REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Biokuro pramonė, kurios pajamos pernai siekė 410 mln. eurų, ateityje augimo tikisi dėl tolesnės biokuro plėtros šalyje bei eksporto į kaimynines šalis augimo.

Biokuro pramonė, kurios pajamos pernai siekė 410 mln. eurų, ateityje augimo tikisi dėl tolesnės biokuro plėtros šalyje bei eksporto į kaimynines šalis augimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Virginijus Ramanauskas teigia, kad pernai iš biokuro pagaminta apie 62-64 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. 2004 metais šis rodiklis siekė apie 10 proc. Jo teigimu, tikimasi, kad 2020 metais iš biokuro bus pagaminama 80 proc. šilumos.

REKLAMA

„Kitose šalyse biokuras plečiamas, atsižvelgiant į klimato kaitą, kitose šalyse jis yra brangesnis. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė importuoja biokurą iš JAV, Kanados, už jį mokėdama ne taip ir mažai. Prancūzijoje biokuras kažkodėl yra apie 15 proc. brangesnis. (...) Pas mus biokuras yra plečiamas dėl ekonominių priežasčių, kadangi tai yra pigesnis kuras ir mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė V.Ramanauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, biokuro kaina katilinėse, jau įskaičiavus transportavimo kainą, yra 2-3 kartus mažesnė negu dujų, todėl ši kuro rūšis naudojama vis plačiau.

Tačiau, V.Ramanausko teigimu, biokuro pramonė norėtų, kad Lietuvoje būtų suvienodinti centralizuoto šildymo ir biokuro pridėtinės vertės mokesčio tarifai iki 9 proc. Anot jo, privatūs namai, naudojantys biokurą, sunaudoja panašų kiekį, kaip ir centralizuotu šildymu besinaudojantieji, todėl reikėtų suvienodinti sąlygas.

Be to, biokurininkai siūlo renovuoti individualių namų krosnis, kas jų efektyvumas padidėtų nuo 40-45 proc. iki 80-85 proc. ir taip būtų sutaupoma 1 mln. kubų medienos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot „Litbiomos“ vadovo, biokuro pramonės plėtra siejama ne tik su tolesne biokuro katilinių plėtra, tačiau ir su eksporto galimybėmis, pirmiausia technologijų ir žinių, iš dalies - ir biokuro granulių. Tačiau daugiausiai šalyje naudojamo kuro - skiedrų - gabenti į kitas šalis neapsimokėtų.

„Pagrindinis dalykas yra būtent technologijų eksportas. (...) Kuo greičiau tapsime kompetencijų centru, tuo greičiau sukursime daugiau darbo vietų“, - tikino V.Ramanauskas.

Pasak jo, pernai biokuro pramonės eksportas siekė 100 mln. eurų, o 2020 metais jis galėtų siekti 200 mln. eurų. „Litbiomos“ valdybos narys, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas svarstė, kad eksportas galėtų pasiekti ir 300 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų