biokuras

Artėjant rudeniui didelių sąskaitų už šildymą bijoti turėtų ne tik nuo dujų kainų priklausomas Vilnius. Jau kyla ir biokuro kainos, dėl to už šildymą daugiau gali sumokėti ir kiti šalies miestai, kurie kūrenasi biokuru. Seimo socialdemokratai ir verslininkai kaltina Vyriausybę neūkiškumu. Esą Lietuvos miškuose šis kuras tiesiog pūva, tad siūlo urėdijose gaminti biokurą ir taip sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą. Biokuro gamintojams šiuo metu pats darbymetis.

Lietuvoje netrūksta biokuro žaliavos, todėl augant energijos kainoms kuo daugiau jos būtina pateikti energijos gamintojams, sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos vadovė.  „Ilgą laiką mūsų valstybė buvo priėmusi šiek tiek trumparegišką požiūrį importuoti pakankamai didelę dalį (biokuro – BNS) iš Baltarusijos. Tam tikru metu importavome net iki 40 proc. reikalingos žaliavos iš Baltarusijos. Tuo tarpu savo vietinės žaliavos dėl to nenaudojome.

Norint gauti papildomos biokuro žaliavos, medienos perdirbimo įmonėms, kurios gamybos atliekas parduos biokuro aukcionuose, siūloma leisti įsigyti daugiau medienos iš valstybinių miškų, pranešė Aplinkos ministerija. Jos siūlomais pakeitimais norima paskatinti perdirbėjus didinti pasiūlą, mainais ir už tai gaunant papildomą kiekį medienos, kurią galima įsigyti pusmetiniuose aukcionuose.

Artėjant naujam šildymo sezonui dėl neapibrėžtos situacijos pasaulio dujų ir biokuro rinkose prognozuoti būsimas šildymo kainas sudėtinga, tačiau gyventojai už šilumą mokės ne mažiau nei praėjusią žiemą, sako BNS kalbinti pašnekovai. Kai kurie jų neabejoja, kad šildymas brangs maždaug trečdaliu.    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas sako, kad kainos būsimą šildymo sezoną išliks bent jau panašios kaip praėjusį.

Šią žiemą už šilumą mokėję brangiausiai Lietuvoje vilniečiai – kitą sezoną mokės dar brangiau. „Ignitis“ nespėja laiku pastatyti biokuro jėgainės, kuri sąskaitas sumažintų bent ketvirtadaliu. Apie nusikėlusį finišą tik šią savaitę sužinojo net ir Seimo nariai. „Ignitis“ teisinasi, kad darbus rangovams stabdo pasaulinė situacija – medžiagų trūkumas. Finansų ministerija skelbia, kad „Ignitis“ „nuvylė“, o dalis opozicijos reikalauja valstybės įmonės vadovų galvų.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šių metų gruodį tikisi pradėti bandomąją šilumos gamybą iš biokuro, todėl vilniečiams bus tiekiama kiek pigesnė šiluma, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.   „Situacija nėra paprasta. Įmonė deklaruoja, kad tikisi gruodžio mėnesį paleisti biokuro katilą bandomajai gamybai.

Dar visai neseniai lietuviško biokuro tiekėjai skundėsi nepajėgiantys konkuruoti su šalį užplūdusia pigia baltarusiška produkcija. Dabar, pastarosios srautui mažėjant pasirodė, kad tiekimo grandinė Lietuvoje sutrūkusi, o staigus vietinio kuro poreikis lėmė kainų šuolį. Situacijos pagerėjimo tikimasi kitą šildymo sezoną, tačiau ne visi rinkos žaidėjai su tuo sutinka  – manoma, kad ji gali dar labiau blogėti.

Vilniaus gyventojai sulaukė dar neregėto dydžio sąskaitų už šildymą. Taip nutiko dėl padidėjusios dujų kainos, tačiau atsigręžti į biokurą taip pat reikėtų atsargiai, nes nuo vilko galime užbėgti ant meškos, sakė Romas Švedas. VU TSPMI dėstytojas TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad tokį sprendimą turi priimti šilumą tiekianti įmonė įsivertinusi visas rizikas.

Nuo pirmadienio gyventojai vėl galės teikti paraiškas gauti kompensacijas šilumos gamybos katilų, naudojančių biokurą, keitimui į efektyvesnius įrenginius, pranešė Energetikos ministerija. Šiam kvietimui iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama skirti 7 mln. eurų. Paraiškas bus galima teikti iki vasario 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Pasirodo stiprus alkoholis ir automobiliai – gali būti labiau susiję, nei iki šiol manėte. Škotų mokslininkai sugalvojo, kaip viso pasaulio pamėgto škotiško viskio gamybos atliekas paversti automobilių degalais ir kitais naudingais chemikalais. Biotechnologijų kompanija į savo benzininius automobilius jau pila tokį biokurą. O vieni populiarūs Škotiško viskio gamintojai savo sunkvežimius jau pildo iš viskio gamybos atliekų pagamintomis dujomis.

Energetikos ministras Dainius Kreivys prognozuoja, kad šilumos gamintojams deginant miško atliekas biokuras atpigtų 10-15 proc.   Ministras žada iki kito mėnesio parengti pataisas, leisiančias gaminti šilumą iš atliekų.   „Trečios rūšies biokuras – miško kirtimo atliekos, šakos, kurių didžiulis kiekis yra visiškai nepanaudojama, supūna miške, neparduodama per biokuro biržą, keliautų tiesiai į katilus“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo D. Kreivys.

Pastaruoju metu degalų kainoms pradėjus sparčiau kilti, vis daugiau vairuotojų pradėjo domėtis, kas iššaukė šią tendenciją. Ekspertų teigimu, pagrindinė priežastis – augančios naftos kainos pasaulinėse rinkose. Vietinių biodegalų įtaka galutinei kainai yra nedidelė, tačiau didesne kaina išsiskiria iš palmių aliejaus ir jo produktų gaminami HVO biodegalai, rašoma Biodegalų asociacijos pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Vyriausybė trečiadienį turėtų pateikti išvadą dėl dalies Seimo narių siūlymo apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Energetikos ministerija siūlo pritarti tikslui skatinti šilumos gamybą iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tačiau abejoja dėl pasirinktų priemonių ir perspėja apie galimus konkurencijos apribojimus.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Seimas pradėjo svarstyti 13-kos įvairių frakcijų parlamentarų siūlymą nuo 2021 metų apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Seimas antradienį priėmė svarstyti Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, paprašiusi pertraukos. Dabar siūloma pataisas priimti skubos tvarka.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusiško biokuro tiekėjais jiems gali tekti stabdyti gamyklas, 13-a įvairių frakcijų parlamentarų siūlo nuo 2021 metų sugriežtinti tokio kuro importą. Seimas antradienį spręs, ar pradėti svarstyti tai numatančių Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, nes paprašė pertraukos.

Naftos paklausa pasaulyje dėl „COVID-19“ pandemijos smuko beveik trečdaliu, o kainos kritimas pasiekė žemiausią lygį per 18 metų. Naftos kainų nestabilumas kelia pasaulio ekonomikos disbalansą, o tuo tarpu aplinkoje pastebimos mažesnės CO2 emisijos ir geresnė oro kokybė.

Po savaitgalio kalėdinių eglučių pilna ne tik specialiai įrengtose žaliaskarių surinkimo aikštelėse. Daugybė jų mėtosi konteineriuose, kiemuose po langais, balkonais ar pakelėse. Maža to, į specialias eglučių surinkimo vietas žaliaskarės atnešamos ir su plastikiniais maišais bei vazonais. Savivaldybė ragina gyventojus eglutes nešti be plastiko, mat vėliau jos sandėliuojamos, smulkinamos ir vežamos deginti į biokuro katilines.

Jau nuo kitų metų degalinėse pardavinėjamame populiariausiame benzine ir dyzeliniame kure turės būti didesnė dalis biodegalų. Tai numatyta pirmadienį paskelbtame energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymo projekte. Jeigu dabar 95 markės benzine, gaminamame be bioetiltretbutileterio, privalo būti nuo 5 proc. iki 10 proc. biodegalų, tai nuo kitų metų jų turės būti ne mažiau kaip 10 proc. bioetanolio.

Didžiosioms šalies savivaldybėms netrukus ketinant apsispręsti dėl šildymo sezono pradžios, verslas ir institucijos įspėja, kad šildymo kainos turėtų šoktelti, mat šiemet ženkliai brango ir dar brangs vienas svarbiausių šildymo kurų – biokuras. Seimo Energetikos komisija antradienį posėdyje aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas 2018–2019 metų šildymo sezonui.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, jog imsis intervencijos į biokuro prekybą, kad gyventojams smarkiai nebrangtų centralizuotai tiekiama šiluma. „Mes tikrai darysime intervenciją, kas susiję su biokuro prekyba. Nes matėme tendencijas kelti biokuro kainas ir tuo pačiu bandyti pritempti ar pridengti šildymo kainų augimą. Jau buvo kalbėta ir su aplinkos ministru, kuris atsakingas už Valstybinės miškų urėdijos veiklą“, – žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

Šilumos tiekėjams pastaruoju metu perspėjant, kad dėl augančios biokuro kainos gyventojams brangs šiluma, biokuro tiekėjai tikina, kad šilumos kaina dėl šio kuro brangimo augs palyginti nedaug. Anot jų, valstybinių miškų kirtimo normos didinimas, motyvuojant biokuro kainų stabilizavimu, yra visuomenės klaidinimas. Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pripažįsta, kad kuras brangsta, bet tai vyksta dėl objektyvių priežasčių.

Šiandien Taline oficialiai atidaroma 67 MW šilumos galios ir 21,4 MW elektros galios kogeneracinė elektrinė, kurią pastatė įmonių grupės „Axis Industries“ bendrovė „Axis Technologies“. Lietuviai 65 mln. eurų vertės projektą Taline įgyvendino per 2,5 metų. „Axis Technologies“ elektrinę pastatė energetikos įmonių grupės „Utilitas“ užsakymu.

Biokuro katilines Vilniuje ir Kaune valdanti Vokietijos kapitalo bendrovė „Danpower“ šilumos ūkį atgavusiai Vilniaus valdžiai siūlo pastatyti naujų atliekų ir biokuro jėgainių. Kartu siūloma miestui parduoti anksčiau iš „Icor“ įsigytas katilines, kurias miestas galėtų išsipirkti per 25 metus.

Biokuro pramonė, kurios pajamos pernai siekė 410 mln. eurų, ateityje augimo tikisi dėl tolesnės biokuro plėtros šalyje bei eksporto į kaimynines šalis augimo. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Virginijus Ramanauskas teigia, kad pernai iš biokuro pagaminta apie 62-64 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. 2004 metais šis rodiklis siekė apie 10 proc. Jo teigimu, tikimasi, kad 2020 metais iš biokuro bus pagaminama 80 proc. šilumos.

Didieji Lietuvos medienos perdirbėjai laukia miškų urėdijų pertvarkos, nors kai kurie jų netiki, kad valdžiai tai pavyks padaryti. Centralizavus valstybinių miškų valdymą, anot jų, prekyba mediena taptų skaidresnė ir paprastesnė. Priežiūros ir teisėsaugos institucijos aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyvą taip pat vertina teigiamai ir tikisi, kad pokyčiai sumažins korupcijos apraiškas, padarys šį ūkį efektyvesnį.

Kainų komisija penktadienį nusprendė, kad pernai šešios bendrovės sudarė nenaudingus biokuro sandorius ir neįsigijo biržoje privalomo 50 proc. kuro kiekio. Dėl to bus mažinama šių įmonių tiekiamos šilumos kaina.

Europos Komisija (EK) skirs 150 mln. eurų paramą energetikos holdingo „Lietuvos energijos“ statomai 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinei jėgainei, kuri degins komunalines atliekas ir biokurą. Tai yra vienas didžiausių šilumos ūkio projektų Lietuvoje pastaraisiais metais. „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, kad EK pritarimas yra labai svarbus, nes dabar aiški jėgainės statybų finansavimo schema. „Tai bus nacionalinė parama, kurią Lietuva gauna iš Europos Sąjungos fondų.

Penktadienio vakarą buvo kilęs gaisras biokurą Radviliškyje gaminančioje įmonėje „Gairelita“. 17 val. 57 min. Bendrajame pagalbos centre buvo 112 gautas pranešimas apie tai, kad Žironų gatvėje 12, gamybos patalpose kilo gaisras. Į įvykio vietą išsiųstos Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo poskyryje BNS sakė, kad 19.23 val. gaisras buvo lokalizuotas. 20.21 val. pranešta apie likvidaciją.

Lietuvos didmiesčiams baigiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad išaugus šildymui naudojamai biokuro daliai, gyventojai šiemet mokėjo mažiau. „Šitas šildymo sezonas, palyginti su praėjusiu, buvo labai panašus pagal lauko oro temperatūrą - labai šaltas sausis įtakojo, kad vidutinė 6 mėnesių lauko temperatūra buvo 0,4 proc. mažesnė nei 2014-2015 metų šildymo sezono.

Nors pavasariniu oro dar džiaugiasi ne visi Lietuvos miestai, jau pradedama laukti šildymo sezono pabaigos. tv3.lt domisi, kurie Lietuvos miestai šaltaisiais mėnesiais už šildymą mokėjo mažiausiai, ir kodėl.   Lietuvos šilumininkų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas išskiria, kad didžiausią įtaką galutiniams mokėjimams padaro oro temperatūra ir namo būklė. O skirtingų miestų šilumos kainai įtakos turi ir biokuro naudojimas.

Optimistiškai nusiteikus energetikos ministerija skelbia, Lietuvos tikslas – tapti regiono energetikos centru. Mintis didi ir graži, tačiau kiek tai realu? Nors dabartiniai rodikliai rodo gerėjančią situaciją vartotojams, yra nuomonių, kad nuo regiono energetikos centro statuso mes kaip tik, tolstame, o ateityje tai gali ir atsiliepti kainoms mokamoms už elektrą.

Siekiant neskatinti Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomos Astravo atominės elektrinės (AE) veiklos, valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo investuoti į vietos energijos išteklių plėtrą ir bendromis Baltijos šalių pastangomis riboti Astravo AE jėgainėje pagamintos elektros patekimą į biržą.

 Radviliškyje įsikūrusios ir biokuru prekiaujančios bendrovės vadovas šešėlinėje rinkoje pardavė kuro ir neteisėtai gavo daugiau nei 130 tūkstančių eurų pajamų, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT pareigūnai teigia nustatę, kad didmenine ir mažmenine malkų, granulių, anglies ir gabalinių durpių prekyba užsiimančios bendrovės vadovas pardavė 1 500 tonų biokuro.

Kalbama, kad tie miestai, kurie vartoja dujas, jas gaus pigesnes. Bet kažkodėl nepasakoma kad tie miestai, kurie naudoja biokuro dujas, padengs didžiųjų miestų kaštus, „Žinių radijui“ sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.   „Jeigu bent 3 proc. biokuro katilinė turi kaip rezervą dujinį, tai šiandien ji turės apmokėti 100 proc. patiriamų kaštų. Tai aš tą teisybę ir sakiau, ir ministras (Rokas Masiulis – aut. past.

Centrinio šilumos tiekimo įmonės per biržą yra apsirūpinusios mažiau nei puse biokuro, kurio prireiks netrukus prasidėsiančiam šildymo sezonui. Nors biokuro kainos šiais metais žemesnės, vis dar delsiančios įmonės rizikuoja išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus teigimu, iš visų 28 „Baltpool“ biržoje registruotų centrinio šildymo tiejėjų įmonių tik 9 yra sudariusios sutartis, pagal kurias tiekiamas biokuras patenkintų nuo 50 iki 100 proc.

Centrinio šilumos tiekimo (CŠT) įmonės per biržą yra apsirūpinusios mažiau nei puse biokuro, kurio prireiks netrukus prasidėsiančiam šildymo sezonui. Vis dar delsiančios įmonės rizikuoja išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Į šią problemą dėmesį atkreipė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

Šiandien Vilniuje atidaryta nauja biokuro katilinė – pirmoji reguliuojama nepriklausoma šilumos gamintoja sostinėje. Biokuro katilinės statybai gauta ES parama reikš nuolatinę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priežiūrą bei garantuos minimalią šilumos kainą miestiečiams. „Nepriklausomo šilumos gamintojo naujos biokuro katilinės atsiradimas – papildomas postūmis šilumos kainos Vilniuje mažėjimui.

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl biokuru prekiaujančios bendrovės direktoriaus, kuris iš šešėlinės prekybos durpių briketais galėjo gauti daugiau kaip 390 tūkst. eurų nelegalių pajamų. FNTT tyrėjai, bendradarbiaudami su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, nustatė, kad įtariamasis savo vadovaujamos bendrovės durpių briketus pardavė be apskaitos dokumentų.

 Lietuvos biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, visoje šalyje šilumos gamintojams aukcionuose įsigytas biokuras šildymo sezono metu atsiėjo mažiausiai 2,34 mln. eurų pigiau, nei perkant pagal dvišales sutartis. Toks skirtumas gaunasi lyginant biokuro biržos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) fiksuotą kainų vidurkį šildymo sezono metu.   „2,34 mln.

Energetikos ministras Rokas Masiulis yra pareiškęs, jog nėra tikras, kad Lietuvoje užteks biokuro. Šilumos gamintojų, deginančių biokurą, esą atsirado tiek, kad tenka nerimauti, ar pakaks Lietuvai medienos atliekų.

  „Kauno energijos" deginamu biokuru susidomėjo Radiacinės saugos centras, įtariantis, kad iš Baltarusijos atvežamoje medienoje esanti cezio koncentracija viršija leistinas normas, antradienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Energetikos išteklių biržos „Baltpool" biokuro verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis teigė, kad į Kauną vežamos medienos užterštumo lygis yra pernelyg menkas, kad pakenktų kauniečių sveikatai ar aplinkai, tačiau pelenais nereikėtų tręšti laukų, kuriuose auginamos daržov...

Vilniuje, Naujininkų rajono pramoninėje dalyje, bandymo-derinimo režimu pradėjo veikti „E energija“ grupės biokuro katilinė – pirmoji reguliuojama nepriklausomo šilumos gamintojo biokuro katilinė sostinėje. Analogiška katilinė Kaune jau dirba nuo praėjusių metų balandžio, o Klaipėdoje – beveik nei 10 metų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl Mažeikiuose ir Radviliškyje veikiančių trijų bendrovių veiklos, kurios šiaurės ir vidurio Lietuvos gyventojams ir bendrovėms be dokumentų realizuodavo didelius kiekius biokuro produktų. Įtarimai dėl sukčiavimo ir apgaulingo paskaitos tvarkymo pareikšti bendrovių direktoriams.

Žinių radijas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad nors praėjusiais metais gruodis buvo šaltesnis nei užpernai, kai kuriuose miestuose sąskaitos už šildymą nedidėjo. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas Žinių radijui sakė, kad mažesnėmis sąskaitomis galėjo džiaugtis tie miestai, kurie šildosi biokuru. „Kainos dydis priklauso nuo daugelio faktorių. Visų pirma priklauso, didžiąja dalimi, nuo kuro rūšies.

Vilniuje prasideda naujos biokuro katilinės statybos. Trečiadienį bus įkasta statybos pradžios kapsulė. Projekto derinimas truko trejus metus. Katilinę statanti Vokietijos bendrovė „Danpower Baltic“ į ją ketina investuoti 35 milijonus litų. Manoma, kad šiluma iš biokuro katilinės vilniečių butus pasieks prasidėjus kitų metų šildymo sezonui. Skaičiuojama, kad, jei šiluma būtų gaminama tik iš biokuro, tai ji būtų kone ketvirtadaliu pigesnė nei tik iš dujų.

Vyriausybė, pritarusi 2015 metų biudžeto projektui, siūlo panaikinti 9 proc. PVM lengvatą šildymui ir teigia, kad socialiai remtinų žmonių kompensacijoms biudžete numatyta 168 mln. litų. Dėl to turi apsispręs Seimas. Energetikos ministras Rokas Masiulis “Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad PVM lengvata nėra socialiai teisinga: „Puikiai suprantame, kad čia klausimas yra daugiau politinis, nes tai liečia ir biudžetą, ir kitus dalykus.

Žinių radijas Bendrovės „Spinter“ tyrimai atlikta biokuro gamyba ir tiekimu užsiimančių įmonių apklausa rodo, kad daugiau nė pusė jų mano, kad ši rinka Lietuvoje yra neskaidri. Esą piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, neretai nesilaikoma prisiimtų įsipareigojimų. Bendrovės „Energovia“ direktorius Edmundas Radavičius sako, kad Lietuvos rinkoje dominuoja vienas biokuro gamintojas. Jis esą nuolat stambėja, o kiti smulkėja.

 Įsibėgėjus biokuro katilinių pasirengimui šildymo sezonui, specialistai prognozuoja, kad šią žiemą lyginant su praėjusia biokuro kainos vidurkis bus apie 30 litų mažesnis ir sieks apie 657 litų už toną naftos ekvivalento (tne). Praėjusį šildymo sezoną VKEKK duomenimis biokuras vidutiniškai kainavo 687 Lt/tne. Antradienio, rugpjūčio 19 d., „Baltpool“ biokuro biržos aukcione sudaryta sandorių už 1,4 mln. litų. Iš viso rugpjūtį vykusiuose aukcionuose parduota kuro už 5,9 mln.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba išaiškino didelius kiekius medienos granulių šiaurės ir vidurio Lietuvos gyventojams nelegaliai pardavinėjusias dvi biokurą gaminančias bendroves. Įtarimai dėl sukčiavimo ir apgaulingo paskaitos tvarkymo pareikšti ekologišką kurą gaminančių bendrovių direktoriams. Pirminiais tyrimo duomenimis, per keletą mėnesių buvo parduota ne mažiau kaip 920 tonų medienos granulių ir gauta daugiau nei 0,5 mln.