biokuras

Paskelbtoje naujausioje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje aptariami visi įmanomi klimato kaitos švelninimo būdai – nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo iki skatinimo naudoti biokurą. Tai jau trečioji ataskaitos dalis. Pirmojoje dalyje, pasirodžiusioje praeitų metų rugsėjį, buvo pripažinta, kad klimato kaitą nulemia žmonių veikla.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsibrėžus naudoti kuo daugiau biokuro, kad atpigtų šildymas, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas susirūpino, kad Lietuvoje vidutinės biokuro kainos gana didelės. O kai kuriuose rajonuose šilumos tiekėjų įsigyjamo biokuro kaina skiriasi net trečdaliu.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno rajone 70 proc. šilumos energijos pagaminama deginant biokurą. Nors gamybos sąnaudos dėl to gerokai sumažėjo, vietos gyventojai skundžiasi nemažėjančiomis sąskaitomis. Kauno rajone, Ežerėlyje prieš kelis mėnesius pradėtas eksploatuoti naujas biokuro katilas. Šilumos gamybos sąnaudos paleidus naują įrenginį sumenko 15 proc. – iki 10,11 centų už kilovatvalandę.

Pasibaigus žiemai, Žuvinto biosferos rezervato žemapelkėse baigti nušienauti viksvynai ir nendrynai. Pelkių žolė virsta biomase, perdirbama į granules ir naudojama kurui, o nendrės bus išvežtos į Olandiją stogams uždengti. Žuvinto pelkynai yra didžiausi Lietuvoje, todėl reguliariai juos šienaujant ir neleidžiant apaugti krūmais, atkuriamos ežero vertingos retų paukščių buveinės. O šiemet pelkių žolė tapo pigiu ekologišku kuru.

Jau beveik mėnuo Vilniaus miesto gatvėmis kursuoja 19 naujų ekologiškų viešojo transporto autobusų. Jie papildė sostinės autobusų parką, kuris per dešimtmetį atnaujintas trečdaliu. Per šiuos dvejus metus planuojama parką atnaujinti dar 60-čia naujų transporto priemonių: pernai kovą įsigyta 18 naujų autobusų, šiemet į gatves išvažiuos iš viso 41 nauja transporto priemonė.

Alternatyvioji energetika Lietuvoje – aktuali ir diskutuotina tema. Esame energetiškai priklausomi nuo Rusijos, bet turime galimybę vieną dieną savarankiškai apsirūpinti energija, teigia mokslininkai. Ši galimybė – visai šalia. Keliaujant per Lietuvą galima pamatyti augančias energetinių gluosnių plantacijas. Apie gluosnių teikiamą naudą ir galimybes pasakoja Šiaulių universiteto prof. dr.

 Lietuvoje šilumos gamybai naudojant daugiausia biokurą, iki 2020 metų būtų sutaupyta apie 600 mln. litų. Tai numato Energetikos ministerijos parengta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2014–2021 metų programa. Joje numatoma remti iniciatyvas, kurios leistų naudoti kurą iš atsinaujinančių ir vietinių išteklių, pirmiausiai biomasės. Prognozuojama, kad 2013-2020 metais dėl daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacijos Lietuvoje šilumos suvartojimas sumažės daugiau kaip 10 proc.

Šiemet miškų urėdijos įpareigotos iš miško kirtimo atliekų gaminti skiedras ir parduoti jas biokuro biržoje. Tikimasi, kad nauji rinkos dalyviai padidins konkurenciją ir padės pažaboti monopolizmą augančioje biokuro rinkoje. Vida Tavorienė Aplinkos ministras žada, kad dėl to turėtų atpigti ir šiluma vartotojams. Tačiau šiemet iš valstybinių miškų suplanuotų pagaminti skiedrų kiekis toks mažas, kad vargu ar tai labai paveiks biokuro ir šilumos kainą. Urėdijos turėtų pagaminti vos 1–2 proc.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo sausio urėdijos iš miško kirtimų atliekų gamins skiedras ir parduos jas biokuro vartotojams. Tokiu būdu Aplinkos ministerija tikisi padidinti konkurenciją biokuro rinkoje. Dabar biržoje prekiaujantys verslininkai sako, kad kainos sumažėtų, jei urėdijos pateiktų didelį biokuro kiekį. Iki šiol biokurą gamina privačios bendrovės. Didžioji dalis šio kuro parduodama pagal sutartis šilumos ir elektros gamintojams.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Itin plačiai geoterminius vandenis savo šalies Ūkyje naudojantys islandai sako, kad geoterminę pramonę galima plėtoti ir Lietuvoje, ypač kai kitų energetinių išteklių kainos šoka į Aukštumas. Lietuvoje žemės gelmėse glūdintis karštas vanduo kol kas naudojamas tik šilumai Klaipėdoje gaminti.

Anksčiau iš lietuviškų šiaudų pagamintas biokuras šildydavo kaimynus lenkus. Tačiau dėl biokuro krizės Lenkijoje šiaudų granulių eksportuotojai pasuko į kitas rinkas. Šiaudai kaip biokuras Lietuvoje nepopuliarūs. Šilumos vartotojams įprasta pleškinti medieną. Energetikų skaičiavimais, privačiame namų ūkyje be naudos sudeginama iki milijono kietmetrių malkinės medienos. Dėl pasenusių ir neekonomiškų krosnių pinigai ir biokuro ištekliai iššvaistomi pro kaminus.

Lietuvos energijos išteklių biržai „Baltpool“ rugpjūtis buvo rezultatyvus. Šią savaitę sudarytas biokuro pirkimo-pardavimo sandoris už 80 tūkst. litų. Kaina už vieną toną naftos ekvivalento (tne) buvo 585,5 Lt/tne. Anksčiau, rugpjūčio viduryje, biržoje registruotas iki šiol didžiausias sandoris dėl 780 tne aukščiausios kokybės biokuro, kurio vertė – pusė milijono litų.

Individualių namų savininkai, svarstantys, kokią namo šildymo sistemą įsirengti ar pakeisti, sulaukė geros žinios. Jau nuo liepos mėnesio gyventojai, įsirengiantys biokatilus, gali susigrąžinti iki 30 proc. visų biokatilo įrengimui skirtų lėšų. Šia naujove siekiama paskatinti gyventojus šildyti būstą ne tik ekonomiškiau, bet ir ekologiškiau. Nors kasmet vis didesnio populiarumo sulaukiantys biokuro katilai reikalauja nemažų investicijų, skaičiuojama, kad jos atsiperka per 3-5 metus.

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų teko girdėti, kad mes, lietuviai, nesugebame laiku įgyvendinti didelės apimties – tiek finansine, tiek laiko prasme – projektų, kad ir energetikos srityje. Kad tai yra netiesa, galėtų patvirtinti žmonės, dalyvavę milijardiniame Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko statybos projekte Elektrėnuose, arba tie specialistai, kurie dirba prie „Nordbalt“ kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos projekto.

Vilnius, 2013 m. liepos 3 d. Vakar LR Seimui patvirtinus Energijos išteklių rinkos įstatymo pataisas, dalį biokuro šilumos tiekėjai turės pirkti per biokuro biržą „Baltpool”. Nauja tvarka sukurs daugiau konkurencijos ir skaidrumo biokuro prekybos rinkoje. Nuo 2014 m. šilumos gamintojai bus įpareigoti bent 10 proc. suvartojamo biokuro pirkti per biržą. Nuo 2015 m. ši kvota sieks 30 proc., o nuo 2016 m. – 50 proc. sunaudojamo biokuro.

Miškininkai įžvelgia gausybę landų, trukdančių sėkmingai biokuro biržos veiklai. Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga "Lietuvos rytui" sakė, kad, jo nuomone, sėkmingai biokuro biržos veiklai šiuo metu nepasirengta, nesuderinti visi teisės aktai, todėl gali susidaryti nenumatytų situacijų. Jis įžvelgė pavojų, kad į biokuro biržą gali įsisukti tarpininkai, kurie biokurą išvežtų į užsienį.

Estijoje atidaryta antroji Baltijos šalyse jėgainė, elektros ir šilumos energiją gaminanti iš buitinių atliekų ir biokuro. Šiam projektui skirtos investicijos siekia daugiau nei 362 mln. litų (105 mln. eurų). Jėgainėje gaminama šilumos energija bus tiekiama į Talino ir Mardu miestus, o elektra – parduodama vietos ir užsienio šalių biržose. „Iru miestelyje pastatyta jėgainė – naujas sprendimas tiek Estijos energetikos, tiek atliekų valdymo srityse.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2012 metais, palyginti su 2011 metais, padidėjo 1,1 proc. ir sudarė 7 388,4 (2011 m. – 7 309,0) tūkst. tonų naftos ekvivalentu. 2012 metais Lietuva pagrindinių kuro ir energijos išteklių importavo mažiau nei 2011 m.: akmens anglių – 17,9 procento, gamtinių dujų – 2,6, elektros energijos – 1,7 procento.

Bendrovės Tauragės šilumos tinklai 33 mln. litų vertės sutartį su biokuro tiekėja "Timbex" gali tirti prokurorai - Generalinės prokuratūros prašoma įvertinti, ar nėra pagrindo viešajam interesui ginti. Tauragės šilumos tinklų vadovas ir „Timbex” kategoriškai neigia, kad biokuro kaina yra dukart didesnė nei vidutinė rinkos kaina.

  Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Teisėsaugininkų akiratyje atsidūrę „Vilniaus energijos“ biokuro pirkimai sudomino ir konkurencijos sargus. Konkurencijos tarybos vadovas, susitikęs su prezidente, informavo, kad jau nuo vasario tiriama, ar šiluma sostinę aprūpinanti „Vilniaus energija“, pirkdama biokurą iš įmonės, susijusios ir su „Vilniaus energijos“ steigėja Prancūzijos bendrove „Dalkia“, nepažeidžia konkurencijos įstatymo.

Didžiosios Britanijos tyrimų agentūros „Chatham House“ spėjimu didėjantis atsinaujinantčio skysto kuro naudojimas turės įtakos augančioms maisto kainoms. Jų teigimu, biodyzelinas iš augalinio aliejaus daro blogesnę įtaką klimatui nei iškastinis kuras, rašo BBC. Pirmadienį Didžiojoje Britanijoje įsigalioja ES įstatymas, kad biodegalai sudarytų nemažiau nei 5 proc. šalies degalų rinkos.

Kai kurie biokuro gamintojai šią žiemą pristigo žaliavos. Mat medžio apdirbimo įmonės šaltą ir ilgai besitęsiančią žiemą pačios savo patalpas šildėsi pjuvenomis, atraižomis ir kitokiomis atliekomis. Kelmės rajone, Valpainiuose, įsikūrusi "Doringa" pastaruosius porą mėnesių negamino pjuvenų briketų. Bendrovės direktorius Romas Docius sako, jog medžio apdirbimo įmonės, iš kurių veždavosi žaliavą briketams, daug medienos atliekų sunaudojo savo patalpoms šildytis. Todėl neliko parduoti.

 Panašu, kad Šiauliai pasekė Jonavos pavyzdžiu. Kai čia pradėjo dairytis privatūs šilumos tiekėjai, suskubta kurti planus dėl biokuro katilinės statybos. Vakar Šiaulių miesto taryba nusprendė leisti bendrovei „Šiaulių energija“ imti iš banko 20 mln. Lt paskolą ir Pietinėje katilinėje statyti biokatilą.

Vykstant debatams televizijoje, kokiu būdu mažinti kosmines centralizuoto šildymo kainas, sunku žiūrėti į savimi pasitikinčių kai kurių personų veidus, reiškiančius didžiulį dirbtinį susirūpinimą. Juk tai jie, puikiai žinodami pasekmes, visomis įmanomomis priemonėmis siekė monopoliniuose centralizuoto šildymo ūkiuose įtvirtinti privatininkų valdymą. Suprantama, privatizacija šiuose sektoriuose jų tikslams būtų dar geresnis variantas, tačiau to siekti jie dar nedrįso.

UAB „Klas“ paskelbė statysianti biokuro katilinę Šiauliuose. UAB „Klas“, įsikūrusi Vilniuje, žada statyti dviejų katilų 21,8 MW šiluminės galios biokuro katilinę, naudojančią ir durpes, rašo „Šiaulių kraštas“. Nepriklausomas (privatus) šilumos tiekėjas pagal galiojančius teisės aktus parduotų "Šiaulių energijai" šilumą ne didesne kaina, nei yra "Šiaulių energijos" šilumos energijos gamybos sąnaudos.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios bendrovės "Fortum Klaipėda" termofikacinė jėgainė antradienį pradėjo pirmuosius bandymus gaminti šilumą deginant biokurą. Šiuos bandymus pradėti leido sausio 14 d. gautas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas. Išbandžius jėgainę biokuru bus pereita prie paskutinio bandymo etapo, kuriame kaip kuras bus naudojamos komunalinės ir pramoninės atliekos iš Klaipėdos regiono.

Lietuvoje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėnesį, palyginus su gruodžiu, mažėjo 0,6 proc. Šiluma pinga ketvirtą mėnesį iš eilės. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos sausio mėn., palyginus su gruodžiu, 1–2 proc. ribose kito beveik visoje Lietuvoje. Šilumos kainų mažėjimą labiausiai pajuto Kauno, Kretingos, Šakių ir Šilutės gyventojai – čia centralizuotai tiekiama šiluma pigo daugiau nei 2 proc.

Akcija vyks 12 miestų - Vilniuje, Klaipėdoje, Širvintose, Šilutėje, Neringoje, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Varėnoje, Lazdijuose, Lentvaryje, Trakuose ir Pagėgiuose, o iš surinktų eglučių bus gaminamas ekologiškas biokuras. "Jau septintus metus vykdoma akcija kaskart vis populiaresnė. Tai rodo, kad žmonių sąmoningumas auga, o šalia daugiabučių po švenčių besimėtančių eglučių vaizdas tampa retesnis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) lapkričio pabaigoje paskelbė nemalonią žinią – elektros kainos nuo 2013 sausio 1 dienos reikšmingai didėja.

Kompanija "Neonafta", kurią kontroliuoja į Europos Sąjungos (ES) juodąjį sąrašą įtrauktas Baltarusijos milijardierius Jurijus Čižas ir kuriai priklausė viena iš didžiausių Latvijos biokuro gamintojų "Mamas D", šią savaitę oficialiai pasitraukė iš Latvijos rinkos. "Mamas D" dabar priklauso dviem Baltarusijos gyventojams. ES įšaldė trijų verslininkų, susijusių su Baltarusijos vyriausybe, aktyvus - J. Čižo, Anatolijaus Tarnavskio ir Vladimiro Peftijevo.

Cent­ra­li­zuo­tai be­si­šil­dan­tys Radviliškio ra­jo­no dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai ant­rą­ją spa­lio pu­sę gy­ve­no šil­tai, ta­čiau už šil­dy­mą mo­kė­jo ne­vie­no­dai – vie­niems ne­pri­rei­kė ir dvi­de­šim­ties li­tų, ki­tiems te­ko mo­kė­ti de­šim­te­rio­pai dau­giau.

Laikinai einantis pareigas Premjeras Andrius Kubilius siūlo peržiūrėti kompensacijas už žaliosios energijos naudojimą. Laikinojo Vyriausybės vadovo teigimu, reikia išvengti kitų šalių patirties, kuomet iš pradžių tokia energija žavimasi, bet vėliau paaiškėja, kad už ją mokėti reikia žymiai daugiau. Su padidėjusiu žaliosios energijos naudojimu A. Kubilius sieja ir elektros kainos augimą. "Turime labai racionaliai skaičiuoti.

Idėja durpes naudoti šilumos gamybai sėkmingai skinasi kelią. Brangios dujos ir kylanti biokuro kaina verčia ieškoti pigiausių šilumos šaltinių, rašo „Lietuvos rytas“. Sovietmečiu plačiai naudotos durpės vėl gali būti reikalingos šilumos ūkyje. Tuo kandidatą į premjerus Algirdą Butkevičių susitikime bandė įtikinti durpių pramonės atstovai. Pasitelkę mokslininkus, karjerų valdytojai sako, kad šiandien galima šildytis deginant durpes. Ir netgi tai atsieitų gerokai pigiau.

Vieni mažiausiai Lietuvoje už šildymą mokantys Ignalinos rajono gyventojai ir toliau gali būti ramūs – katilines modernizuojanti vietinė valdžia branginti šildymo, bent jau kol kas, nežada. Pirmąkart Lietuvoje ant katilinės įdiegta ir saulės kolektorių sistema, gaminanti karštą vandenį, praneša LRT televizijos laida „Panorama“. Nuo šiol Dūkšto katilinės kūrikams teks mažiau mosuoti kirviu. Užuot kapojus malkas, į krosnį pakaks sumesti medžio atliekas.

Statoma nauja „Vičiūnų“ biokuro katilinė Plungėje pradės veikti jau kitų metų balandį. 13 mln. litų kainuosianti katilinė įsikurs „Vičiūnų“ grupės gamyklų žemės sklype, o katilinės įrangos tiekimo ir statybos darbus atliks bendrovė „Enerstena“. „Vičiūnų“ grupės sprendimą nukreipti investicijas į biokuro katilinę nulėmė keli faktoriai: paskaičiuota, kad investicija atsipirks per 4-5 metus, o kasmet bus sutaupoma apie 50 proc. kaštų energijos gamybai.

Energetinius gluosnius jau būtų galima tiekti biokuro katilinėms, tačiau ir toliau visas derlius lieka laukuose, nes jam sudoroti kol kas nėra tinkamos technikos. Biokurą katilinėms tiekiančios UAB „Bionovus“ gamybos direktorius Nerijus Narbutas sakė, kad gluosnių augintojai nei pernai, nei šiais metais nepareiškė noro atvežti užaugintos produkcijos. Neturi paklausos Kelmės rajone, Girnikų kaime, gyvenantys Adomas ir Gintaras Baškiai augina kelis hektarus energetinių gluosnių.

Perėjus nuo brangių importuojamų dujų prie vietinio biokuro ir kitų alternatyvių energijos šaltinių šilumos kaina Vilniuje mažės. Sostinės gyventojai jau netrukus tuo įsitikins patys. Jau pradėti gyvendinti projektai, kurie ženkliai sumažins šilumos kainą vilniečiams. Kitą rudenį mokėsime mažiau Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas žada, kad jau kitą žiemą vilniečiai už šildymą mokės dešimtadaliu mažiau.

Šalis kol kas neišnaudoja šildymo pigesniu ir perspektyviu biokuru galimybių, ir tai lemia ne viena priežastis. Kasmet Lietuvos miškuose susidaro apie pustrečio mlijono kietmetrių šakų, krituolių, kelmų ir kirtimo atliekų. Ekspertų teigimu, išnaudojus iš pirmo žvilgsnio nenaudingus gamtos išteklius, pagerėtų kiekvieno namų ūkio finansinė situacija. Tokia galimybe kažkiek naudojasi ir Panevėžys.

Atpigus gamtinėms dujoms ir biokurui vidutinė mėnesinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina spalį, palyginus su rugsėju, sumažėjo 2,73 proc. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, centralizuotai tiekiama šiluma spalį, palyginus su rugsėju, pigo beveik visoje Lietuvoje (2-4 proc. ribose). Pradėjus eksploatuoti termofikacines elektrines, kūrenamas biokuru, šilumos kaina Šiauliuose mažėja 16,6 proc., Alytuje - 11,3 proc., Panevėžyje - 5,2 proc.

Šiandien įvykus pirmajam aukcionui, biokuro biržoje registruotas pirmasis sandoris. Bendra biržoje pateiktų pasiūlymų vertė siekė 150 000 litų. Įvykusio sandorio dydis – 12 tonų naftos ekvivalento (tne). Sandorio kaina - 690 litų už toną naftos ekvivalento.

Antradienio ankstų rytą Širvintose, sandėlyje, užsidegė biokuras. Pranešimą apie gaisrą Zibalų gatvėje esančiame sandėlyje Bendrasis pagalbos centras bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gavo 6.13 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos padidintos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Širvintų rajono greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 6.30 val. gaisras lokalizuotas. Atviro degimo nebėra.

Visagino atominės elektrinės statybų projektas per brangus ir per daug rizikingas Lietuvai, teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikai ketvirtadienį susirinkę į konferenciją „Lietuvos ekonomikos ir energetikos strateginės vystymosi kryptys“. Socialdemokratų Energetikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė teigė, kad neprotinga visas nacionalinei energetikai skiriamas lėšas sudėti į vieną atominį projektą.

Spalio pradžioje pradeda veikti biokuro birža „BaltPool“. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikisi, jog ji padės užtikrinti konkurencingumą šilumos ūkyje. „Jeigu sąlygos susiklostys palankiai ir jau ketvirtadienį gausime licenciją, tikimės startuoti spalio 1 d.“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „BaltPool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė. Jos teigimu, sukurta centralizuota prekybos aikštelė bus viena, skaidri bei pagrįsta dalyvių lygiateisiškumu ir viešumu.

Nuo į gamybą orientuotos ekonomikos sistemos reikia pereiti prie paremtos gerove, o gamybos procesas turi atitikti uždarą ciklą, kaip gamtoje: atliekos turi tapti žaliavomis, – įsitikinusi Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė.

Austrijos aplinkos ministras Nikolausas Berlakovichas pranešė, kad šalis kol kas neprekiaus nauju benzinu E10, nes nori palaukti Europos Sąjungos (ES) patikslinimo dėl alternatyvių degalų naudojimo, informuoja AFP. „Protinga kol kas sustabdyti prekybą benzinu E10 Austrijoje, kol situacija bus patikslinta Europos lygmeniu“, - pareiškė jis. Buvo numatyta, kad prekiauti benzinu E10, kuriame yra iki 10 proc.

Lie­tu­vo­je bran­giau­sia ši­lu­ma yra Pak­ruo­jy­je – 37,30 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Kai­nos re­kor­das „Pak­ruo­jo ši­lu­mo­je“ su­muš­tas, nes per va­sa­rą su­var­to­jus ma­žiau gam­ti­nių du­jų ši­lu­mai ga­min­ti, išau­go du­jų tie­ki­mo mo­kes­tis. Gy­ven­to­jams teks ap­mo­kė­ti ir ši­lu­mos tie­kė­jų sko­las. Lau­kia pri­bloš­kian­čios są­skai­tos Dau­ge­lį pa­kruo­jie­čių są­skai­tos už šil­dy­mą rug­sė­jo mė­ne­sį ga­li pri­blokš­ti.

Vienuose miestuose šiluma pastaruoju metu kiek pinga, o kituose – tik brangsta. Šildymo kainų skirtumas per pastaruosius metus skirtingose Lietuvos vietovėse dar labiau padidėjo, rašo „Lietuvos rytas“. Šilumininkai įspėja, jog artėja brangiausias šildymo sezonas. Tačiau skųstis juo galės tikrai ne visi Lietuvos žmonės. Kai kurių miestų gyventojai šią žiemą mokės net mažiau nei pernai ar užpernai. Užtat kitur kainos įkopė į rekordines aukštumas. „Tai tikras fenomenas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pranešimai vis dažniau šiurpina daugiabučių namų gyventojus. Naujausiais VKEKK duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina vidutiniškai augs iki 31 ct/kWh. Nejauku pasižiūrėjus jau į rugpjūčio mėnesio kainas. Anykščių ir Pakruojo gyventojai jau dabar moka beveik po 37 ct/kWh.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) siūlo artėjantį kartu su Seimo rinkimais vyksiantį AE referendumą  papildyti antru klausimu – suteikti galimybę šalies gyventojams spręsti, ar šilumos ūkyje brangių importinių dujų vartojimas turėtų būti keičiamas beveik tris kartus pigesniu lietuvišku biokuru. Kartu su Seimo rinkimais įvyksiančio referendumo papildymo projektą asociacija išsiuntė visiems Seimo nariams bei Lietuvos miestų ir rajonų tarybų nariams.