip Eltai nurodė Užimtumo tarnyba, bendrovėje dirba 508 darbuotojai, apie numatomą atleidimą įspėti 46 operatoriai. Darbuotojus planuojama atleisti nuo šių metų spalio 30 d. iki gruodžio 31 d. Darbų organizavimo ir vykdymo pokyčiai Atleidimai planuojami dėl bendrovės veiklos organizavimo ir darbų vykdymo pokyčių, susijusių su veiklos reorganizavimu.

Vokietijos bankininkystės debesijos platformos „Mambu“ filialas Lietuvoje atleidžia 35 darbuotojus – 43 proc. visų jos darbuotojų. Kaip BNS pranešė Užimtumo tarnyba, žmones Vilniaus bendrovė atleidžia, nes optimizuoja veiklą bei atsisako dalies funkcijų. Jie paliks darbą nuo rugsėjo 14 iki gruodžio 10 dienos.

Švedijos „Intrum Holding“ valdoma duomenų apdorojimo ir interneto serverių paslaugų įmonė „Intrum Global Business Services“ atleidžia 76 darbuotojus, arba 57 proc. visų įmonėje dirbančių žmonių.  Kaip BNS pranešė Užimtumo tarnyba, žmones bendrovė atleidžia, nes ėmė teikti mažiau paslaugų. Daugiausia atleidžiami duomenų administravimo specialistai, komandos lyderiai – 74. Jie paliks darbą nuo rugsėjo 30 iki kitų metų sausio 15 dienos.

Programavimo paslaugų bendrovė „Mambu“ Užimtumo tarnybai pranešė apie planuojamą 35 darbuotojų grupinį atleidimą. Kaip Eltai nurodė Užimtumo tarnyba, šiuo metu bendrovėje dirba 81 darbuotojas, tad atleidimai paliestų daugiau kaip 40 proc. įmonės darbuotojų. Juos numatoma atleisti nuo šių metų rugsėjo 14 d. iki gruodžio 10 d. Daugiausia planuojama atleisti programinės įrangos rengėjų ir duomenų bazių bei tinklų specialistų – po 12 darbuotojų.

Lietuvą sukrėtus skaudžioms nelaimėms Raseinių ir Biržų rajonuose, kur darbo vietose žmonės patyrė sunkius sužalojimus ir net žuvo, darbo saugos klausimai atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Regionų profsąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis ir Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Lazerių gamintoja „Litilit“ spalio viduryje planuoja baigti įrengti naują gamyklą Vilniuje, į kurią investuoja apie 6 mln. eurų. Išplėtus gamybos pajėgumus, bendrovėje ilgainiui galėtų dirbti iki 150 darbuotojų, skelbia „Verslo žinios“. „Litilit“ įkūrėjo ir vadovo Nikolajaus Gavrilino teigimu, naujoje gamykloje per kelerius metus gamybos pajėgumai galėtų pasiekti 3 tūkst. femtosekundinių lazerių per metus. „Kai pasieksime tuos 3 tūkst.

Nelaimės Raseinių ir Biržų rajonuose išryškino darbo saugos spragas. Po sunkių sužalojimų ir žūčių kyla klausimų ne tik dėl darbdavių atsakomybės, bet ir dėl bandymų kaltę suversti patiems darbuotojams. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Regionų profsąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis ir Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Europos Sąjungai (ES) pritaikius sankcijas prekybos tinklo „Mere“ įkūrėjams, Lietuvoje buvo uždarytos visos šio tinklo parduotuvės, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įšaldė jas valdžios bendrovės „Valientė“ lėšas. Dėl šių ribojimų įmonė nebegali vykdyti operacijų, todėl dalis darbuotojų liko nežinioje – jie iki šiol nėra gavę jiems priklausančių atlyginimų ir nesulaukia aiškių atsakymų iš vadovybės.

Lietuvą sukrėtus šiurpioms nelaimėms Raseinių ir Biržų rajonuose, kur darbo vietose darbuotojai patyrė sunkius sužalojimus ir net neteko gyvybių, iš naujo kilo darbo saugos klausimai.

Į dirbtinį intelektą (DI) šiuo metu investuojami milžiniški pinigai, tačiau kol kas neaišku, kada ir ar jie atsipirks. Didžiųjų JAV technologijų bendrovių akcijos brangsta greičiau, nei auga jų pajamos. Todėl kyla klausimas – ar rinkoje nesipučia burbulas, kurio sprogimas galėtų sukelti naują finansų krizę? Europa atsidūrė dar sudėtingesnėje padėtyje, ji ne tik gali pajusti galimo akcijų nuosmukio pasekmes, bet ir jau smarkiai atsilieka DI lenktynėse.

Vaistininkų trūkumas Lietuvoje tampa vis ryškesnis, o kai kuriuose šalies regionuose jo padariniai jau tiesiogiai jaučiami ir pacientų. Vaistinių tinklai skaičiuoja dešimtis laisvų darbo vietų, trumpina dalies vaistinių darbo laiką, perskirsto darbuotojus, o kai kurias vaistines tenka uždaryti ar perkelti į kitą vietą.

Artėjant rudeniui ir peršalimo ligų sezonui „Sodra“ primena gyventojams pasitikrinti, ar jiems nepriklauso ligos išmoka. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu beveik 40 tūkst. gyventojų nėra pateikę prašymų dėl ligos išmokų, o per pastaruosius 12 mėnesių dėl to liko neišmokėta daugiau kaip 4,6 mln. eurų. „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič aiškina, kad pagrindas skirti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) integruotų mokėjimų technologijų bendrovė „Shift4 Payments Lithuania“ pranešė Užimtumo tarnybai apie 53 darbuotojų atleidimą. Pasak tarnybos, tarp numatomų atleisti darbuotojų vyrauja programinės įrangos kūrėjų pogrupio darbuotojai – jie sudarys didžiąją dalį darbo netekusiųjų. „Shift4“ numato darbuotojus atleisti šių metų rugpjūčio–spalio mėnesiais. Šiuo metu įmonėje dirba 586 darbuotojai, rašo Rekvizitai.lt.

Naujausia analizė apie Europos darbo rinkos padėtį atskleidė, kur kuriamos arba prarandamos darbo vietos, kuriose šalyse yra didžiausias darbuotojų poreikis ir kokios profesijos yra labiausiai paklausios visame žemyne.

Vilniaus Šv. Roko ligoninėje pradėtas vidinis tyrimas dėl medikės, kuriai darbo metu policijos pareigūnai nustatė sunkų girtumą. Darbuotoja nuo pareigų nušalinta, Eltai nurodė gydymo įstaiga. Kaip skelbė LRT, incidentas Šv. Roko ligoninėje įvyko rugpjūčio 10 d. Tądien policijos pareigūnai į gydymo įstaigą vyko du kartus – iš pradžių dėl kilusio konflikto, o vėliau gavus pranešimą apie galimai neblaivią medicinos darbuotoją.

Darbo diena baigėsi, kompiuteris išjungtas, tačiau vakare telefone pasirodo vadovo žinutė su darbiniu klausimu. Netrukus ateina dar viena. Šįkart prašoma greitai atsakyti į elektroninį laišką ar atlikti nedidelę užduotį, kuri esą užtruks vos kelias minutes. Tokios situacijos gali kartotis ir savaitgaliais ar net per atostogas, todėl kyla klausimas – ar pasibaigus darbo valandoms darbuotojas iš tiesų privalo būti pasiekiamas? Su tokiomis situacijomis susiduria nemaža dalis europiečių.

Šiemet Žolinė išpuola šeštadienį, todėl įprastai pirmadieniais–penktadieniais dirbantys gyventojai papildomu laisvadieniu nepasidžiaugs. Tačiau šventės išvakarėse daugeliui priklausys viena valanda trumpesnė darbo diena. O tiems, kuriems teks dirbti per pačią Žolinę, turės būti mokama mažiausiai dvigubai, kai kuriais atvejais – ir 2,5 karto daugiau. Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje yra šventinė diena, tačiau šiemet ji sutampa su šeštadieniu.

Darbdaviams, norintiems įdarbinti žmogų iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies, daugeliu atvejų gali tekti jam mokėti beveik 2,9 tūkst. eurų prieš mokesčius. Taip yra todėl, kad šių metų užsieniečių įdarbinimo kvota jau faktiškai išnaudota. Pramonininkai įspėja, kad dėl to įmonėms gali būti sunkiau rasti darbuotojų, o išaugusios išlaidos kai kuriais atvejais gali lemti ir didesnes prekių bei paslaugų kainas.

Vadovo pareigos įprastai laikomos natūraliu karjeros laipteliu aukštyn, tačiau šiandien darbo rinkoje požiūris į jas keičiasi. Jauni specialistai vis atsargiau vertina didesnę atsakomybę, o ekspertai atskleidžia, kada darbuotojai dažniausiai ryžtasi vadovauti ir kodėl dalis jų tokio kelio apskritai atsisako? Z karta – tai demografinė žmonių grupė, gimusi maždaug 1997–2012 metais, iškart po tūkstantmečio (Y) kartos.

Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 6,1 proc. – 1,3 proc. punkto mažiau nei pirmąjį ketvirtį, o palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu – 1,1 punkto mažiau. Vyrų nedarbo lygis buvo 6,4 proc., moterų – 5,8 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis antrąjį ketvirtį siekė 12,6 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 5,3 punkto, per metus – 5,5 punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Oficiali statistika rodo tūkstančius laisvų darbo vietų, tačiau paprastiems ieškotojams durys atsidaro toli gražu ne taip lengvai, kaip anksčiau. Darbdaviai tyliai kelia kartelę, o reikalavimų sąrašuose šalia profesinio diplomo vis dažniau atsiranda universalūs įgūdžiai bei gebėjimas valdyti dirbtinį intelektą. Tuo metu darbo rinkoje ryškėja ir kita tendencija – vienų specialistų darbdaviai ieško itin aktyviai, o už rečiausias kompetencijas yra pasirengę mokėti ir 6–7 tūkst.

Pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos darbuotojų naudai priteisė apie 8,52 mln. eurų – per šį laikotarpį komisijos gavo 5 142 prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, kuriuose ieškovai iškėlė 13 074 reikalavimus, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Palyginti su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, šiemet gautų prašymų skaičius augo apie 17 proc., o reikalavimų  – apie 23 proc. VDI teigimu, daugiausia ginčų kilo dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų.

Daugiau nei du dešimtmečius Šiauliuose veikianti Švedijos kapitalo putoplasto medžiagų ruošinių gamintoja „Diab“ planuoja nutraukti veiklą ir atleisti 75 iš 76 darbuotojų. Apie grupės darbuotojų atleidimą ji pranešė Užimtumo tarnybai. Su įmonės atstovais BNS susisiekti nepavyko, tačiau įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai gruodį buvo nuspręsta nutraukti įmonės veiklą, o paskutinė gamyklos veiklos diena – 2026-ųjų gruodžio 31-oji.

Spiritinių alkoholinių gėrimų didmenine ir mažmenine prekyba užsiimanti „Amber distribution Lithuania“ atleidžia 37, arba 17,1 proc. visų darbuotojų, BNS informavo Užimtumo tarnyba. Darbuotojai atleidžiami, jų funkcijoms tapus perteklinėmis dėl darbo organizavimo pakeitimų. Jie bus atleisti spalio mėnesį. Daugiausiai darbo neteks vairuotojai-ekspeditoriai (15), sandėlio darbininkai (9). Šiuo metu įmonėje dirba 216 darbuotojų, rodo „Sodros“ duomenys.

Lietuvos darbo rinkos barometras liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,1 balo ir siekė 100,8 balo, skelbia Užimtumo tarnyba. Nedarbą numatantis komponentas liko nepakitęs – 100,5, o užimtumą – sumažėjo 0,2 balo iki 101,1 balo. Anot tarnybos, tikėtina, kad artėjant rudeniui darbuotojų poreikio augimas turėtų būti nuosaikesnis nei šiltuoju metų laikotarpiu. Rinkos barometras išliko nepakitęs Europos darbo rinkos barometras išliko nepakitęs ir siekė 100,1 balo.

Lietuvos darbo rinkoje darbuotojų poreikis išlieka didelis – vien birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Kai kuriose srityse darbuotojų trūkumas ypač ryškus – pavyzdžiui, pavasarį gamybos sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius du mėnesius iš eilės viršijo 3 tūkst. Vis dėlto didelė darbo pasiūla nereiškia, kad kiekvieną patraukliai atrodantį skelbimą verta vertinti vienodai.

Lietuvos kurortuose įsikūręs verslas sunkiai randa darbuotojų vasaros sezonui, o dalis jų dar nėra suformavę visos komandos. Verslininkai pabrėžia, kad darbuotojų trūkumas – kasmetinė problema, ieškoti jų pradedama dar metų pradžioje. Palangoje darbdaviai dar tebeieško žmonių ir sezoniniams, ir nuolatiniams darbams – šiuo metu apie 180 įmonių reikia daugiau kaip 200 darbuotojų, o 50 darbdavių dar nėra sukomplektavę komandų vasarai, pranešė Užimtumo tarnyba.

Lietuvoje artimiausiomis paromis laikantis kaitrai Valstybės darbo inspekcijos atstovas sako, kad esant aukštai oro temperatūrai auga nelaimingų atsitikimų darbe rizika, o darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu darbo sąlygos dėl karščio kelia pavojų jų sveikatai.

Dalis darbuotojų tik keisdami darbą atidžiau peržiūri kadaise pasirašytas sutartis ir pastebi sąlygas, kurios gali turėti įtakos tolesnei jų karjerai ir piniginei. Sena darbovietė gali riboti, kada ir kur iš jos išeinantis specialistas gali įsidarbinti. Pažeidus tokius reikalavimus gresia rimti nemalonumai.

Nuo birželio 7 dienos įsigalioja dalis su atlygio skaidrumu susijusių pokyčių, tačiau kai kurios nuostatos ir jų įgyvendinimo etapai nukeliami vėlesniam laikui. Kas keičiasi jau dabar, kas bus atidėta, kodėl prireikė daugiau laiko ir kaip įmonės šį pereinamąjį laikotarpį gali išnaudoti strategiškai? Apie tai laidoje diskutavo „Figure Baltic Advisory“ atlygio tyrimų ekspertas Povilas Blusius ir advokatų kontoros „Sorainen“ darbo teisės praktikos vadovė Agnietė Venckienė.

Lietuvos profesinių sąjungų organizacijos kreipėsi į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą, ragindamos pritarti Darbo kodekso pataisoms, kurios leistų darbuotojų atstovams dalyvauti valstybės bei savivaldybių valdovų įmonių valdybose. Organizacijos kreipimesi akcentuoja, kad šiuo metu svarstomos pataisos numato, jog darbuotojų atstovai galėtų sudaryti ne mažiau kaip penktadalį valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių valdybų.

Puslaidininkių gamybos įmonė „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ atleidžia 23 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba.  „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Iš 30 dirbančiųjų įspėti  23 darbuotojai“, – Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.  Pasak jos, darbo neteks 9 saugos darbuotojai, 5 inžinieriai ir kiti darbuotojai.

 Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) atlieka septynis patikrinimus dėl alkoholį vartojusių darbuotojų. Praeitą penktadienį buvo nustatyta, kad dvi LKT pareigūnės vairavo neblaivios. Dėl šių įvykių pradėti tarnybiniai patikrinimai dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo. Pirmadienį užfiksuoti trys atvejai, kai LKT darbuotojai (du pareigūnai ir informacinių technologijų darbuotojas, ne pareigūnas) į darbą atvyko neblaivūs.

Tarptautinę darbo dieną mininčios profesinės sąjungos reikalauja eiliniams darbuotojams didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų. Vilniuje piketuojantys profsąjungiečiai piktinasi, kad nors šalies premjere tapo buvusi profsąjungų lyderė, eiliniams darbuotojams gyvenimas negerėja.

Kartais darbuotojai susiduria su situacija – kolegos suserga, o kažkam dirbti reikia. Tad kartais darbuotojams tenka pavaduoti ar perimti susirgusių ar atostogaujančių kolegų darbus. Teisininkai kalba, kad darbuotojai dažnai nežino, kad pavaduodami kolegas turi gauti papildomų pinigų. Vienoje „Facebook“ grupėje gyventojas neseniai pasidalino istorija. Šis pasakoja, kad savo ar vaikų ligos atveju niekados neėmė nedarbingumo lapelio.

Minint Tarptautinę darbuotojų solidarumo dieną, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga (G1PS) Kaune rengia vienos dienos festivalį, į kurį kviečia jungtis visus šalies darbuotojus. Profsąjunga teigia šiemet siekianti atkreipti dėmesį į trumpesnės darbo savaitės idėją bei priminti, kad darbo savaitė netrumpėja jau daugiau nei šimtmetį.

Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) nerengs beveik kasmetinių eitynių Vilniuje – vietoj to kitą penktadienį ji organizuoja tarptautinę konferenciją. Kitos profesinės sąjungos organizuos mažesnius renginius Vilniuje ir Kaune. LPSK atstovė Jūratė Čilinskaitė sako, kad Tarptautinė darbo diena nebūtinai turi būti minima eitynėmis.

Zarasuose registruota tyrimų ir ekspertizės veiklą vykdanti „Akerbla LT“ atleidžia 14 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. „Akerbla LT“ informavo, kad numato GDA (grupės darbuotojų atleidimą – ELTA) ir įspėta 14 iš 30 darbuotojų“, – Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Pasak jos, darbo sutartis planuojama nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojų kaltės, priėmus sprendimą uždaryti Vievyje esančią laboratoriją centralizuojant veiklą Zarasuose.

Medienos produkcijos gamybos ir prekybos bendrovė „Polywood“ atleidžia šeštadalį darbuotojų – iš 98 dirbančiųjų apie atleidimą įspėti 15 darbuotojų. Užimtumo tarnyba BNS pranešė, kad jie atleidžiami nuo balandžio 22 iki 30 dienos. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 91 darbuotojas.

Dirbi per kelis darbus, bet socialinės garantijos vis tiek minimalios – tokia situacija šiandien Lietuvoje nėra reta. Nors pajamos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti didesnės, dėl dabartinės sistemos jos išskaidomos taip, kad žmogus nesukaupia net minimalių socialinio draudimo įmokų. Tai netrukus gali keistis.

Lietuvoje nelygybė tarp vyrų ir moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą – viena didžiausių Europoje. Lyčių nelygybė švietime, kur dažnai moterys lenkia vyrus, yra didelė, ypač, kai prie jos prisideda ir kiti nelygybės veiksniai, tokie kaip socialinė klasė ar etninė kilmė, rašoma pranešime žiniasklaidai. Statistika rodo, kad Europoje mažiau vyrų turi aukštąjį išsilavinimą, mažesnė dalis jų mokosi visą gyvenimą ir dažniau pasitraukia iš švietimo sistemos.

Pirmąjį ketvirtį 26 šalies įmonės pranešė apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus ir įspėtus 1205 darbuotojus. Tai dvigubai daugiau žmonių nei pernai tokiu pat laikotarpiu, kai buvo gauta 17 pranešimų apie atleidžiamus 607 darbuotojus, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Daugiausiai grupės darbuotojų atleidimų šiais metais – apdirbamosios gamybos sektoriuje. 10 įmonių ketina atleisti 575 darbuotojus.

Lietuvoje artėjama prie reikšmingų darbo teisės pokyčių – į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos atlyginimų skaidrumo direktyva, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Seime svarstomi Darbo kodekso pakeitimai, kurie, kaip teigia advokatų profesinės bendrijos TEGOS partnerė, Darbo teisės grupės vadovė, advokatė dr. Ieva Povilaitienė, iš esmės pakeis tai, kaip įmonėse nustatomas, pagrindžiamas ir viešinamas darbo užmokestis.

Nuo metų pradžios Lietuvoje jau registruoti 39 nelaimingi atsitikimai darbe. Iš jų 34 buvo sunkūs, dar 5 pasibaigė mirtimi, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Tuo pačiu laikotarpiu pernai, VDI duomenimis, fiksuoti 34 sunkūs ir 7 mirtini nelaimingi atsitikimai. Anot inspekcijos, šie skaičiai rodo, kad pavojingų situacijų darbo vietose mastas iš esmės nesikeičia, o tai reiškia, kad saugos priemonės ne visada veikia taip, kaip turėtų.

Lietuvoje veikianti baldų gamintoja pranešė atleidžianti beveik 200 darbuotojų. Kaune ir Alytuje veikianti bendrovė „Actona Lithuania“, kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, iš viso atleis 158 darbuotojus. „Rekvizitai.lt“ puslapyje galima matyti, kad šiuo metu įmonėje oficialiai įdarbinta beveik 700 darbuotojų, o vidutinis atlyginimas (vasario mėn. duomenimis) siekia 2 480,52 euro.

Vis daugiau diskutuojama, ar dabartinė socialinės paramos sistema iš tikro padeda žmonėms sugrįžti į darbą, ar daliai jų tampa ilgalaike išeitimi. Nuo 2026 m. birželio 1 d. keisis dalis šios tvarkos – pokyčiai palies socialinės pašalpos gavėjus ir tai, kaip jie įtraukiami į darbą ar įvairias veiklas. Nors tikimasi, kad tai padės daugiau žmonių sugrįžti į darbo rinką, dalis ekspertų ir savivaldybių atstovų abejoja, ar pokyčiai veiks taip, kaip planuojama.

Nors vis dažniau kalbama, kad verslo aplinka Lietuvoje pastaruoju metu prastėja, ekonomistai ragina nepanikuoti. Dalies ekspertų vertinimų, problemos realios – darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o mokestiniai sprendimai esą ne visada skatina investicijas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Vis dažniau girdima, kad vyresni darbuotojai darbo rinkoje tampa mažiau reikalingi – kai kurie net kalba apie jų „nurašymą“. Tačiau ekspertai sako, kad reali situacija kur kas sudėtingesnė – dalį problemų įsidarbinant lemia ne žmogaus amžius, o jo motyvacija, įgūdžiai ir vis dar gyvi visuomenės stereotipai.