daiva rakauskaitė

Fondų investicijas į smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Lietuvoje labiausiai apriboja verslininkų nepasitikėjimas. Plėtrai nėra palankūs ir įstatymai bei teismų praktika. Šie barjerai lemia tai, kad skirtingais metais pagal privataus kapitalo fondų investicijas Lietuva nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio atsilikdavo nuo kelių iki keliasdešimties kartų. Tokią nuomonę išreiškė Estijos ambasadoje Vilniuje vykusioje diskusijoje dalyvavę investavimo ekspertai bei fondų atstovai.

Karštligiškos Vyriausybės pastangos bet kokia kaina išplėšti iš verslo paskutinį litą ir taip lopyti didėjančią biudžeto skylę žlugdo verslą, ūkininkus, didina nedarbą, retina mokesčių mokėtojų gretas. Atėmus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas iš viešbučių ir restoranų paslaugų, daržovių prekybos, padidinus akcizą mažiesiems aludariams gatvėje atsidūrė tūkstančiai darbuotojų. Mokesčiai suryja apyvartines lėšas, todėl bendrovės užsidaro net ir gamindamos paklausią produkciją.

Energingos, šiltos, savimi pasitikinčios moterys pasitinka mane su šypsena. Labai moteriškos ir kartu dalykiškos. Prisėdame išgerti po puodelį  kavos. Mano pašnekovės bendravardės – p. Daiva Račkauskienė ir p. Daiva Rakauskaitė. Jos abi finansų analitikės, tik pasirinkusios skirtingus karjeros kelius. Jų vardai galbūt daug kam nežinomi – tai ne televizijos žvaigždės ir ne politikės. Bet vis dėlto šios moterys – neeilinės asmenybės.

Vos kvėpuojantiems verslininkams tenka patirti vis didesnių išbandymų – valdančiųjų partijų programose parama verslui, žadėti milijardai litų kreditų pasirodė tik tuščios kalbos.Pagal konkurencingumo indeksus, verslo sąlygas, užsienio investicijų rodiklius Lietuvos reitingai pasaulyje smunka žemyn.

Dešimt premjero A.Kubiliaus valdymo mėnesių: 9 milijardai papildomų skolų, beatodairiškai didinami mokesčiai, griūvanti ekonomika, suvešėjęs šešėlinis verslas ir ateitis miglose. Žvilgsnis per rožinius akinius Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius visus nustebino pareiškęs, kad jo pastangomis šalis kyla ant kojų. Tačiau ekspertai kol kas neranda požymių, kad ekonomika atsigauna.

"Sodros" biudžeto deficitui jau kopiant per milijardą litų, ekspertai vis garsiau kritikuoja jo skylių lopymą ir teigia, kad problemos pagaliau reikia imtis iš esmės. Už struktūrinį problemos sprendimą pasisako ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Finansų ekspertai vieningai kalba apie tai, kad skylių kamšymas didinant į "Sodrą" nukeliaujančias įmokas gerovės neatneš, tuo tarpu šalies valdžia būtent tokių žingsnių ir ketina imtis.

Parlamentaras Mantas Adomėnas Seime pristatė fizinių asmenų pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo įstatymo, kuriuo siekiama per krizę padėti paskolas paėmusiems asmenims ir šeimoms, projektą. „Smunkanti ekonomika, bankrutuojančios įmonės, atleidimai iš darbo, vėluojantys atsiskaitymai kelia rimtų sunkumų paskolas paėmusiems asmenims ir šeimoms. Daugelyje ES valstybių narių yra galimybė fiziniam asmeniui atidėti skolų, kurios jam tapo nepakeliama našta, mokėjimą.

Investicijų valdymo bendrovės „Strata“ steigėja Daiva Rakauskaitė, konsultuojanti investuotojus, perkančius įmones, teigia, kad šiuo metu tiesioginis investavimas į smulkiąsias įmones gali tapti puikia pinigų įdarbinimo alternatyva, ypač tiems, kurie jau seniai galvojo tapti verslo vystytojais, bet pritrūkdavo stimulo... Tačiau ji perspėja, jog tokios investicijos itin rizikingos ir reikalauja kitokių žinių nei investuojant biržoje.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų spalį iš šalies komercinių bankų buvo atsiimta 2,6 milijardo litų indėlių. Tai sudaro 6,43 proc. visų Lietuvos komerciniuose bankuose laikomų indėlių sumos. Kas tai – laikinas nuosmukis ar pirmieji krizės ženklai? Šiurpą keliantys skaičiai Skaičiai rodo, kad pinigus iš bankų atsiėmė tiek gyventojai, tiek verslo įmonės, tiek valdžios institucijos. Kodėl? Valdžios institucijos atsiėmė 0,5 milijardų litų. Tai – įtemptos biudžeto būklės pasekmė.