būstai

Vilniaus nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad šiais metais pinga būstai miegamuosiuose sostinės rajonuose. Ekspertai teigia, kad ryškūs kainų pokyčiai statistikoje dar neatsispindės kurį laiką, tačiau pačioje rinkoje jie tampa vis labiau matomi. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, būstų kainos sostinėje šiais metais krito ir tai rodo ne tik skaičiai, tačiau ir besikeičiantys žmonių įpročiai.

Vasarą įtampą jaučia ne tik apie būsimas studijas ir naują gyvenimo etapą galvojantys studentai. Didžiųjų miestų gyventojai ruošiasi bumui, kuomet jauni žmonės ieškos būsto. O štai būsto savininkai turi ir kitą galvos skausmą – paruošti, sutvarkyti namus po buvusių nuomininkai. Kartais nuomininkai visiškai nuniokoja nuomojamus namus ir nesaugo. Su tuo susidūrė Jungtinėje karalystėje gyvenanti šeima. Praėjusią savaitę iš jų nuomojamo trijų kambarių buto išsikraustė trys gyvenę merginos studentė.

  Teisme nepavykus išsiaiškinti mokesčio už muzikos kūrinių naudojimą teisėtumo, privačius būstus išnuomojantys palangiškiai šį ginčą siekia perkelti į Seimą, kad parlamentarai išspręstų dilemą, ar privataus būsto nuoma vasarą poilsiui gali būti prilyginama viešbučio veiklai, rašo „Lietuvos rytas“.   Palangos ir Neringos kurortų vienmandatėje apygardoje išrinktas parlamentaras Pranas Žeimys ketina teikti Autorių ir gretutinių teisių įstatymo pataisą, kuri aiškiai reglamentuotų privačių...

Iki naujų mokslo metų likus vos keletui savaičių, iki šiol būsto nuomai nesusiradę studentai kimba į paieškas. Liepą pastebėtas didžiausias šiemet susidomėjimas nuomojamais butais, ne prastesnės prognozės numatomos ir rugpjūčiui. Kur ir už kokią sumą šiuo metu studentai gali apsigyventi, analizuojama įvertinus nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistiką ir publikuojamus skelbimus.

Jiems dar nėra trisdešimties, tačiau šioms muzikos, kino ir mados pasaulių žvaigždutėms priklausantis nekilnojamasis turtas atima žadą. Norite sužinoti, kokios vertės būstuose gyvena Jūsų mylimi aktoriai, atlikėjai ar modeliai? Ką gi, patenkinsime Jūsų smalsumą.  Atlikėja Taylor Swift (17,75 mln. dolerių) Aktorė Jennifer Lawrence (6,4 mln. dolerių) Atlikėja Iggy Azalea (3,45 mln. dolerių) Atlikėjas Bruno Marsas (6,8 mln. dolerių) Aktorius Liamas Hemsworth’as (6,8 mln.

Specialistai teigia, kad euro baimė tik laikinai sujudino nekilnojamojo turto rinką ir pakėlė būstų kainas. Metų pradžioje suaktyvėjusi prekyba lėtėja. Labiausiai butų pardavimas smuko Panevėžyje. Nekilnojamo turto pardavėjų lūkesčiai, kad euro įvedimo baimės apimti gyventojai puls pirkti būstus ir sklypus, regis, neišsipildys. Valstybinė įmonė Registrų centras ir nekilnojamojo turto agentūros stebi, kad metų pradžioje suaktyvėjusi prekyba nekilnojamuoju turtu lėtėja.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Augant būsto paklausai, turto vertintojai užsivertę darbu. Klientams Vilniuje buto įvertinimo kai kur tenka laukti penkiskart ilgiau nei pernai tokiu metu. Plušėti bendrovėms tenka, nes šiemet būstą, skirtingai nei iki Naujųjų, žmonės esą jau perka daugiausia už skolintus, o ne už savus pinigus. Lietuviai – antri po latvių Baltijos šalyse, labai norintys būtinai turėti nuosavą būstą. Pirkimo-pardavimo rinka atgijo pernai.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2013 metais Klaipėdoje parduota apie 2800 butų, net 37 % daugiau negu 2012 metais. 2013 metais tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų Klaipėdoje nupirkta apie 260 butų, t.y. 12 % daugiau nei ankstesniais metais. Įmonės „Eika“ duomenimis, pirmuosius tris 2013 metų ketvirčius Klaipėdoje pardavimai vyko stabiliai, parduota po 70 naujos statybos butų.

Vytautas Ruškys Naujojoje Akmenėje pigius butus perka užsieniečiai, kuriems turima nuosavybė suteikia galimybę įsitvirtinti Europoje. Tūkstančiai litų – už avarinį kambarį Neįtikėtino pirkėjų dėmesio sulaukia paskutinis Naujojoje Akmenėje likęs bendrabutis Respublikos gatvėje. Nors čia niekas nebegyvena keliolika metų, bet 2013 metais atlikti septyni pardavimo sandėriai.

Margarita PŪDŽIUVIENĖ Šiuo metu eilėje laukia apie 850 Tauragės miesto ir rajono gyventojų, norinčių apsigyventi socialiniame būste. Deja, valstybės suteikiamą galimybę turėti namus vertina ne visi. Rajono savivaldybės išlaidos už neprižiūrėtų ir nugyventų butų remontą vidutiniškai per metus siekia 150 tūkst. litų. Kurį laiką pagyvenę, nuomininkai išvyksta į užsienį, palikdami butus likimo valiai, juose apsigyvena benamiai, kaupiasi skolos už patarnavimus.

 Laukiančiųjų socialinio būsto mieste ir rajone gerokai daugiau nei tūkstantis. Neretai tenka laukti metų metus, tačiau kai kuriuose butuose niekas negyvena – žmonės, kuriems jie skirti, emigravo. Dėl to kyla įvairių problemų. Ateities gatvės 34-ojo namo gyventoja tvirtina, kad jau apie metus jų daugiabučio socialinis būstas tuščias. Skolos auga Esą prieš keletą metų į užsienį išvyko tėvai, o dabar nebesirodo ir tame bute gyvenę jų vaikai.

Praėjęs gruodis buvo gana žiemiškas, gąsdinęs ir sniegu, ir plikledžiu, ir žema temperatūra. Atšalusius orus atspindėjo ir išaugusios radviliškiečių šildymo sąskaitos. Renovuotų namų sąskaitos negąsdino Praėjusių metų gruodis buvo gerokai šaltesnis už lapkritį. Vidutinė gruodžio mėnesio oro temperatūra rajone buvo minus 4,4 laipsnio, o lapkritį – plius 4,5. Praėjęs gruodis buvo šaltesnis ir už 2011-ųjų gruodį, kurio vidutinė oro temperatūra buvo plius 1,1 laipsnio.

Gyventojai, nuomojantys būstą, neskuba to daryti legaliai – ne tik mokėti mokesčius, bet ir sudaryti sutartis. Mokesčių inspekcija pripažįsta mažai skirianti dėmesio būsto nuomos kontrolei, o nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad legalizuotis neskatina per dideli mokesčiai. Dauguma būsto nuomotojų dirba šešėlyje. Tai liudija Registrų centro duomenys. Apie sudarytas nuomos sutartis šiai valstybės įstaigai pranešė tik keli tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

Vyriausybė svarsto socialinio būsto laukiantiems gyventojams leisti jį patiems nuomotis. Dalis lėšų būtų padengta iš biudžeto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad nuoma padėtų mažinti laukiančiųjų eiles. Esą su dabartinėmis finansinėmis valstybės galimybėms, kai kurie gyventojai socialinio būsto sulauktų tik po 30 metų. Socialiniu būstu pernai aprūpintos 883 šeimos ir asmenys. Tai yra tik 3 proc. laukiančiųjų eilėse jį gauti.

Paklausą akivaizdžiai viršijanti senesnės statybos butų pasiūla trečiąjį ketvirtį lėmė bendro būsto kainų indekso smukimą. Didesnėje šalies dalyje brangusių naujos statybos butų nepakako atsverti Lietuvoje vyraujančias būsto kainų mažėjimo tendencijas. Registrų centro duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniaus mieste parduotų senesnės statybos butų vidutinė kaina, išankstiniais duomenimis, siekė vidutiniškai 3630 Lt/kv. m ir buvo 1 proc. mažesnė nei antrąjį ketvirtį.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugpjūčio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Birželį ir liepą buvo stebimas toks pats sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose kito 1,3% žemyn.

Kodėl tūkstantmečio vaikai neperka mašinų ir namų, ir kaip tai atsispindi ekonomikoje, klausia leidinys „The Atlantic“. 2009 metais „Ford“ atvežė iš Europos naująjį automobilį „Fiesta“, tikėdamasis patraukti jaunų amerikiečių dėmesį. Įmonė 100 tokių mašinų išdalijo įtakingiems tinklaraštininkams pusę metų nemokamai išbandyti su viena sąlyga: aprašyti savo patirtį internete, nepaisant to, pamėgo jie „Ford Fiestą“ ar ėmė nekęsti. Jaunieji tinklaraštininkai automobilį pamėgo.

Šiemet Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtinusi valstybės biudžeto asignavimus, skirtus savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti, Tauragės savivaldybei skyrė 358 tūkst. litų. Už juos ketinama pirkti vieno, dviejų kambarių butus. Kartu su būstų įsigijimu didėja ir problemos: remontams per metus 150 tūkst. litų nebepakanka, gyventojų įsiskolinimas už patarnavimus greit pasieks 800 tūkst. litų sumą.

Krizė drebinanti euro zonos silpniausias šalis gali būti apibūdinta paprastai: viskas tapo pernelyg brangu, rašo „Wall Street Journal“. Darbo jėga tapo per brangi, todėl turėjo mažėti atlyginimai. Tačiau pabrango ir maisto produktai, transportas, būstai bei gausybė kitų prekių ir paslaugų. Sparčiai augančios kainos krizės prispaustose šalyse per pirmą prisijungimo prie euro dešimtmetį išsiurbė jų ekonomikų konkurencingumą, kas galų gale lėmė augimo sulėtėjimą bei nedarbo išaugimą.

Per pastarąjį dešimtmetį nekilnojamojo turto kainos Jungtinėje Karalystėje augo triskart greičiau, nei atlyginimai. Nacionalinė apgyvendinimo agentūra informuoja, kad nuo 2001-ųjų iki 2011-ųjų metų nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo daugiau kaip 94 procentais, arba vidutiniškai nuo £121,769 iki £236,518. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis per tą patį laikotarpį paaugo vos 29 procentais.

Ką pasakytumėte išgirdę, kad 30 mln. Kinijos gyventojų gyvena tikrų tikriausiuose urvuose? Veikiausiai tokia statistika jus sutrikdytų, bet turint omenyje, kiek Kinijoje apskritai yra gyventojų, tai toks skaičius tikrai neturėtų stebinti. Apie tai, kad gyvenečių urvuose kinų skaičius gali siekti net 30 mln.

42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Lietuvos bankas, nuo šių metų pradžios nagrinėjantis vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, antrąjį ketvirtį gavo beveik penktadaliu daugiau vartotojų kreipimųsi dėl būsto kredito sutarčių negu pirmąjį ketvirtį. Tokios pretenzijos sudarė maždaug trečdalį visų ginčų su bankais, kuriuos spręsti vartotojai prašė Lietuvos banko.

Nors Šiauliuose beveik kas trečio socialinio būsto nuomininkai yra prasiskolinę Savivaldybei, jų padėtis yra geresnė nei šiauliečių, tokių būstų laukiančių. Skolininkų niekas į gatvę nemeta, o iš naujo apgyvendina Savivaldybės nuomojamuose bendrabučiuose ar nakvynės namuose, nes nesumokėtos tūkstantinės skolos ar simboliškai mokama nuoma nėra pagrindas iš jų atimti teisę vėl gauti socialinį būstą.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo. Palyginti su ankstesnės apklausos rezultatais (2012 metų kovo), gyventojų, kurie per artimiausius dvylika mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, Lietuvoje sumažėjo 11 procentinių punktų.

Iki Londono olimpiados pradžios laiko lieka vis mažiau, todėl vietos gyventojai suka galvas, kaip pelningai išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą (NT) sirgaliams. Triskart brangiau Kaip praneša britų leidinys „The Daily Mail“, įvairūs tinklapiai internete mirgėte mirga sirgalių pasipiktinimais, kad Londono gyventojai už savo būstų nuomą nori didžiulių pinigų. Patys nuomotojai nuogąstauja, ar, sumokėjus mokesčius, apskritai atsipirks NT nuoma per olimpiadą.

Vasarai prasidėjus, vis aktualesnė tampa trumpalaikė nuoma, didžiuosius miestus neretai palieka studentai, taigi lieka laisvų nuomojamų butų. Pranešime apžvelgiama, kaip šių metų vasaros pradžioje kinta butų nuomos kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kiek šiuo metu kainuoja nuomotis butą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilnius. Palyginti metų duomenis, šių metų vasaros pradžioje siūlomos butų nuomos kainos Vilniuje yra apie 5 proc.

Būsto paskolų rinka Lietuvoje – stabili, o gyventojai vis dažniau renkasi įsigyti butą ar namą savo lėšomis arba skolintis jau sukaupę didesnį pradinį įnašą, teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Jos teigimu, vis daugiau žmonių naują būstą sieja su taupymu. „Matome, kad atsakingo skolinimosi principai mūsų visuomenėje jau prigijo, ir tai vertiname kaip svarbų žingsnį didesnės finansinės brandos link“, - būsto finansavimo rinkos tendencijas komentavo ji.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober Haus“ pristato pažangesnę interaktyvią potencialių NT pirkėjų paieškos sistemą „Ieškotojai“. Tai patobulintas NT pirkėjų paieškos variklis, kuris funkcionuoja lygiagrečiai su įmonės duomenų baze. Tai reiškia, kad NT pardavėjas turės galimybę realiu laiku stebėti, ar yra interesantų įsigyti jo parduodamą turtą.

88 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto remonto poreikių ir tik 5 proc. nežino, ką remontuotų savo namuose, ir apie tai negalvoja, atskleidė kovą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. 31 proc. namų atnaujinti neketina dėl to, kad neturi finansinių galimybių. „Matome, kad gyventojai labai gerai žino remontuotinas erdves savo namuose. Būsto atnaujinimas jiems - opus rūpestis, ypač šiltuoju metų laiku.

Kuriose pasaulio šalyse sparčiausiai smunka nekilnojamojo turto kainos? Portalas „Gobal Property Guide“ surinko duomenis iš 36 pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos. 24 šalyse per metus NT atpigo, o likusiose – brango. Lietuva atsidūrė sąrašo viduryje. Latvija buvo trimis vietomis aukščiau, o Lenkija atsidūrė beveik sąrašo viduryje. Estija išsiskyrė iš Baltijos šalių, mat joje NT brango.

Vilniaus savivaldybėje buvo pristatytas siūlymas, kaip palengvinti ir paskatinti daugiabučių renovaciją. Planuojama artimiausiu metu išplėtoti tokį modelį, kad gyventojams nereikėtų banke skolintis lėšų renovacijai ir prisiimti rizikos, tai, skatindamas efektyvesnį šilumos vartojimą, darytų pats miestas.

Būsto renovacija – viena iš opiausių temų. Gyventojai nenori patys mokėti didelių sumų pinigų, taip pat nenori skolintis ir įsipareigoti mokėti ilgą laiką, tačiau supranta, kad kai kurių pastatų renovacija – neišvengiamas procesas, turėsiantis naudos tiek dabar gyvenantiems, tiek norintiems pirkti ar parduoti konkrečiuose pastatuose esančius butus asmenims. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas. Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų.  Vilniuje už tokią sumą  pavyktų įsigyti vos vieną  kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose. Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už  5 tūkst.

Kuomet kalba pasisuka link būsto ant vandens žmonės neretai painioja dviejų rūšių namus. Plūduriuojantys namai tėra ant plokščio pagrindo sumeistrauti būstai, kuriais neįmanoma niekur nukeliauti. Tokie namai dažniausiai visą savo eksploatacijos laikotarpį plūduriuoja toje pačioje krantinės vietoje, rašo CNBC. Tuo tarpu namai įrengti laivuose vienu metu tarnauja kaip transporto priemonė ir gyvenamasis plotas.

Nekilnojamojo turto rinkos sąstingis užsitęs iki 2013 metų pabaigos, o būsto kainos artimiausiais metais nesikeis. Taip mano didžioji dalis Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių komercinių bankų. 2012 m. balandį atliktos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai (63,6 %) vadovaujančias pareigas užimančių bankų darbuotojų įsitikinę, kad šalies nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo neverta tikėtis iki pat 2013 m. pabaigos.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad atšilus orams padidėja susidomėjimas lietuviškomis sodybomis. Šiuo metu jų vidutinė kaina Lietuvoje siekia 130 tūkst. litų, o už brangiausiai parduodamas prašoma beveik 3 mln. litų. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, balandžio mėnesį išanalizavęs beveik 1,4 tūkst. Lietuvoje parduodamų sodybų skelbimų.

Per 2012 metų pirmąjį ketvirtį naujų butų pasiūla Vilniuje išaugo net 28 %. “Per pirmus tris šių metų mėnesius rinką papildė daugiau nei 600 naujų butų 8 projektuose įvairiose Vilniaus vietose." – skaičiuoja UAB „Eika“ rinkos analitikas Tomas Žiaugra. Nekilnojamojo turto  vystytojai šiuo metu Vilniuje siūlo įsigyti apie 2100 naujos statybos butų. Pasak T. Žiaugros, beveik pusę pasiūlos sudaro nauji butai dar tik statomuose daugiabučiuose.

Dėl kylančių būsto išlaikymo kainų, Lietuvoje sparčiai populiarėja mažesnės kvadratūros namai. Pasak nekilnojamojo turto projektus vykdančios bendrovės „GB projektai“ vadovo, tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį daugiau nei pusė visų statomų namų bus būtent maži. „Pilių“ statybų amžius jau praeityje – šiandien žmonės renkasi nedidelės kvadratūros namus.

SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad keturi iš dešimties (39 proc.) 15-74 metų Lietuvos gyventojų tikisi būsto kainų kilimo per ateinančius 12 mėnesių, penktadalis (20 proc.) mano, kad būsto kainos Lietuvoje kris, o trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos liks tokios pat. Dešimtadalis (10 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Kinija bendriems projektams Baltarusijoje skyrė 16 mlrd. dolerių paskolas. Apie tai pranešė Baltarusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas Anatolijus Rubinovas. Jis patikslino, kad lėšos bus skirtos vykdyti projektus energetikos, būsto, statybos ir kitose srityse. A. Rubinovas paskelbė, kad šalys jau baigia suderėti dėl bendro techninio parko sukūrimo.

Negalutiniais duomenimis, šių metų kovą pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tai yra beveik trečdaliu daugiau nei vasarį. Registrų centro duomenimis, pernai kovą buvo įsigyti 7215 nekilnojamieji daiktai, 2010 m. kovą - 6265, 2009 m. kovą - 5282, o 2008 m. kovą – 7655 pastatai, patalpos ir žemės sklypai kartu sudėjus. Daugiau nei pusę visų šių metų kovo mėnesį įvykusių nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarė žemės sklypų perleidimai.

Siekiant, kad kitą šildymo sezoną sąskaitos mažėtų, valstybė turi vykdyti visuotinę namų renovaciją, teigia Darbo partijos pirmininko pavaduotoja, Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. „Vienintelis dalykas, kurį mes turime daryti ir kuo greičiau - renovuoti visus gyvenamuosius namus, ir šitą atsakomybę turi prisiimti, visą krūvį turi prisiimti valstybė.

Politikai tarpusavyje privalo susitarti dėl dviejų pagrindinių energetikos krypčių – platesnio vietinio biokuro vartojimo šilumos ūkyje ir efektyvios būstų renovacijos. Tik tokiu būdu bus sustabdytas žmonių išlaidų energijai augimas, įsitikinę Lietuvos energetikos mokslininkai.

Jau šį savaitgalį, kovo 31 – balandžio 1 dienomis, nuo 10 iki 16 valandos viena didžiausių nekilnojamojo turto vystymo bendrovių Lietuvoje „MG Valda“ visus ieškančius būsto kviečia į vienintelį organizuojamą butų išpardavimo savaitgalį „Žirmūnų namuose“ (Žirmūnų g. 70c) Vilniuje. Neseniai baigtame projekte butus jau įsigijo 96 šeimos, likusių dvylikos naujakurių tikimasi sulaukti šį savaitgalį.

Paklausiausi šiemet bus dviejų kambarių butai, kainuojantys iki 100 tūkst. litų. Tik vilniečiai už butą pasiruošę mokėti daugiau - 200-250 tūkst. litų. Miegamuosiuose miesto rajonuose esantys butai pirkėjams kur kas patrauklesni, nei esantys miesto centre ar senamiestyje. Statybos įmonių grupės „Merko“ bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, penktadalis lietuvių pirktų butą, jei turėtų už ką. Daugiau nei 20 proc.

Pastaruoju metu Alytuje vykstant vietinės valdžios rengiamiems seminarams, diskusijoms dėl daugiabučių namų renovacijos iškyla valstybės biudžetinės įstaigos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Alytaus padalinio panaikinimo klausimas. Jo, kaip ir kitų septynių šalies padalinių, užsiimančių konsultacijomis dėl namų atnaujinimo, vadovaujantis aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymu, turėtų nelikti nuo ateinančios liepos 2-osios.

Pernai beveik penktadaliu paaugusi ir 2,6 mlrd. Lt metinę apyvartą pasiekusi Lietuvos būsto rinka 2012-uosius pradėjo nežymiu būsto kainų indekso smukimu sostinėje ir nuosaikiu indekso padidėjimu likusioje šalies dalyje. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilniaus mieste perleistų senesnės statybos butų vidutinė kaina, preliminariais duomenimis, siekė vidutiniškai 3689 Lt/kv. m ir buvo 0,6 proc. mažesnė nei paskutinį 2011-ųjų ketvirtį.

Ar ryžtumėtės įsigyti būstą su draugu? Ar norėtumėte gyventi netgi kelių pažįstamų kaiminystėje? Ar pirktumėte NT vien dėl to, kad susikooperavę su kitais pirkėjais, galėtumėte būstui gauti ženklią nuolaidą? Tokius klausimus verta apsvartyti besidairantiems nuosavo būsto, nes Lietuvoje bandoma pasiūlyti naują paslaugą – grupinį nekilnojamojo turto pardavimą.