Vienoje „Facebook“ grupėje gyventojas neseniai pasidalino istorija. Šis pasakoja, kad savo ar vaikų ligos atveju niekados neėmė nedarbingumo lapelio. Tačiau asmuo skundžiasi, kad tenka periimti gydytis išėjusių kolegų darbą, o tuo pačiu metu mokyti ką tik įsidarbinusį naujoką.
Vis dėl to darbuotojas, pavaduojantis kolegas, privalo gauti papildomą darbo užmokestį. Tą reglamentuoja darbo kodeksas.
Už pavadavimą darbuotojams turi mokėti papildomai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas Jonas Gricius pabrėžia, kad papildomas darbas turi būti apmokamas.
„Turi būti susitarimas. Susiklosto įvairios situacijos, bendradarbis gali susirgti, o darbus reikia daryti. Šioje vietoje (darbas – tv3.lt) turi būti apmokas abiejų šalių sutarta tvarka. Vienareikšmiškai. Pavadavimas – padidintas darbų mastas“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo teisininkas J. Gricius.
Jeigu darbuotojas atlieka kolegos darbą, jam priklauso padidintas darbo užmokestis. Jeigu pavadavimo apmokestinimas nenurodamas darbo sutartyje, darbuotojas gali tartis su darbdaviu.
Anot J. Griciaus, su darbdaviais dažniausiai pavyksta susitarti. Sumos už pavaduojamą darbą siekia nuo 10 iki 20 proc. nuo darbo užmokesčio, teigia teisininkas.
Tačiau jeigu nepavyksta susitarti, darbuotojui reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją. Teisininkas pabrėžia, kad procedūra – paprasta, o darbuotojui nereikės samdyti advokatų.
„Jeigu yra sąžiningas darbdavys, tai įvyks sąžiningas susitarimas. Aš tikiu, kad taip turėtų įvykti. Bet jeigu taip neįvyksta, reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ten yra paprasta procedūra“, – komentavo teisininkas.
Darboholizmas Lietuvoje išlieka problema, teigia psichologė
Psichologė, perdegimo prevencijos ekspertė Ugnė Juodytė sako, kad Lietuvoje vis dar gaji darboholizmo kultūra. Tačiau psichologė pasakoja pastebinti, kad kai kurie žmonės pamažu sugeba užbrėžti ribas ir esant reikalui, atsiprašyti iš darbo.
„Matau tendenciją, kad daugėja savęs pajautimo, suvokimo, ribų brėžimo. Bet tas ribų brėžimas vis tiek ateina su gėdos ir kaltės jausmu. [...] Suvokiant sąmoningai, kad atsakingai tai darau, bet per gėdos ir kaltės jausmą, kad „man negalima taip elgtis, bet nebeturiu kitos išeitis“, – komentavo psichologė U. Juodytė.
Pasiteiravus, ką daryti pajutus gėdos jausmą situacijose, kuomet tenka nedirbti, atsako, kad paprastas pasakymas „nereikia gėdytis“ taip lengvai nepadės.
„Gėda ir kaltė greičiausiai kils, nes šie jausmai kyla iš minčių, mūsų įsitikinimų. Bet kai patiriame gėdą arba kaltę, siūlyčiau sustoti, pajausti, atpažinti, iš kur tai ateina. Tada įvertinti situaciją čia ir dabar – kokia ji yra? Palyginti, ar įsitikinimai yra adekvatūs dabartinėmis aplinkybėmis.
[...] Sergu su temperatūra, bet ją nusimušiau ir eisiu į darbą – ar tikrai sveikatos kaina yra ta, kurią aš turiu mokėti už rezultatą, kurį noriu pasiekti?“ – aiškino psichologė.
U. Juodytė svarsto, kad tokį požiūrį į darbą galima aiškinti Lietuvos istorine praeitimi. Pasak psichologės, neretai vyresnio amžiaus asmenys laikosi nuomonės, kad reikia dirbti bet kokia kaina.
„Manau, kad (idėja – tv3.lt), kad turime dirbti bet kokia kaina, kad darbas yra gyvybiškai svarbus ir kad jis yra pirmoje vietoje, lyginant su sveikata, gerove ir kitais dalykais, yra atėjęs iš mūsų šaknų“, – aiškino psichologė.
Psichologė priduria, kad pokalbiuose apie požiūrį į darbą, svarbu „nesudėti žmonių į lentynėles“. Vis dėl to, kartais atrodo, kad vyresni žmonės dažniau laikosi nuomonės, kad turi dirbti „bet kokia kaina“.
Kai kurie darbdaviai taip pat skatina nesveiką požiūrį į darbą. Pasak U. Juodytės, kai kuriose organizacijose džiaugiamasi, kad darbuotojai į darbą ateina sloguodami ar visą naktį nemiegoję dėl vaikų.
„Dar ir palaikymo šiais laikais šitiems dalykams turime. Ypatingai organizacijose, kurios yra labai orientuotos į tikslą, kurį nori pasiekti bet kokia kaina“, – pasakojo U. Juodytė.
Psichologė pabrėžia, kad darbe gali pasitaikyti situacija, kuomet reikės dirbti daugiau. Tačiau U. Juodytė priduria, kad tai tokie epizodai neturėtų tęstis per ilgai.
„Žmonių, kurie pastebi, kad viename gyvenimo etape turi savaitę pasistengti, bet paskui kūnui ir sveikatai duoda pailsėti, atsistatyti, – sutinku daugiau“, – pasakojo psichologė.
Kai kurie darbuotojai nežino savo teisių
„Darbuotojai pernelyg lojalūs darbdaviui“, – sakė teisininkas, komentuodamas, kodėl dalis darbuotojų galvoja, kad už papildomą darbą nereikia papildomo užmokesčio.
Teisės specialistas pabrėžia, kad nereikia dirbti tiek, kiek nebepajėgiama. Pasak J. Griciaus, svarbu suvokti, kad kolegos darbo atlikimas yra papildomas darbas, kuris turi būti apmokamas.
Ši taisyklė yra nurodyta darbo kodekse.
„Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis [...]. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse“, – rašoma Darbo kodekse.
Vis dėlto, dalis kolegas pavaduojančių darbuotojų nesikreipia dėl padidinto darbo užmokesčio, nes nežino apie galimybę gauti papildomas lėšas. Retkarčiais pasitaiko atvejų, kad darbuotojai piktnaudžiauja – įsivaizduoja, kad dirba papildomai, tačiau teisės specialistas pabrėžia, kad taip nutinka itin retai.
„Žmogus žino savo darbo apimtį. Jeigu jam tikrai užkrauna papildomą darbą, jis žino, kad tai yra papildomas darbas“, – komentavo J. Gricius.
Anot teisininko, kartais darbuotojams trūksta teisinio raštingumo.
„Orių darbo sąlygų reikia laukti. Dar reikia palaukti to laikotarpio, kada darbuotojas bus gerbiamas, gerbiama jo teisė į teisingą atlyginimą, nes mes ir kalbame apie teisingą atlyginimą už teisingai atliktą darbą“, – teigė teisės specialistas.
„Sąžiningam žmogui atrodo keistai, kaip tai už papildomą darbą nieko nereikia mokėti, o jis gali dirbti ir privalo dirbti. Neprivalo dirbti, žmogus gali ir nedirbt, atsisakyti, nes jis turi įvairių įsipareigojimų ir poilsio laiko režimą
[...] Tai toks tarsi noras įtikti ar patikti darbdaviui, bet neišeina to kiekvienu atveju toleruoti. Nereikia toleruoti, reikia pakalbėti“, – aiškino teisininkas.
Teisininkas priduria, kad kiekvienoje įmonėje turėtų būti „darbo užmokesčio sistemos“. Kitaip tariant, kiekvienoje organizacijoje turėtų būti aišku kam, už kiek darbo ir kas bus mokama. Vis dėlto, kai kurie sistemų kurti neskuba, tačiau teisininkas viliasi, kad bėgant laikui įmonės jas „išsigrynins“.
„Tai yra skaidrumo ir viešumo dalykas, kad nekiltų bereikalingų ginčų. Jeigu apmokėjimo sistemoje matai, kad yra numatytas priedas už pavadavimą, viskas gerai – tu jį gauni. Jeigu matai, kad nėra priedo ir negauni nors dirbi, tai privalai gauti papildomai pagal atskirą susitarimą“, – teigia teisininkas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
