biokuras

Metų pradžioje portale buvo publikuotas straipsnis apie Baltarusijos energetinį saugumą. Šį kartą norėtųsi pasidomėti Suomijos energetiniu saugumu, padiskutuoti apie šios šalies energetikos grėsmes ir perspektyvas. Iš pirmo žvilgsnio grėsmių tikrai netrūksta. Mat ši šalis, kaip Lietuva ir kitos Baltijos šalys, taip pat Baltarusija ir Ukraina iš Rusijos gauna 100 proc. reikalingų gamtinių dujų (GD). Be to, Suomija iš Rusijos gauna apie 70 proc.

Japonija – ant branduolinės katastrofos krašto, prieš metus šachtoje JAV nugriaudėjo sprogimas, o Meksikos įlankoje išsiliejo naft a. Bet ar yra alternatyvų? Žurnalistai kartu su specialistais pasiryžo apžvelgti energijos rūšis ir paieškoti alternatyvų arba ti esiog padėti išsirinkti geriausią iš blogiausių. Branduolinė energija Pasaulis sugniaužęs kvapą seka įvykius Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, kurios reaktoriai nesustoja skleisti radiacijos.

Vokiečių „Lufthansa“ taps pirmosiomis oro linijomis, skrydžio metu išbandysiančiomis biokurą. Teigiama, kad pirminis bandymų etapas prasidės balandį, „Airbus A321“ lėktuvui šešis mėnesius kursuojant maršrutu Hamburgas-Frankfurtas, - rašo „Der Spiegel“. Pranešama, jog „Lufthansa“ šią naująją žaliąją iniciatyvą paskatino išbandyti tai, jog jau nuo 2012 m. oro linijoms teks mokėti milžiniškas sumas už anglies dvideginio taršos kvotas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 katilinių. Apie 19 proc. šilumos energijos jos pagamina iš biokuro. Tačiau tokioms katilinėms itin trūksta žaliavų, todėl Lietuvos ūkininkai raginami investuoti – nuosavose ar nuomotose žemės ūkio naudmenose (ŽŪN) auginti energetinius želdinius, kuriuos po kelių metų galės pelningai parduoti biokuro gamybai.

Šiaudai, pjuvenos, gluosniai, atliekos ir net žolė gali būti panaudota biokuro gamybai. Tačiau mūsų šalyje atsinaujinančios energijos potencialas neišnaudojamas. Ūkiuose kasmet pagaminama apie 3 mln. tonų šiaudų, iš jų apie 500 tūkst. tonų galėtų šildyti mūsų namus. Bet kol kas biokuro gamybai panaudojama tik 3 proc. šiaudų. Ūkininkai piktinasi, kad mūsų politikai nelinkę skatinti ekologiško kuro panaudojimo.

Alytuje įsibėgėjusios kogeneracinės biomasės elektrinės statybos – svarbi žinia visiems miesto gyventojams, besišildantiems centralizuotai. Baigus elektrinės statybas, Alytus prisijungs prie alternatyvius energijos šaltinius vartojančių žaliųjų Lietuvos miestų, kuriuose šiluma kainuoja mažiausiai. „Biokuro vartojimo plėtra yra strateginė kompanijos „Dalkia“ veiklos kryptis visame pasaulyje.

Pastebima, kad biokuro katilinių tinklas Lietuvoje plečiasi gana vangiai. Vienintelė per pastaruosius trejus metus penktadienį atidaryta Radviliškyje. Anot specialistų, šiuo metu šalyje biokuru pagaminama vos 19 proc. šilumos energijos, nors kuro yra tiek, kad šį kiekį galima didinti iki 80 proc., praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. 11 mln.

Durpininkai sako, kad ši vasara jų verslui nebuvo itin palanki – kasti durpes trukdė drėgni orai. Pajamų padaugėtų, jei durpės būtų įteisintos kaip biokuras. Jei Lietuvoje ši žaliava būtų įteisinta kaip biokuras, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tuomet durpes būtų galima tiekti elektrinėms, kurios energiją gamina iš atsinaujinančių šaltinių. Pasak durpininko Gintauto Molnerio, tam reikėtų keisti Lietuvos įstatymus.

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.

Centralizuotai tiekiama šiluma galėtų atpigti trečdaliu, jei daugiau šilumos būtų išgaunama deginant biokurą, praneša Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA). „Apžvelgus 60 savivaldybių šilumos kainas, akivaizdžiai matyti, kad katilinės, išgaunančios šilumos energiją iš biokuro, šilumos energiją vartotojams tiekia žymiai pigiau“, - teigia PMSA vadovas Rytis Kuliešis.

Nuo kovo 1 dienos valstybės kontroliuojama įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ naikina lengvatą apvaliosios medienos gabenimui. Dėl lengvatų panaikinimo gabenti medieną atsieis beveik penktadaliu brangiau. Alternatyvų pabrangusį gabenimą geležinkeliais pakeisti kol kas nėra, nes Lietuvos teritorijoje galioja itin griežti transporto bendrosios masės ribojimai.

Lietuva turi visas galimybes iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gauti 20 proc. energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas. Pakankamas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių išgavimo galimybių išnaudojimas sudarytų sąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinį nepriklausomumą.

Dėl akcizų lengvatų naikinimo brangs degalai, praneša „Lietuvos radijas“ Tiesa, brangimas bus ne toks pastebimas kaip prieš metus. Kainos kils, nes bus panaikintos akcizo lengvatos biokurui, maišomam su dyzelinu ir benzinu. Degalinių tinklų atstovai tvirtino negalintys pasakyti, kiek tiksliai brangs degalai. Anot jų, tai priklauso nuo sukauptų atsargų bei konkurentų kainodaros. Tačiau teigiama, jog pokytis turėtų būti 6-8 centai už litrą.

Gyvūnų mylėtojus Švedijoje įsiutino vienos energetikos kompanijos pasiūlymas iš 291-o nuskendusio šiaurės elnio kūnų gaminti biokurą. Elniai žuvo įlūžę į šiaurės Švedijoje esančios Kutjaurės upės vandenį. 3000 gyvūnų bandą plonu ledu varė vietinis samių piemuo. Kelio viduryje priešakinėje linijoje varomas elnias netikėtai pasuko atgal. Banda sutriko ir elniai pradėjo eiti ratais. Neilgai trukus plonas ledas pasidavė ir šimtai gyvūnų atsidūrė stingdančiame vandenyje.

Biokuro gamybai Europos Sąjunga (ES) skiria vis daugiau dėmesio ir paramos lėšomis skatina įveisti trumpos rotacijos plantacinius želdinius – gluosnius, karklus, drebules ar baltalksnius. Norint gauti paramą minėtai veiklai, paraiškas galima teikti iki metų pabaigos. Parama trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimui ir auginimui yra teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį.

Šiemet kaip ir ankstesniais metais gyventojai raginami bet kur nemėtyti nupuoštų Kalėdų eglučių. Šiemet akcija vyks ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje, Varėnoje, Širvintose ir Šilutėje. Po naujųjų prasidėsianti akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ sostinėje vyks jau ketvirtus metus, ja gyventojai raginami prasmingai panaudoti nukirstus medelius.