biokuras

Nors radiatoriai dar šalti, energijos rinkoje jau matyti pirmieji gyventojams nepalankūs ženklai. Ekonomisto skaičiavimai rodo, kas šį sezoną gali kilstelėti šildymo kainas. Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė skaičiavimus, kaip šilumos kainą Lietuvoje veikia dujų ir biokuro brangimas. Dujų atsargos – gerokai mažesnės „Europos dujų kaina šiandien pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. sausio.

Biokurui per metus pabrangus beveik 60 proc., Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymams didinti jo pasiūlą ir taip mažinti kainų šuolio riziką artėjantį šildymo sezoną. Iki šalčiausių sausio ir vasario mėnesių rinkai siekiama papildomai pateikti iki 125 tūkst. kubinių metrų biokuro. Atsakingoms ministerijoms ir institucijoms pavesta iki gruodžio 1 d. parengti konkrečius sprendimus.

Artėjantis šildymo sezonas gyventojams gali atnešti nemalonių staigmenų. Biokuro kainoms šoktelėjus, ekspertai įspėja apie brangstantį šildymą ir kritikuoja pernelyg didelę Lietuvos priklausomybę nuo malkų bei skiedrų. Apie tai, naujienų portalotv3.lt  laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo  „Orion securities“ investavimo vadovas ekonomistas Marius Dubnikovas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Vidutinė biokuro kaina liepą siekė 25,8 euro už megavatvalandę (MWh) – 51,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai ji siekė 17 eurų. Paskutinę mėnesio savaitę biokuras pabrango dar labiau – jo kaina siekė 26,8 euro už MWh arba 9,6 proc. daugiau nei tuo pat metu birželį, trečiadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Ruošiantis naujam šildymo sezonui, Lietuvoje brangsta biokuras“, – pranešė agentūra.

Įtampa Hormuzo sąsiauryje ir tik pusiau užpildytos Europos dujų saugyklos kelia šildymo kainas. Šilumininkai perspėja ruoštis, kad artėjantį šildymo sezoną teks mokėti ketvirtadaliu, o gal ir dar brangiau negu praėjusį. Energetikos ministras jau tariasi su šilumininkais, ką daryti, tačiau PVM lengvatos grąžinti dar neskuba. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Stiprinant pasiruošimą kitam šildymo sezonui, Energetikos ministerija praplėtė biokuro gamybos galimybes bei įvedė saugiklius, kurie šaltuoju metu padėtų apsisaugoti nuo biokuro ir dujų kainų svyravimų. Sudarytos sąlygos laikantis kokybės ir aplinkosaugos reikalavimų biokuro gamybai naudoti nepavojingą perdirbtą ar kitaip panaudotą medieną, taip pat – daugiau biokuro užsitikrinti ilgalaikiais sandoriais bei įvesti apsidraudimo nuo dujų kainos svyravimo sandorius.

Per praėjusį šildymo sezoną Lietuvoje biokuras brango labiausiai, o Latvijoje kaina išliko stabiliausia, rodo tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenys. Teigiama, kad kainų svyravimai Baltijos šalyse buvo panašūs, tačiau dydžiai skyrėsi dėl skirtingos rinkos struktūros, oro sąlygų ir pasirinktų kuro įsigijimo strategijų. „Pagaliau baigėsi 7 mėnesius užsitęsęs šildymo sezonas – ilgiausias istorijoje. Su tuo noriu visus pasveikinti.

Baigiantis šildymo sezonui praėjusią savaitę Lietuvoje biokuro kaina sumažėjo 3,1 proc. – iki 21,9 Eur/MWh. Tuo metu suskystintos naftos dujos atpigo 0,4 proc., dyzelinas – 0,1proc., o benzinas pabrango 2,9 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF balandžio 27 d. – gegužės 1 d. didėjo 0,66 proc., o savaitės kainų vidurkis sudarė 45,5 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (balandžio 20–24 d.) buvo 45,2 Eur/MWh.

Dėl didelių šalčių ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos sausį smarkiai išaugus šildymo sąskaitoms, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad biokuro katilų keitimui savivaldybėse, kuriose šildymo kainos yra didžiausios, valstybė skirs 14 mln. eurų. Anot ministro, lėšos bus skirtos 65 katilų pakeitimui 22 savivaldybėse.

Kol daugelyje Lietuvos miestų pasibaigus šventėms Kalėdų eglutės tampa atliekomis, Alytus siūlo kitokį – tvarų ir praktišką sprendimą. Dzūkijos sostinėje nupuoštos eglutės tampa ne atliekomis, o surinktos, susmulkinamos ir paverčiamos biokuru, kuris vėliau naudojamas miesto šildymui. Sausio 11-ąją Alytuje, prie Alytaus sporto centro vyksianti šeimų šventė „Lik sveika, eglute“ kviečia gyventojus ir miesto svečius atnešti nupuoštas natūralias Kalėdų eglutes į aikštę prie Alytaus sporto centro.

Šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai šį šildymo sezoną jau apsirūpino beveik 60 proc. praėjusio sezono metu faktiškai sunaudoto biokuro kiekio, o gruodį planuojama pasiekti 80 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Planuojama, kad trūkstamas biokuro kiekis gruodį bus užtikrinamas savaitiniais kontraktais.  „Matome, kad rinkos dalyviai nuosekliai ruošiasi šildymo sezonui ir užsitikrina reikalingus biokuro kiekius.

Didžiąją dalį centralizuotos šilumos kainos sudaranti biokuro kaina šį šildymo sezoną mažės apie 4 proc. iki 20,15 euro už megavatvalandę (MWh), prognozuoja biokuro birža „Baltpool“. „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis sako, kad biokuro ateities sandorių kaina rinkoje yra mažiausia per penkerius metus. „Biokuro kainos laikosi panašiame lygyje visose trijose Baltijos šalyse, jas turime mažiausias per penkerius metus.

Vietinė biokuro gamyba pernai patenkino Lietuvos poreikį bei kompensavo prieš trejus metus nutrūkusį baltarusiškos žaliavos importą, pranešė biokuro birža „Baltpool“. Pasak jos, 2024-aisiais skiedrų iš kirtimo liekanų prekyba pirmąkart biržos istorijoje viršijo aukštesnės kokybės skiedrų prekybą. „Nepaisant staigiai nutraukto importo, pavyko ne tik kompensuoti žaliavos trūkumą, bet ir išvengti ryškesnių kainų šuolių.

Vyriausybė trečiadienį pritarė iniciatyvai skatinti gaminti daugiau biodujų bei didinti jų vartojimą, joms bei jų daliai energinių produktų mišiniuose netaikant akcizų tarifų. Nuo kitų metų įteisinti lengvatas biodujoms Akcizų įstatyme pasiūlė Aplinkos ministerija. Jam įsigaliojus biodujoms nebūtų taikomos pastovioji ir kintamoji akcizo tarifo dalys, kuomet naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 13 eurų už toną produkto tarifas.

Biokuro kainos Lietuvoje mažėjo antrą savaitę iš eilės ir išliko mažesnės nei pernai tuo pačiu metu. Vis tik kiti energijos ištekliai, tokie kaip gamtinės dujos ir elektra, per savaitę pabrango, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, biokuro kaina rugsėjo 30–spalio 6 dienomis Lietuvoje buvo 0,77 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 19,37 euro už megavatvalandę (MWh). Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 20,28 Eur/MWh.

2024–2025 m. šildymo sezono metu biokuro kainos Lietuvoje bus apie 12 proc. mažesnės nei buvo pernai, teigia „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis. Tuo metu, anot jo, kurenimui skirtos medienos kainos rugsėjo mėn. išliko panašios kaip 2023 m. rugsėjį ir šiuo metu siekia apie 42,17 eurus už kubą. „Šie metai, bent jau šiai akimirkai atrodo, kad formuojasi žemiausios per 4 metus biokuro kainos“, – pristatydamas 2024/2025 m. šildymo sezono prognozes teigė V. Jonutis.

Pastarąją savaitę biokuro bei degalų kainos Lietuvoje buvo mažiausios Baltijos šalyse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, rugsėjo 9–15 dienomis biokuras Lietuvoje tapo vėl pigiausias Baltijos šalyse. Aptariamą savaitę biokuras Latvijoje kainavo 23,57 Eur/MWh, Estijoje – 20 Eur/MWh. Tuo metu Lietuvoje biokuro kaina buvo 1,15 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, bet siekė tik 19,27 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,68 Eur/MWh.

Lietuvoje sudaromų biokuro tiekimo sandorių kaina per metus išaugo 15 proc. ir siekia 20 Eur/MWh. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šalyje siekia 6,24 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Agentūros skaičiavimais, 2024 m. rugpjūtį, lyginant su praėjusiu mėnesiu, šalies vidutinė šilumos energijos kilovatvalandės kaina padidėjo 1,79 proc. ir siekė 0,11 ct/kWh. Lyginant su 2023 metų rugpjūčiu, kaina sumažėjo 1,3 proc.

Ruošiantis kitam šildymo sezonui, sudaromų ilgalaikių biokuro tiekimo sandorių kaina liepą formuojasi apie 20 Eur/MWh – tai 15–20 proc. pigiau nei prieš metus, o trumpalaikių sandorių kaina – 16,63 Eur/MWh, arba 25 proc. mažesnė nei pernai liepą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, liepą 17 šilumos tiekimo įmonių sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas. Lyginant su birželio mėnesiu, kainos labiausiai sumažėjo Vilkaviškyje – 19 proc., arba 1,58 ct/kWh.

Praėjusią savaitę šalyje mažėjo kone visų energijos išteklių kainos, išskyrus biokuro, kurio kaina šoktelėjo puse procento ir siekė 17,3 euro už megavatvalandę (MWh), praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Kaip skelbia agentūra, TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 0,4 proc. – nuo 30,6 Eur/MWh iki 30,4 Eur/MWh. Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 66,8 proc., o Inčukalnio –apie 48,2 proc.

Per pusantrų metų biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo beveik 42 proc. ir grįžo į lygį, buvusį iki importo iš trečiųjų šalių draudimo, teigia Lietuvos biokuro birža „Baltpool“. Dėl to šilumos kainos vartotojams šį šildymo sezoną, palyginti su ankstesniu, sumažėjo 18 proc., antradienį pranešė birža. Pasak „Baltpool“ prekybos vadovo Vaidoto Jonučio, prasidėjus šiam šildymo sezonui biokuro pardavėjams sukauptos atsargos tapo nuostolingos, biokuras dabar parduodamas žemiau savikainos.

Užsitęsus testavimo procedūroms energetikos grupės „Ignitis grupė“ pastatytos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu pradės veikti netrukus, sako grupės atstovas.  „VKJ metų pabaigoje pasiekė dalinę komercinės veiklos pradžią, tiksliau, apie 85 proc. tų pajėgumų. Vėluojama dėl vykdomų bandymų procedūrų.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 15 proc., gamtinių dujų kaina – 4 proc., biokuras atpigo dar 1 proc., tačiau „Brent“ naftos kainos padidėjo 0,4 proc., dyzelinas mūsų šalyje pabrango 1,4 proc., benzinas – 1,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Per savaitę vasario 19–25 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 76,2 Eur/MWh iki 64,9 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninės elektros kainos buvo identiškos Lietuvos kainoms ir taip pat mažėjo 15 proc.

Alytus tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris degindamas atliekas ne tik šildys namus, bet ir prigamins energijos elektra varomiems miesto autobusams. Taip miestas planuoja išleisti tris kartus mažiau pinigų autobusų degalams. Per penkerius metus Lietuvoje turėtų nelikti dyzelinu varomų maršrutinių autobusų, tik ar taip šalis netaps senų autobusų sąvartynu? Alytaus šilumos tinklų katilinėse esantis biokuras nuo šiol ne tik apšildys alytiškių namus, bet ir prigamins elektros autobusams.

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę atpigo 5,3 proc., tuo metu biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 3,2 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Dujų kainų vidurkis TTF sumažėjo iki 35,5 euro už megavatvalandę (MWh), kai prieš savaitę ji siekė 37,5 euro. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos 2024 metams prognozuojamos 2 eurais už MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę, pastebi LEA.

Vilniaus apygardos teismas pripažino vilnietį kaltu dėl Ukmergės rajone veikusios biokuro katilinės pasisavinimo bei kitų nusikaltimų. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė įrodė 53 metų Vilniaus miesto gyventojo A. T. atsakomybę už kreditinį sukčiavimą, labai didelės vertės turto pasisavinimą, jo legalizavimo bei dokumentų klastojimą ir disponavimą suklastotais dokumentais – teismas šį asmenį pripažino kaltu dėl nurodytų nusikaltimų.

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške per savaitę atpigo 4,7 proc., tuo metu biokuras Lietuvoje pabrango 1,62 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Dujų kainų vidurkis TTF sumažėjo iki 39,2 euro už megavatvalandę (MWh), kai prieš savaitę ji siekė 41,1 euro. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos 4–6 eurais už MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę, pastebi LEA.

Biokuras per savaitę Lietuvoje pabrango 3,2 proc., bet jo kaina išliko 13 eurų mažesnė nei tuo pat metu pernai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Grudžio 4-10 dienomis biokuro kaina siekė 22,77 euro už megavatvalandę (MWh), o prieš metus – 35,91 euro. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 8 proc. – nuo 44,7 eurų už MWh iki 41,1 eurų.

Artėjant žiemai gyventojams brangsta ir šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkritį šalyje kyla vidutiniškai 6 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Energetikos ministras ragina dėl šildymo brangimo nesistebėti, mat esą didėja kuro paklausa, tad auga ir kainos. O artėjant šalčiams šilumininkai ragina ruoštis ir dar didesnėms kainoms, mat tuomet grasina deginti dar daugiau dujų, kurios yra brangesnės už biokurą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Galiojanti biokuro prekybos tvarka neužtikrina, kad šis kuras šilumos gamybai būtų įsigyjamas žemiausiomis kainomis ir geriausios kokybės, pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi jo naudojimo šilumos ir elektros gamybai teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą. STT teigimu, nepakankamai aiškus reglamentavimas neužtikrina, kad nepriklausomų šilumos gamintojų perkamas biokuras iš susijusių jo gamybos įmonių atitiktų biržoje perkamo biokuro kokybę.

Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja, kad po rekordiškai brangaus praėjusio šildymo sezono, artėjantį 2023/2024 metų sezoną Lietuvos gyventojai už šilumą mokės mažiau. Šių metų spalio mėn. formuojasi 7,5 ct/kWh (be PVM) vidutinė šilumos kaina – ji yra apie 15 proc. mažesnė, lyginant su praėjusio šildymo sezono pabaigos kaina, siekusia 8,68 ct/kWh.

Artėjantį šildymo sezoną šilumos kainos gali sumažėti kone trečdaliu, prognozuoja Energetikos agentūra. Tačiau patys šilumininkai ne tokie optimistiški ir žada iki 10 proc. mažesnes kainas. Tiesa, vilniečiams tai negalios. Sostinės gyventojai už šilumą ir taip moka kone brangiausiai iš didmiesčių, o jų viltys apie pigesnį centrinį šildymą ir toliau dūžta.

Vyriausybė trečiadienį leido Lietuvos šilumos gamintojams esant poreikiui Europos Sąjungos (ES) šalių rinkose įsigyti ne Lietuvoje pagamintą biokurą.  Pasak šilumos energijos gamybai reikalingo kuro pirkimo taisyklių pakeitimus inicijavusios Energetikos ministerijos, pakeitimais siekiama užkirsti kelią galimam biokuro kainų kilimui dėl išaugusios jo paklausos.

Nuo gegužės 1 dienos visi Lietuvos energijos išteklių rinkos dalyviai, naudojantys galingesnius nei 20 megavatų (MW) biokuro įrenginius arba dalyvaujantys apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemoje, privalo naudoti tik tvarų biokurą.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu turėtų veikti kitą šildymo sezoną, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  „Mūsų tikslai Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko energijos gamybą bandomuoju režimu pradėti apie 2023 metų pirmąjį ketvirtį ir pilną komercinę veiklą – kitą šildymo sezoną, lieka nepasikeitę“, – 2022 metų veiklos rezultatų pristatyme antradienį sakė D. Maikštėnas.

Trumpalaikių biokuro sandorių kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 27,74 euro už megavatvalandę (MWh) – 43,3 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, dėl to gyventojai gali tikėtis 10–15 proc. mažesnių sąskaitų už šildymą, pirmadienį pranešė energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“.  Biokuro kaina mažėja septintą savaitę iš eilės ir yra 16,8 proc.

Šiemet Lietuvos gyventojai pastebi ne tik sparčiai brangstančias prekes ir paslaugas, bet ir augančias sąskaitas už komunalines paslaugas. Vis tik sąskaitas už šildymą lemia ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir oras, tad kuo šiltesnė ši žiema bus, tuo geriau bus gyventojams ir verslui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jei žiema išsilaikys šilta, didesnių kainų už dujas neturėtume sulaukti, jos gal net ir mažės.

Prezidento patarėjui Jaroslavui Neverovičiui pareiškus, jog šiemet pradedant veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokui šalyje būtina didinti jo pasiūlą, Valstybinių miškų urėdija kitam šildymo sezonui į rinką ketina patiekti papildomai 700 tūkst. kubinių metrų biokurui skirtos medienos, sako jos vadovas.

Lietuvoje būtina didinti biokuro pasiūlą, kad pradėjus veikli energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) jo nepritrūktų visoje šalyje, sako prezidento patarėjas.  „Atsiradus rinkoje tokiam dideliam žaidėjui, kaip biokuro jėgainė Vilniuje, kuri susiurbs tam tikra prasme labai daug biokuro, – koks tas bus efektas, sunku pasakyti“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Latvija per 11 šių metų mėnesių pagamino 4,157 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 4,2 proc. iki 2,497 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 19,4 proc. iki 72,1 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pagamino 49 proc. mažiau – 824,2 tūkst. MWh.

Biokuras ir centralizuotas šildymas Lietuvoje kitąmet turėtų kainuoti panašiai, kaip šiemet, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros atstovas (LEA).  Pasak Vytauto Budreikos, tai lems pradėsiantis veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas, kuris padidins biokuro paklausą, kitų energetinių išteklių kainos bei tarptautinės tendencijos.  „Kalbant apie 2023-iuosius metus, mes prognozuodami įvertiname tai, kad biokuro kaina neturėtų ženkliai kristi.

Ketvirtadienį didžiulis gaisras kilo Gariūnuose. Užsidegė Gariūnų turgavietės ir kogeneracinės jėgainės pašonėje esanti biokuro saugykla. Smilksta didžiulis biokuro kalnas. Apie gaisrą Gariūnų gatvėje ugniagesiams pranešta ankstyvą rytą: dar 5 val. 52. min. Pranešta, kad užsidegė pjuvenos. Atvažiavus ugniagesiams, paaiškėjo, kad aptvertoje teritorijoje dega biokuras. Paviršinių liepsnų nebuvo, degimas – giluminis.

Dėl šilto rudens ir didelės biokuro pasiūlos Lietuvoje mažėjant jo kainai, maždaug dešimtadaliu gali mažėti ir centralizuoto šildymo kaina. Teigiama, kad tai pasiekti padėjo Vyriausybės nurodymas urėdijoms tiekti žaliavą kurui. Pasak rinkos dalyvių, biokuro poreikiui augant stabilią jo pasiūlą ir toliau galėtų užtikrinti valstybė. Energetikos viceministrė sako, jog Valstybinė miškų urėdija dalyje Lietuvos jau yra pasiruošusi gaminti biokurą, o kitąmet jo gamybą tikimasi išplėsti.

Lietuvos gyventojai vidutiniškai šį spalį už šildymą mokės dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tokią statistiką skelbia tarptautinė biokuro birža „Baltpool“. Ir kaltos ne tik aukštos dujų, bet ir biokuro kainos. Mat šios pagrindinės kuro rūšies Lietuvoje trūksta, verslininkai biokuru jau smulkina ne tik menkavertę, bet ir pramonei ar net baldų gamybai skirtą medieną. Gavę progą, milijoninius pelnus žeriasi medienos savininkai.

Atvėsus orams Lietuvoje, vienos savivaldybės jau pradėjo naują šildymo sezoną, o kitos tai padarys artimiausiu metu. Gyventojai nerimauja dėl sąskaitų, bijo, kad neužteks pinigų sąskaitoms apmokėti. Ketvirtadienį apie naujo šildymo sezono kainas ir kokiuose miestuose jos bus didžiausios pasakojo biokuro biržos „Baltpool“ atstovai.

Vyriausybės šią vasarą priimtas sprendimas padidinti biokuro žaliavos kiekį iš urėdijų ir taip sumažinti jo kainą šildymo sezono metu naudos neduos, nes Valstybinių miškų urėdija tam nepasiruošusi, sako opozicinės Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika. Anot jo, skubus valdžios sprendimas virs labai ilgu procesu, o gyventojai jo naudą geriausiu atveju pajus tik kitų metų pabaigoje, nes urėdija neturi būtinos įrangos ir patirties gaminant biokurą.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika mala į miltus Vyriausybės sprendimus dėl biokuro, kuriais Valstybinei miškų urėdijai pavesta į rinką tiekti daugiau biokuro. Seimo nario teigimu, tai naudos duos galbūt tik kito šildymo sezono viduryje. K. Mažeika priminė, kad Seimas antradienį pritarė siūlymui, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui būtų taikomas dar du šildymo sezonus.

Nurodymas miškų urėdijas dalį medienos skirti biokurui ir jį be tarpininkų parduoti šilumos gamintojams sustabdys spartesnį šio kuro brangimą, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jo teigimu, urėdijos biokurą tiesiogiai parduos už savikainą, be to, jo žaliava nebus išvežta iš Lietuvos ar parduota brangiau per tarpininkus.  „Biokuras, aišku, brangsta, bet jis brangsta ne šešiais-septyniais ar 10 kartų, kaip dujos, o dviem kartais.

Vilnius jau paskaičiavo, kiek gyventojams kainuos šildymas dujas pakeitus pigesniu, bet taršesniu mazutu. Pirminiai duomenys rodo, kad sąskaitos vilniečiams liks panašios kaip pernai. O nieko nekeičiant ir toliau šildantis dujomis, sumos didėtų gal ir trigubai. Tiesa, ekonomistai ne tokie optimistiški – netrukus gali kilti ir mazuto kaina. O priežastis – vėl sprogstančios dujų kainos. Kaip tik šiandien rinkoje jos pasiekė kone rekordinę – trijų eurų už kubinį metrą – kainą.