Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Tikiuosi, kad šis komentaras, ypač jo antra pusė yra artimas šiai temai: >>>>>>> Skubėti su NT mokesčiu tikrai negalima. Jis turi būti labai jautriai pasvertas ir sudarytos tikslios teisinės sąlygos jo įvedimui. Tai gali nemažai užtrukti. Tačiau jo, apskritai, atsisakyti ateityje - vargu ar pavyks. Toks turtuolių rūšiavimas, kokį dabar siūlo premjeras, kreipdamas dėmesį tik į milijonierius, kažin ar duos realesnės naudos. Būtent turtuoliai yra patys mikliausi slepiant savo turtus bei pajamas. Net ir ta 60 miljonų litų galima suma iš tikrųjų yra katino ašaros tokiam kiekiui LR savivaldybių. PASIAIŠKINKIME dar apie kai ką, kas susiję su šia tema. Kai kurie analitikai ( pvz. G.Nausėda) atkreipia dėmesį į vieną turtinį aspektą, kai buto savininkas turi dar didelę skolą bankui už valdomą turtą. Bankininkams taip pat parūpo, kad skola su procentais būtų sugebama išmokėti laiku. Teisingai pastebėjo Gitanas, kad skolininkas , imdamas iš banko paskolą, negalėjo numatyti tokių papildomų NT mokesčių. Žinoma, teisiškai toks nekilnojamas turtas priklauso jo savininkui, nes jis gali su juo elgtis kaip tinkamas. Parduodant, aišku, turi jis padengti įsiskolinimą arba suderinti, kad likusią skolos dalį bankas sutinka perskolinti naujam savininkui. Todėl ir tenka kantriai įrodinėti, kad NT turto mokestis, jei toks būtų įvestas turi būti bent jau pradžioje pakankamai mažas, kad situaciją galėtų finansiškai kontroliuoti visi NT turėtojai. Mano jau gerokai anksčiau minėta 0,1 procento metinė suma neturėtų sužlugdyti net ir paskolą paėmusio savininko. Jei naujai pastatytas geros kokybės butas, sakykim, buvo 300 tūkst. litų vertės, tai 0,1 ar 0,2 proc. būtų atitinkamai 300 arba 600 litų metinė išmoka, kuri būtų papildoma našta , prisumuojant ją prie išmokamos paskolos sumos. Įsakitant visą NT (namus, žemę ir tt.) bendra suma LR tikrai nebūtų nereikšminga ir viršytų bent jau 1-2 mlrd litų. >>>>>>>> ;>>>>>>>> ;>Tačiau bankininkai nenori nuoširdžiai dalintis sunkmečio problemomis ir dargi bando iš krizės papildomai pasipelnyti. PASIAIŠKINKIME. Bankinių palūkanų padidinimą dvigubai ar net daugiau nuo sutartinės sumos, kitaip, kaip monopolistiniu bankiniu suokalbiu, pasinaudojant krize, nepavadinsi. Kai kuriose Vakarų šalyse, mano turima informacija, bankai ne tik nebando palūkanų procentų didinti, bet labai džiaugiasi, kad skolininkai įstaengia mokėti sutartaspradines procentines sumas. Jei Lietuvoje NT vertė sumažėjo beveik trečdaliu, o palūkanos už NT skolas gerokai išaugo, tai argi tai nėra dar papildomas bankų kilpos užveržimas jau ir taip dūstančiam skolininkui? Ir, apskritai, Lietuvoje jaučiasi, kad bankininkai labai nenoriai atsižvelgia į naujos Vyriausybės siūlymus. Toks beveik vienkartinis visų finansinių paskolų "kranelių" užsukimas labai panašus į karterinį bankų savininkų ir valdytojų susitarimą, norint pakenkti dešinės - centro valdžiai, besistengiančiai kapstytis iš krizės. Gal vadovaujant kairiesiems visokie finansiniai "otkatai" lengviau sukosi?
>>Bankininkai beviltiški melagiai.

>>SEB bankas meluoja

Nepaisant tokių liudijimų, vis tiek bus piliečių, kurie patikės bankininkų suokimu. O šiaip jau sutvarkius Leo, reikėtų imtis bankininkų.
Sunkmecio metu Toks istatymas labai reikalingas. Paskolos buvo imamos ekonomikos kilimo laikotarpiu. Tiek paskolos gavejas tiek paskolos davejas nenumate ekonomikos nuosmukio. Kitaip nei vienas nei kitas nebutu sitaip rizikaves ir is "durnumo" prasiskolines ar skolines.
SEB bankas meluoja, kad priima sprendimus kliento naudai. Aš keipiausi pratęsti vartojamosios paskolos terminą, kad sumažinti mėnesio įmoką ir gavau neigiamą atsakymą. Taip kad nereikia klaidinti klientų.
"... bankai ir taip sutinka iki metų atidėti paskolos mokėjimą". Palūkanas mokėti reikia vistiek. Laikotarpio pradžioje jei mokama anuitetu, jos ir sudaro didžiają sumos dalį. Bankininkai beviltiški melagiai.
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų