Socialdemokratų partijos manymu, pirmiausiai šalyje reikėtų didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taupyti energiją, taip pat rinktis elektros gamybos šaltinius, kurie atitinka Europos Sąjungos (ES) energetikos ir klimato kaitos prioritetus.
„Pirmiausia, tai galėtų būti biokuro ir atliekų kogeneracinės elektrinės, kurios pagamintą pigią šilumos energiją tiektų į miestų centralizuotus šilumos tinklus, tuo pačiu gamintų vietinę elektros energiją“, - rašoma LSDP išplatintame pranešime.
Valdančiųjų partijos teigimu, elektros perdavimo ir skirstymo tinklus, Kruonio HAE ir dujines kogeneracines elektrines būtina panaudoti ne galimos Astravo AE aptarnavimui, o naujų savo gamybos pajėgumų išnaudojimui, gamybos iš atsinaujinančių išteklių nestabilumams subalansuoti.
„Sava vėjo, saulės, hidro ir biokuro elektra aprūpintų Lietuvos elektros sistemą, o tuo pačiu ribotų galimybes Astravo AE pagamintos elektros patekimui į Lietuvą ar jos tranzitą. Ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į papildomą vėjo energetikos plėtrą sausumoje ir jūroje, taip pat elektros gamybos ir energijos akumuliavimo galimybes. Kartu siūloma įvertinti elektros kainų svyravimus rinkoje, pradėjus eksploatuoti jungtis „NordBalt“ ir „Litpol Link“, o šio vertinimo pagrindu priimti sprendimą dėl galimybės Kruonio HAE įrengti naują agregatą, skirtą gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių balansavimui“, - rašoma LSDP pranešime.
Socialdemokratų siūlymu, Baltijos šalims kartu su Suomija reikėtų sutarti dėl Astravo AE pagamintos elektros pateikimo į „Nord Pool Spot“ elektros biržą ribojimo. Be to, Astravo AE klausimas turi būti keliamas tarptautiniu lygiu.
Opozicinė Konservatorių partija sausio pabaigoje inicijavo kelių partijų paremtą pareiškimą dėl Astravo AE, kad turi būti užtikrinta, jog jėgainėje pagaminta elektra nepatektų į Lietuvą ar per ją ir niekada nebūtų parduodama jos rinkoje.
Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Latvijos premjeras Maris Kučinskis pažadėjo remti Lietuvą, sprendžiant Astravo AE klausimą. Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis pernai gruodį Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos ministrus paragino riboti elektros patekimą iš šalia Lietuvos statomų Astravo AE bei Karaliaučiaus Baltijos AE. Sausį R.Masiulis susitiko su Estijos ekonomikos ministru, kuris, anot R.Masiulio, palaiko idėją nepirkti elektros iš Astravo AE. Tuo metu Suomija, anot ministro, nepalaiko šios idėjos.
ES energetikos komisaras Marošas Šefčovičius praėjusią savaitę teigė, kad statant Astravo AE, turės būti atlikti streso testai, kurie parodys jos saugumo lygį. EK atstovas Lietuvos vadovams pažadėjo dėti visas pastangas tęsti derybas su Baltarusija, jog būtų užtikrinti visi saugumo reikalavimai.
Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.
Astravo atominę elektrinę stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Baltarusija teigia, kad pirmasis Astravo atominės elektrinės blokas gali pradėti veikti 2018 metais.
