būstai

Politikams vis garsiau kalbant apie demografinę krizę, gyventojų akys krypsta ir į dideles būsto kainas. Esą tai – viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės delsia kurti šeimas ar susilaukti vaikų.

Europos Sąjungai keliant vis ambicingesnius klimato tikslus, keičiasi ir reikalavimai naujai statomiems pastatams. Ateityje jie turės būti mažiau taršūs, o dalis šiandien įprastų šildymo sprendimų gali likti praeityje. Ką tai reikš gyventojams, nekilnojamojo turto vystytojams ir būsto kainoms, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.

Nors naujai statomi pastatai jau šiandien atitinka aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, didžiausias iššūkis išlieka senų ir nerenovuotų pastatų fondas. Būtent jis, ekspertų teigimu, lems, kaip greitai pavyks pasiekti Europos Sąjungos keliamus klimato tikslus ir kartu išlaikyti būstą prieinamą gyventojams.

Lietuva kol kas juda pagal numatytą planą įgyvendinant Europos Sąjungos keliamus energinio efektyvumo tikslus, didžiausias iššūkis išlieka seni ir nerenovuoti pastatai. Aplinkos ministerija perspėja, kad dalis jų ilgainiui gali tapti avarinės būklės, o gyventojams teks spręsti vis sudėtingesnius klausimus.

Nors nekilnojamojo turto (NT) vystytojai mažesnius būstus dažnai pristato kaip pasikeitusio gyvenimo būdo rezultatą, ekspertai pripažįsta – realioje situacijoje dalį pasirinkimų vis dažniau diktuoja pinigai. Gyventojai po pandemijos buvo pradėję ieškoti erdvesnių namų, tačiau sparčiai augusios kainos šiuos planus greitai pakoregavo. Šiandien rinkoje ryškėja kita tendencija – mažesni būstai tampa ne tiek pasirinkimu, kiek kompromisu tarp norų ir galimybių.

Brangstančios statybinės medžiagos, augančios energetikos kainos ir neramumai Artimuosiuose Rytuose vis garsiau kelia klausimą – ar Lietuvoje būstas dar gali atpigti? Nors dalis gyventojų tikisi, kad neapibrėžtumas pristabdys rinką, ekonomistai piešia visai kitokį scenarijų. Anot jų, geopolitinė įtampa jau pradeda veikti statybų sektorių, o artimiausiais mėnesiais tai gali persikelti ir į naujų būstų kainas.

Brangstančios statybinės medžiagos kelia vis daugiau klausimų nekilnojamojo turto rinkoje. Nors gyventojai dažniausiai girdi apie augančias putplasčio kainas, NT vystytojai sako, kad didžiausia problema šiandien yra visai kita – kai kurių medžiagų rinkoje tiesiog nebeužtenka. Anot jų, daliai projektų didžiausiu galvos skausmu tampa ne kainos, o realus medžiagų prieinamumas.

Šiuo metu yra skubiai ieškomi Ukmergės rajone esančių pastatų savininkai, nes kitu atveju pastatai bus paskelbti bešeimininkiais, o jų nuosavybė perduota valstybei arba savivaldybei. Ukmergės rajono savivaldybė skelbia, iki kada savininkams būtina kreiptis dėl nekilnojamojo turto ir pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės ar kitas turtines teises į pastatus.

Ar vienas infrastruktūros projektas gali pakeisti viso regiono likimą? Ekspertai sako – taip, jei kartu ateina žmonės, darbo vietos ir papildoma ekonominė veikla. Tiesa, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad net ir tokiais atvejais ne visi išlošia vienodai.

Regionai traukiasi, o didieji miestai auga – ir vien geros valios neužtenka, kad žmonės sugrįžtų į mažesnes savivaldybes. Ekspertai atvirauja – gyventojas turi turėti, ką veikti – dirbti arba ilsėtis, o ten, kur nėra nei patrauklių darbo vietų, nei realios galimybės įpirkti būstą, naujos statybos stebuklai neįvyksta.

Vokietijos gynybos, logistikos ir infrastruktūros sprendimų bendrovė „Feps“ Lietuvoje ketina statyti apie 4 tūkst. būstų kvartalą „German Village“, skirtą Lietuvoje dislokuojamiems Vokietijos kariams.  Kaip BNS teigė „Feps Lietuvos“ vadovaujantis partneris Rachidas Aichis, sprendimas dėl tikslios projekto vietos dar nėra priimtas – didžiausią dėmesį įmonė skiria vietovei tarp Vilniaus ir Rūdninkų, taip pat teritorijoms aplink Ruklą Jonavos rajone.  „Projektas yra planavimo stadijoje.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2024 metais, būstas Lietuvoje pabrango 10,8 procento. Labiau jis brango tik Ispanijoje (12,8 proc.), Slovakijoje (13,4 proc.), Kroatijoje (13,8 proc.), Bulgarijoje (15,4 proc.), Portugalijoje (17.7 proc.) ir Vengrijoje (21,1 proc.) rodo penktadienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 8,4 proc.

Per Vilniaus miesto savivaldybės surengtą kampaniją „Tapk vilniečiu“, trukusią daugiau nei tris mėnesius, sostinėje gyvenamąją vietą deklaravo beveik 10 tūkst. žmonių. „Beveik 10 tūkstančių naujų deklaracijų leidžia mums per metus skaičiuoti mažiausiai 12,5 milijono eurų pajamų į miesto biudžeto augimą.

2025 m. Lietuvos skolinimosi rinkoje buvo stebimi reikšmingi pokyčiai. Ankstesniais metais dominavo vartojimo paskolų augimas, o 2025 m. fiksuotas didelis aktyvumas būsto ir jo remonto finansavimo rinkose, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. „Mūsų duomenys rodo, kad 2025 m. Lietuvos žmonės ryžtingai grįžo į nekilnojamojo turto rinką. Tai yra didžiausias pokytis, kurio pradėjome tikėtis dar 2024-ųjų pabaigoje.

Kad būstai Vilniuje brangūs – niekam ne naujiena. Tačiau pažvelgus į pačius brangiausius parduodamus butus matyti, kad kai kur kainos peržengia ne tik milijono, bet ir kelių milijonų eurų ribą. Sprendžiant iš NT skelbimų, tokie butai parduodami miesto centre, prestižinėse vietose, ten kur itin mažai laisvų būstų. Specialistai sako, kad tokios kainos dar nėra riba, tačiau tokį būstą gali sau leisti tik labai nedidelė dalis žmonių.

Kiek kainuoja jūsų svajonės? Ir kiek jų iš tiesų reikia, kad jos virstų realybe? TV6 laidoje „Statybų gidas“ kviečiama pažvelgti į tai, kaip protingai paskirstyti savo biudžetą, kad kiekvienas išleistas euras taptų investicija į patogų, šiuolaikišką ir racionalų būstą. Žmonės vis dar svajoja apie nuosavą būstą ir visai nesvarbu, ar jis būtų 30 ar 130 kvadratinių metrų. Svarbiausia, kad tai tavo.

Panevėžio miesto savivaldybė žmonėms su intelekto ir protine negalia pirks būstus, taip skatinant jų savarankiškumą, antradienį paskelbė savivaldybė. Įgyvendinant pirmąjį projektą – „Panevėžio grupinių gyvenimo namų asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia įkūrimas“ – savivaldybė planuoja pirkti tris gyvenamuosius namus, kuriuose bus teikiamos trumpalaikės arba ilgalaikės socialinės globos paslaugos.

Lietuvoje daugėja šeimų, kurios turi po du ir daugiau būstų. Devynis iš dešimties namų ar butų nuperka jau nuosavą stogą virš galvos turinčios šeimos. Kol jaunimas vos ne vos sukrapšto pinigus pirmojo buto pradiniam įnašui ir ima paskolas, vyresnės šeimos antrą ir trečią butą ar namą perka mokėdami nuosavais pinigais. Vilnietė Daiva turi du butus, namą, o dabar dairosi dar vieno buto. Daivos butai Vilniuje. O namą ji pirko Švenčionėliuose. „Pirkau vietą poilsiui.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Lietuvos Vyriausybė, skirtingai negu kaimyninių šalių politikai, padarė labai mažai būsto politikoje ir tinkamai nepadėjo žmonėms aukštų palūkanų normų laikotarpiu. Pasak jos, ministrų kabinetui šioje srityje trūksta strateginio mąstymo. „Bendrai būsto politika yra labai svarbi socialinės politikos sudedamoji dalis. Jeigu pasižiūrėti retrospektyviai į Vyriausybės darbą, buvo labai mažai padaryta šioje srityje.

Nors žmones smaugia išaugusios būsto paskolų palūkanos, butų pirkimas smarkiai sumažėjo, būsto kainos pernai Lietuvoje vistiek pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Brangiausias namas Vilniuje buvo parduotas už beveik 5 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto kainos didėja, nors sandorių skaičius yra žemiausias per penkerius metus. Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv.

Vykstant karui Ukrainoje lietuviai ima pirkti butus Ispanijoje, Floridoje, Majamyje, tačiau šios tendencijos priežasčių yra kur kas daugiau. Jas paaiškino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Apie tai, kokiomis kainomis ir kokius butus lietuviai perka, buvo kalbama ir tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius laidoje sakė, kad lietuviai ieško komforto ne tik Floridoje, bet ir Kipre, Tailande, Balyje.

Prabėgus savaitei po tragiško gaisro Viršuliškių daugiabutyje, žmonės guodžiasi, kad savivaldybės būstuose nėra jokių baldų ir buitinės technikos, o pinigų naujiems jie neturi. Tačiau Raudonasis kryžius ramina žmones, kad juos pasieks žmonių suaukoti pinigai, taip pat artimiausiu metu nukentėjusiems namo gyventojams dovanos baldus. Pasak draudikų, didelė dalis namo gyventojų buvo apsidraudę ir žada prisidėti prie namo atstatymo.

Per pastaruosius dvylika mėnesių būsto pardavimų skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 metų lygio. Būstas per metus pabrango apie 6 proc., tačiau kainų augimas sulėtėjo, teigia Lietuvos bankas (LB). „Aukštumose besilaikančios kainos ir pabrangęs skolinimasis lėmė, kad būstas tapo sunkiau įperkamas – įperkamumo rodikliai šalyje mažiausi per pastaruosius dešimt metų. Vis dėlto pastaruoju metu tendencijos pradeda keistis.

Jungtinėje Karalystėje būsto kainos gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito vidutiniškai 3,4 proc. – labiausiai nuo 2009-ųjų liepos, skelbia hipotekos kompanija „Nationwide Building Society“, remdamasi reguliariai atliekamų rinkos tyrimų duomenimis. Analitikai pranašavo šio kainų indekso nuosmukio padidėjimą vidutiniškai iki 3,2 proc. nuo 2,7 proc. balandį, pranešė „Trading Economics“. „Panašu, kad artimiausiais mėnesiais neigiami veiksniai būsto rinkoje stiprės.

Naujo būsto pardavimai Jungtinėse Valstijose viršijo lūkesčius, pasiekdami aukščiausią lygį per metus balandžio mėnesį, antradienį pranešė Prekybos departamentas, o pardavimus itin paskatino augimas šalies pietuose ir vidurio vakaruose. „Naujų namų pardavimų augimas iš esmės atspindi paklausos pokytį atsitraukiant nuo esamos namų rinkos dėl tebesitęsiančio pasiūlos trūkumo“, – pažymėjo „Pantheon Macronomics“ vyresnysis JAV ekonomistas Kieranas Clancy netrukus po to, kai buvo paskelbti duomenys.

Būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių  Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 16 procentų. Labiau jis brango Vengrijoje (16,5 proc.), Estijoje (16,9 proc.) ir Kroatijoje (17,3 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 9,1 procento.

Nauji daugiabučiai mažuose miesteliuose plėtojami gana retai ir tokia statyba vyksta vangiai, o tai daugiausia lemia demografiniai pokyčiai, teigia nekilnojamojo turto rinkos analitikai. Anot jų, nors būsto kainos regionuose gerokai mažesnės nei didesniuose miestuose, statybos kainos yra panašios, todėl vystytojai kaštus gali amortizuoti tik per sklypo kainą – sklypai regionuose yra pigesni. Analitikų teigimu, būsto projektų plėtrą regionuose diktuoja ir diktuos poreikis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58 proc. žmonių renkasi fiksuotas palūkanas.

JAV naujo būsto pardavimai lapkritį netikėtai šoktelėjo, nepaisant aukštų būsto paskolų palūkanų normų, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o mažos esamo būsto atsargos, tikėtina, gali paskatinti pirkėjus nukreipti žvilgsnį į naujo nekilnojamojo turto (NT) rinką.

Būstus įsigiję gyventojai bijo likti gatvėje. Tokia situacija susiklostė dėl valdininkų kaltės – mat Statybos inspekcija iš pradžių davė leidimą statyti, o kai statybos įsibėgėjo, po trejų metų apskundė savo pačios išduotą leidimą ir sustabdė namo registravimą. Statytojas grimzta į nuostolius, o gyventojai save vadina situacijos įkaitais ir ruošiasi blogiausiam. Šiandien, rugpjūčio 24 d. Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstomos „Gelvonų terasų“ statybos.

Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių, tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra istoriškai dideli, rodo naujausia nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių apklausa.

Prasidėjus karui Ukrainoje, statybininkams teko atsisakyti rusiškų ir baltarusiškų medžiagų, tad statybos pabrango. Statybininkų atstovai įspėja, kad dalis pastatų taip ir liks nebaigti statyti, o išaugusius būstų kainų kaštus įmonės perkels ant pirkėjų pečių. Tačiau vystytojai tikina, kad turi ir gerų žinių – netrukus būstų kainų augimas sustos.  Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tikino, kad, dalis statybos projektų bus sustabdyti.

Statybininkai prognozuoja, kad jų paslaugų ir medžiagų kainos toliau augs. Tad būsto iš brėžinio šiuo metu veikiausiai nepavyks nenusipirkti. Vystytojai laukia ir skaičiuoja, kiek jiems kainuos statybos. Tada kainą nustatys ir pirkėjams. Tuo metu dėl valstybinių statybos projektų kainos buvo sutarta iš anksto. Tačiau dėl kainų augimo statybų bendrovės prašo kainas indeksuoti, didinti. Anot jų, to nepadarius sulauksime statybų krizės.

Kainoms sparčiai augant centriniai bankai ieško būdų, kaip stabdyti infliaciją. Vienas jų – palūkanų normų didinimas. Užsienio gyventojų entuziazmas šiuo metu pirkti būstą mažėja. Tad ekonomistas siūlo ir lietuviams mažinti lūkesčius ir nepūsti nekilnojamo turto (NT) burbulų.

Seimo narys Mindaugas Puidokas ketvirtadienio rytą Seimo posėdžio metu metė kaltinimus Laisvės frakcijos nariui Mariui Matijošaičiui. Aiškino, kad šis „kelia orgijas“ Seimo viešbutyje. Taip pat teigė, kad esą grasina virš jo gyvenantiems ukrainiečiams, kurie nori ramybės. Karo pabėgėliams atvykus iš Ukrainos, daugelis Lietuvos žmonių geranoriškai priėmė juos į savo būstus.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Citus“, „Realco“ ir „Hanner“ teigia, kad kovo mėnesį būsto pirkėjai jautriai sureagavo į karo veiksmus Ukrainoje, tačiau atsargiau elgėsi ir vystytojai, pristabdę naujus projektus tiek dėl paklausos neapibrėžtumo, tiek dėl pabrangusių statybinių medžiagų „Hanner“ duomenimis, kovo mėnesį pirminėje Vilniaus NT rinkoje ji pardavė 114 butų – 90 proc.

Karas Ukrainoje gali netiesiogiai paveikti Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką – tikėtina, kad mažės antrojo būsto pirkėjų, trūks naujų butų, augs jų kainos, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas.  Pasak Gedimino Šimkaus, Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas neapibrėžtumas itin sukrėtė finansų rinkas, o Lietuvoje tai galima pajusti ir per pokyčius NT rinkoje.

Būsto kainos Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2020 metais, padidėjo 19,8 proc. Naujos statybos būstai pabrango 17 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 17,2 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 16,4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 21,6 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose – 22 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 20,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Šeštadienį įsigalios įstatymo pakeitimai, dėl kurių būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, taip pat šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems. Įstatymo pakeitimais sudarytos galimybės gauti socialinį būstą greičiau, taip pat palankesnės sąlygos įsigyti nuosavą būstą.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį sąskaitos už šildymą auga dvigubai ar net trigubai. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad šis šildymo sezonas brangiausias per pastaruosius 10 metų. Tačiau gyventojų problemos šildymo sezono metu nesikeičia irgi jau kelis dešimtmečius. Gyventojai aktyviai priešinasi būstų renovacijai, patys bando taisyti daugiabučių šildymo sistemas. Šilumos tiekėjų asociacija tikino, kad kiekvieną rudenį prasidėjus šildymo sezonui kyla gyventojų nepasitenkinimas.

Izraelis planuoja pastatyti per 1,3 tūkst. naujų būstų žydų naujakuriams okupuotame Vakarų Krante, sekmadienį paskelbė Statybų ministerija. „Paskelbti pasiūlymai dėl 1 355 namų Judėjoje ir Samarijoje“, – sakoma ministerijos pareiškime, pavartojant biblinius, Izraelyje plačiai vartojamus Vakarų Kranto pavadinimus. Palestiniečiai Vakarų Kranto, Gazos Ruožo ir Rytų Jeruzalės, kuriuos Izraelis užėmė per 1967 metų karą, siekia savo būsimai valstybei.

Centriniam Lietuvos bankui siūlant bankams nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą skolinantis antram būstui, o paskolų davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai abejoja, ar tokios priemonės būtinos. Pasak jų, būsto rinka pati stabilizavosi, todėl LB sprendimai yra pavėluoti ir pertekliniai.

Per pandemiją Kaunas pustrečio karto pakėlė nuomos kainas, įsikūrusiems savivaldybės bei socialiniuose būstuose. Valdžia aiškina įgyvendinanti senus vyriausybės nutarimus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mokesčių didinimą per pandemiją smerkia. Savivaldybės būste gyvenanti kaunietė Regina rodo paskutinių mėnesių sąskaitas – nuomos mokestis padidintas kone pustrečio karto.

Dėl koronaviruso ir karantino aukštosioms mokykloms pradėjus taikyti mokymą nuotoliniu būdu, kai kurie studentai suskubo grįžti į tėvų namus. Tiesa, pasak NT brokerių tai taip pat ir gera žinia, mat dėl šio reiškinio šiuo metu lengviau rasti ir išsinuomoti būstą.  Lietuvos aukštosios mokyklos pastebėjo, kad dalis studentų, įvedus nuotolinį mokymą, atsisakė bendrabučių ir grįžo mokytis iš tėvų namų.

Nors nekilnojamo turto (NT) pardavimas nepaisant koronaviruso pandemijos vėl auga, būsto nuomos rinkoje, anot specialistų, vis dar įtampų netrūksta. Tad tikėtina, kad būsto nuomos kainos neaugs, o priešingai – mažės. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinkos sąlygomis paprastai kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis.

Savivaldybės būsto fonde esančių būstų nebus galima pernuomoti.    Seimas penktadienį priėmė tai numatančias socialdemokratų inicijuotas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas: už balsavo 96, o susilaikė du (liberalai Gintaras Steponavičius ir Gintaras Vaičekauskas).  Iniciatyva uždrausti pernuomoti savivaldybių būstus kilo visuomeniniam transliuotojui LRT paskelbus, jog iš Neringos savivaldybės butus pigiai išsinuomoję buvę ir esam...

Lietuvos bankas 2020 metais planuoja pradėti skaičiuoti ir skelbti naują pasikartojančių butų sandorių kainų indeksą. „Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas ir sprogę kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių vartotojams, verslui ir juos kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Klaipėdoje trumpam apsistoti norintiems žmonėms butų nuomos kainos gali pasirodyti prabangios. Ieškant vietos apsistoti butų nuomos platformoje „Booking.com“ susidaro įspūdis, kad trumpalaikės nuomos kainos orientuotos į turtinguosius. Pavyzdžiui, jeigu norėtųsi išsinuomoti butą mėnesiui, tam reikėtų skirti bent 1 000 eurų, už kurį, realiausia, pavyks gauti vieno kambario ankštą butuką. „Booking.com“ duomenimis, pigiausi butai mėnesiui kainuotų 1525 eurus, 1820 eurų ir 1929 eurus.

Arti milijono eurų ir daugiau kainuojantys butai Niujorke, Londone, Tokijuje ar Maskvoje nestebina nieko. Tačiau tokios nekilnojamajam turtui įsigyti skiriamos sumos Vilniuje – tikra retenybė. Vis dėlto, tų, kurie sau gali leisti pusės milijono eurų ribą peržengiantį butą sostinėje, laukia tikrai seilę varvinantys variantai.