būstai

Vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką nekilnojamojo turto (NT) vertei yra vieta. Dviejų vienodų, bet skirtinguose miesto rajonuose esančių objektų kaina gali skirtis keletą kartų. Centrinė miesto dalis, senamiestis bei išskirtiniai kraštovaizdžiai paprastai yra laikomi patraukliausiomis bei paklausiausiomis vietomis. Atitinkamai, NT kainos šiuose vietovėse yra vienos didžiausių.

JAV energijos kompanijos išgauna tiek daug gamtinių dujų, kad jų kainos smarkiai krenta ir panašu, kad ši tendencija šiemet nesikeis, rašo „The Wall Street Journal“. Trečiadienį gamtinių dujų kainos smuko 5,7 proc., iki žemiausio lygio per daugiau nei dvejus metus. Ateities sandoriuose dujas pristatant po mėnesio kaina nukrito iki 2,774 JAV dolerio už milijoną BTU (BTU - britų terminis vienetas). Pavertus į Lietuvoje suprantamus dydžius, 1000 kubinių metrų dujų kainavo maždaug 270 litų.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė 2011 m. gruodžio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Palyginti su 2010 m. gruodžiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 0,6%. Paskutinįjį 2011 mėnesį teigiami pokyčiai užfiksuoti tik Klaipėdoje, kur butų kainos ūgtelėjo 0,1%. Kaune butų kainos išliko stabilios, o kituose Lietuvos didmiesčiuose- nežymia...

Panašu, jog plačiai paplitęs įsitikinimas, neva neandartaliečai gyveno urvuose, gali būti ne visai teisingas. Prie Molodovos miesto (Rytų Ukraina) mokslininkai aptiko 44 tūkst. metų senumo neandartaliečių būstą, pastatytą iš mamutų kaulų, kurie buvo subtiliai išpuošti raižiniais ir išmarginti ochra. Iki šiol buvo manoma, jog maždaug prieš 30 tūkst. metų išnykę neandartaliečiai buvo primityvūs klajokliai, kurie glausdavosi urvuose.

Priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, kur būsto kainos sparčiai auga, Lietuvoje ir Lenkijoje jos toliau mažėja, rodo pasaulinė nekilnojamojo turto apžvalga. Britų bendrovė „Gobal Property Guide“, teikianti patarimus investuotojams į nekilnojamąjį turtą, paskelbė trečiojo metų ketvirčio pasaulio rinkos apžvalgą ir konstatavo, kad rezultatai buvo silpni. Trečiąjį ketvirtį būsto kainos sumažėjo 25 valstybėse iš 44-ių, kurių statistika nagrinėjama, o padidėjo 19-oje valstybių.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistų parengtoje Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje teigiama, kad 2011 metų III ketvirtį šiame segmente buvo fiksuojami nežymūs, tačiau teigiami rodikliai. Didesniu rinkos aktyvumu pasižyminčioje sostinėje ir toliau stebimas laisvų patalpų mažėjimas ir net kainų augimo tendencijos.

Rusijos tinklaraštis ttolk.ru nusprendė pažiūrėti, kaip gyvena valdžios grietinėlė. Buvo pasirinkti variantai iš atvirų šaltinių, kaina - nuo 10 mln. dolerių už objektą. Rubliovkai  pavyko susiformuoti į nepriklausomą anklavą, apgyvendintą vadinamojo elito. Šiandien šioje elitinėje teritorijoje, kurios plotas užima maždaug 300 kv. km (tai maždaug dukart daugiau už Lichtenšteino kunigaikštystės plotą), yra apie 10-11 tūkst. brangių namų valdų.

Nekilnojamojo turto vystytojai baugina, kad nuo lapkričio 1-osios, kai pradės galioti Lietuvos banko patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatai, su bankais jie nebesusitars rašo „Kauno Diena“. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio, reta jauna šeima turi galimybę ant stalo pakloti 15 proc. norimo įsigyti būsto vertės, o būsto įsigijimą dar labiau stabdys tai, kad paskolai mokėti galės būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. pajamų.

Artėjantis šildymo sezonas ne vieną priverčia pasukti galvą, kaip būtų galima sutaupyti. Vieni sumažina šildymo intensyvumą ir renkasi namuose dėvėti šiltesnius megztinius, o kiti, kaip parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt rugpjūčio mėnesio pradžioje atlikta portalo lankytojų apklausa, ieškosi mažesnio būsto. Net 69 procentai apklausos dalyvių teigė dėl šildymo kainų būsią priversti ieškoti mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.

UAB „Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį 2011 m. ketvirtį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo tik 0,3%, tačiau vertinant viso pusmečio rezultatus buvo fiksuojamas 0,2% dydžio kainų sumažėjimas. UAB „Ober-Haus“ rinkos specialistai, įvertinę pirmojo 2011 metų pusmečio rezultatus, teigia, jog Lietuvos būsto rinkoje didesnių permainų tikėtis dar per anksti: „Situaciją būsto rinkoje galima vadinti stabilia, be didesnių atsigavimo ar nuopuolio požymių.

„Swedbank“ administraciniame pastate Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A, atidaromas Būsto centras. Svarstantys apie naujus namus ar būsto keitimą šiame centre galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų, pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto analitiku ir banko darbuotoju dėl finansinių sprendimų. Įkurti centralizuotą būsto konsultacijų biurą „Swedbank“ paskatino atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka ir besikeičiantys lietuvių įpročiai renkantis namus.

„Pricewaterhouse Coopers“ ekonomistų teigimu, nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu įžengia į „mini įšalo“ amžių ir jame gali likti iki 2020-ųjų, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Artimiausias dešimtmetis – duobėtas Ekspertai perspėja, kad 18 mln. britų, įsigijusių nuosavus namus, mažiausiai dešimt metų neturėtų tikėtis tokio kainų kilimo, koks buvo prieš krizę. Jų teigimu, NT kainos buvo pasiekusios piką 2007-aisiais. Vidutinė namo vertė Didžiojoje Britanijoje siekė apie 200 tūkst.

Britanijai gresia „precedento neturinti“ būsto krizė, labiau nei bet kada anksčiau kelianti pavojų vidurinės klasės šeimoms likti be nuosavo stogo virš galvos, skelbia „The Independent“. Benamiams padedančios labdaros organizacijos „Chapter 1“ vadovas Geoffas Hawkinsas pareiškė, kad bręstanti problema paneigia stereotipą, kad benamiais tampa tik nuo alkoholio ar narkotikų priklausomi žmonės.

Šiemet dauguma lietuvių nėra linkę išlaidauti ir vykdami pailsėti į Lietuvos pajūrį nuomotis itin brangaus būsto. Dauguma respondentų planuoja nuomotis kambarius ne viešbučiuose, o pačių pajūrio miestų gyventojų siūlomuose namuose ar butuose, nes taip daug pigiau. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Tampa įprasta, kad didžiausias procentas visų padaromų nusikalstamų veikų – vagystės iš patalpų. Suvestinėse tik faktai, tačiau nuoširdžiai įsijautę į apvogtų žmonių vaidmenį, suprastume, kad prarasti daugelį metų kurtą materialinį gerbūvį, labai skaudu ir nemalonu. Vagišius pagauti ir izoliuoti nuo visuomenės sunku. Jie dažnai darbuojasi labai profesionaliai ir žaibiškai.

Tūkstančiai žmonių lieka apgauti, kai įsigyja produktą iš įmonių, kurios iškart bankrutuoja. Ypač dažnai apsigauna naujos statybos būstų pirkėjai, mat krizė iš įmonių žemėlapio išbraukė ne vieną šimtą statybos bendrovių, rašo „Vakaro žinios“. Per statybų bumą būstai buvo masiškai „kepami“, nepaisant kokybės. O dabar palikto broko nebėra kam ištaisyti. Ketvirtus metus iš eilės didžiausia bankrotų banga ritasi per statybų bendroves.

Dabar verslininkai jau samdo statybininkus ir atgaivina daugiabučių namų projektus, o pirkėjai vėl renkasi būstą dar nepastatytuose namuose. Nuosaikus augimas. Taip šiandien būsto rinką apibūdina ekspertai, rašo „Lietuvos rytas“. Nuosmukis nebegresia, tačiau didelio pagyvėjimo irgi nelaukiama. Beje, viena priežasčių, kodėl lietuviai nesidomi būstu - gyventojų emigracija. „Šiuo metu apie naujo būsto rinką galime kalbėti tiktai Vilniuje. Kituose miestuose jos tiesiog nėra.

Statistikos departamentas informuoja, kad baigėsi Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo apklausa, per kurią buvo surašyta 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų. Išankstiniais elektroninio surašymo ir apklausos duomenimis, surašymo apskaitos momentu Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų (1407,9 tūkst. vyrų ir 1645,9 tūkst. moterų). Tai sudaro apie 94 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad visuotinė gyventojų apklausa baigiasi šį pirmadienį. Surašinėtojai lankys tik tuos gyventojus, su kuriais jau yra susitarę. Departamentas ragina dar nedalyvavusius surašyme gyventojus kreiptis į artimiausią surašymo skyrių ar Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus teritorines statistikos įstaigas. Jų adresai ir kontaktiniai telefonai paskelbti departamento interneto svetainėje, Gyventojų ir būstų surašymo skyrelyje.

Dauguma žmonių svajoja gyventi nuosavuose namuose, tačiau ne visi gali sau tai leisti. Kad žmogus norėtų pirkti būstą, pardavėjas turi jam pasiūlyti tai, ko jis negalės atsisakyti. Tokia filosofija vadovaujasi nekilnojamojo turto bendrovės. Smulkmenos kuria pasitikėjimą Iki prasidedant krizei būstus pirko visi, kas galėjo. Bankai noriai dalijo paskolas, statybų bendrovės be atvangos statė namus, o nekilnojamojo turto pardavėjai vos spėjo suktis registruodami sandorius.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ teigia, kad 2011-ieji metai Lietuvos komercinio NT rinkoje prasidėjo ramiai, be didesnių permainų. Komercinių patalpų nuomos ir pardavimo kainos per pirmąjį šių metų ketvirtį beveik nesikeitė, užimtumo rodikliai išliko stabilūs, o didžioji dalis naujų projektų statybų kol kas dėliojama tik popieriuje.

NtGuru žinių centras apklausė didžiausius šalies bankus teikiančius paskolas būstui. Pagal atliktą tyrimą, šiemet būsto paskolos vidurkis Lietuvos bankuose sudaro 210 tūkst. Lt.,  tai reiškia, kad perkamo buto vertė sudaro apie 250 tūkst. Lt. NtGuru paskaičiavo, kad už tokią sumą lietuviai pajėgūs nusipirkti vidutiniškai 68 kv.m. butą Vilniaus ir 80 kv.m. butą Kauno miegamuosiuose rajonuose.

Nacionalinis Kinijos statistikos biuras pranešė, kad kovą šalyje sulėtėjo nekilnojamojo turto kainų augimas, informuoja BBC. Naujausiais duomenimis, kovą, palyginus su vasariu, naujų būstų kaina Kinijoje išaugo 49 iš 70 miestų. Vasarį, palyginus su sausiu, naujų būstų kainos augo 56 iš 70 Kinijos miestų. Pastaruoju metu Kinijos vyriausybė ėmėsi ekonomikos griežtinimo priemonių ir taip stengiasi kovoti su sparčiai šalyje augančiomis nekilnojamojo turto ir maisto produktų kainomis.

Valdantieji svarsto galimybę didinti valstybės kompensuojamąją būstų renovacijos dalį iki 50 procentų. Šis padidinimas būtų taikomas ir dabar blogesnėmis sąlygomis dalyvaujantiesiems renovacijos programoje. „Sutarėme, kad iki gegužės 1 dienos šitas pasiūlymas didinti valstybės remiamą dalį iki 50 proc. turėtų būti aptartas su finansų ministre, finansų specialistais ir tiksliai suformuluotas.

Beveik šeši iš dešimties (56 proc.) Lietuvos gyventojų mano, jog po trejų metų būsto kainos Lietuvoje padidės. Tarp taip manančiųjų – daugiausia 5–10 proc. augimą prognozuojančių gyventojų. Šiuos duomenis atskleidė SEB banko užsakymu vasario 11–18 dienomis rinkos tyrimų bendrovės Socialinės informacijos centras (SIC) atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, 18 proc. gyventojų tikisi, kad būsto kainos ateityje dar sumažės. Labiausia, gyventojų nuomone, tikėtinas 5 proc.

Būsto kainos metų pradžioje netikėtai šoktelėjo į viršų, kai į Didžiosios Britanijos sostinę ėmė plūsti turtingi pirkėjai, pabėgę iš neramumų apimtų arabų šalių, skelbia „London Evening Standard“. Nekilnojamojo turto agentūros „Savills“ ekspertai teigia, kad sukilimai Egipte, Tunise, Bahreine ir Libijoje bei svyruojančios akcijų biržos pavertė Londoną prieglobsčiu stabilumo ieškantiems arabų valstybių turtuoliams.

Tyrimas atskleidė, kad dauguma daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nežino, kad laiptinė, stogas ar kitas bendro naudojimo turtas – tai visų namo gyventojų nuosavybė, už kurią yra atsakingi. Be to, bendro naudojimo turtą suniokojus stichinei nelaimei, gaisrui ar įvykus inžinerinių sistemų avarijai, gyventojai visiškai neturėtų galimybių jį atkurti.

Vieniems kalbant, kad nekilnojamojo turto kainos dar kris, kitiems užtikrintai teigiant, kad jos jau kyla, neaišku, kaip būsto ieškantieji reaguoja į skirtingas nuomones ir vykstančius pokyčius. Ar  dar domimasi nekilnojamuoju turtu? Kiek šiuo metu būsto ieškantieji galėtų mokėti už perkamą būstą? Kiek kainuojančio būsto pasiūlymų šiuo metu daugiausia? Kas siūloma pirkėjui? Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Baltijos šalių ekonominė situacija stabilizavosi ir jau pastebimi pirmieji būstų kainų augimo ženklai, praneša nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Ober Haus“. Latvijoje ir Lietuvoje nebespekuliuojama valiutų devalvacijos temomis, o Estija jau įsivedė eurą. Nekilnojamojo turto (NT) kainos daugeliu atveju pasiekusios istorines žemumas, turi perspektyvą kilti.

Pats vakariausias Rusijos regionas šiandien sulauks Rusijos premjero Vladimiro Putino vizito. Tėvynės gynėjo dieną vyriausybės galva ves pasitarimą dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karininkų aprūpinimo būstu, taip pat apžiūrės naujus karininkams skirtus namus mikrorajone „Šiaurinis“ („Северный“) ir susitiks su gyventojais partijos „Vieningoji Rusija“ priimamajame.

Statistika rodo, kad 2010 metai, lyginant su 2009-aisiais, buvo palankesni tiek būsto pardavėjams, tiek ir pirkėjams.Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober–Haus“ apibendrinti 2010 m. statistiniai duomenys rodo, kad būsto rinka ima atsigauti. Pardavėjai 20010-aisiais galėjo džiaugtis išaugusiu pirkėjų aktyvumu, gerokai stabilesnėmis kainomis. Pirkėjus domino po truputį atsirandanti nauja pasiūla (ypač sostinėje), gerėjančios būsto paskolų sąlygos ir vis dar patrauklios būsto kainos.

2010 m. Jungtinių Valstijų bankai atsiėmė rekordiškai daug –  net 1 mln. būstų, o šiemet šis rodiklis gali būti dar didesnis, praneša BBC. Nuosavybės teisės atėmimo stebėtoja agentūra „RealtyTrac“ paskelbė, kad apie 5 mln. būstų savininkų mažiausiai du mėnesius vėlavo sumokėti savo būsto paskolos mokesčius. Agentūros teigimu, nuosavybės teisės atėmimo rodiklis ir toliau gali augti, nes nedarbo lygis šalyje išlieka aukštas.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui proteguojant Naujosios Akmenės senamiesčio namus pigiausiai renovuoti pasišovusią bendrovę, gyventojai šventes pasitiks šaldami sudarkytuose, su nuplėštais stogais būstuose. Naujosios Akmenės rajono gyventojai su džiaugsmu sutiko galimybę renovuoti daugiabučius. Pasak „Akmenės būsto“ direktoriaus Benedikto Balkausko, iš visoje šalyje atnaujinamų 335 daugiabučių 13 buvo Akmenės rajone, o tai yra apie 10 proc. visų renovuojamųjų namų.

Atkutusi Lietuvos ekonomika, sumažėjusios būstų kainos bei liberalėjanti bankų skolinimo politika - trys svarbiausi veiksniai lėmę būstų rinkos atsigavimą. Anot „Ober Haus“ Būsto departamento vadovo Remigijaus Pletero, ekonomikos nuosmukio metu nukritusios būstų kainos pamažu pradeda stiebtis aukštyn. Panašių tendencijų galima laukti ir 2011-aisiais. „Drastiško kilimo ateityje neturėtų būti, tačiau visiems verta tikėtis nuosaikaus  būstų kainų augimo.

Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos, skelbia Lietuvos bankas, apklausęs šalyje veikiančius bankus. Prognozuojama, kad gyventojai pamažu ims aktyviau domėtis būsto paskolomis – tam turės įtakos ir nukritusios nekilnojamojo turto (NT) kainos ir kol kas nekylančios paskolų palūkanos.

Vilniuje pirkėjai renkasi didesnius būstus arba namus. Marijampolėje būstų rinka atsigauna dėl pagyvėjusio naudotų automobilių verslo. Druskininkuose ir kurorto apylinkėse įsigali investuotojai iš Rusijos sostinės Maskvos. Tokios yra ryškiausios po sunkmečio atsigaunančios Lietuvos nekilnojamojo turto tendencijos.

Vieno Australijos kaimo bendruomenė įvairiais būdais vilioja naujakurius. Pavyzdžiui, siūlydami nuomotis gyvenamąjį namą vos už dolerį per savaitę. Kaimelis yra įsikūręs 215 mylių į šiaurės vakarus nuo Sidnėjaus. Jame šiuo metu gyvena 380 žmonių, praneša „Reuters". Skatindami naujų šeimų atsikėlimą į kaimą aktyvi vietos bendruomenė siūlo nuomotis gyvenamuosius namus vos už vieną dolerį per savaitę. Tikimasi, kad tokiam pasiūlymui nebus įmanoma atsispirti ir netrukus kaimelis pagyvės.

Nekilnojamojo turto ekspertai įspėja, kad valdžios sprendimas apriboti būsto pašalpas (housing benefit), skiriamas nepasiturintiems, privers apie 200 tūkstančių neturtingų šeimų kraustytis iš brangių Britanijos miestų į priemiesčius. Pranešama, kad aplink didžiuosius Didžiosios Britanijos miestus esančios savivaldybės, išsigandusios būsimo varguolių antplūdžio, jau rezervavo visus pigius viešbučių kambarius, kuriuose apgyvendins naujai atvykusius.

Kodėl žmonės statosi namus prie pat aktyvių ugnikalnių? Gal trūksta žemės, gerų vaizdų, o gal – aštrių įspūdžių? Juk tokia kaimynystė mirtinai pavojinga – sako, net ir ant sienos kabantis šautuvas kada nors iššauna.