atlyginimas

„Lidl“ aktyviai plečiasi Kaune ir šiuo metu vykdo darbuotojų atranką naujai parduotuvei Šilainių mikrorajone, Baltijos gatvėje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Būsimiems komandos nariams siūlomas konkurencingas atlyginimas mažmeninės prekybos rinkoje, platus papildomų naudų paketas bei 600 eurų skatinamasis priedas. Aktyviai plėsdamas prekybos tinklo veiklą Kaune, „Lidl“ naujai Šilainių parduotuvei buria apie 30 žmonių komandą.

Pramiegojote darbą? Štai kada teks atidirbti, o kada jus atleis Aktualu daugeliui: ką gali daryti darbdavys, jei pramiegojote ar pavėlavote į darbą?

Lietuvoje darbo užmokestis pastaraisiais metais augo, tačiau atotrūkis nuo turtingiausių Europos Sąjungos (ES) šalių ir ES vidurkio vis dar išlieka akivaizdus. 2024 m. lietuviai vidutiniškai uždirbo beveik 50 proc. mažiau nei ES vidurkis.

Lietuvoje trūkstant kone tūkstančio profesinės tarnybos karių, Krašto apsaugos ministerija (KAM) bando juos vilioti pinigais. Ministerija siūlo didinti atlyginimus, priedus ir duoti papildomus priedus kai kuriems kariams.  KAM Seimo pavasario sesijai teikia siūlymą keisti įstatymą ir didinti karių atlyginimus bei išmokas. „Vienas esminių siūlymų – didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus 7 procentais.

Darbo užmokesčio augimas Lietuvoje lėtėja – pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku – vidutinis atlyginimas iki mokesčių išaugo 9 proc. iki 2313 eurų, o atskaičius mokesčius – 8 proc. iki 1424 eurų, skelbia „Sodra“. Pasak jos, realus pajamų augimas šiemet siekė apie 4 proc. „Darbo užmokesčio augimui poveikį darė nuo metų pradžios 12 proc.

Vidutinis darbo užmokestis (VDU) iki mokesčių pernai augo 10,4 proc. iki 2223 eurų, o po mokesčių – 9,5 proc. iki 1368 euro, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra (VDA). Atlyginimai neatskaičius mokesčių viešajame sektoriuje augo 13,5 proc. iki 2402,2 euro, privačiame – 9 proc. iki 2151,3 euro, o „į rankas“ – atitinkamai 12,5 proc. iki 1470 eurų ir 8,4 proc. iki 1328,2 euro.. VDU išaugo visose ekonominėse veiklose: mažiausiai jis augo administracinės ir aptarnavimo veiklos (1,7 proc.

Praėjusiais metais valandos darbo sąnaudos augo visose Euro zonos šalyse. Ryškiausias pokytis buvo užfiksuotas Kroatijoje, kur sąnaudos padidėjo 14,2 procento, tuo metu Latvijoje fiksuotas 12,1 procento augimas, o Lietuvoje – 10,8 procento. Už Euro zonos ribų darbo jėga taip pat reikšmingai brango Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.  Lietuvoje vidutinė darbuotojo darbo valanda įmonei kainuoja 16,3 euro.

Gyventojai, dirbantys oficialiai, paprastai yra ramūs, kad už atliktą darbą gaus sutartą atlygį ir neliks apgauti. Tačiau būna visko. Pavyzdžiui, kai savo algų akyse darbuotojai nėra matę dar nuo 2025 metų pradžios.

Artėja vasara, o su šiluma į Lietuvos pajūrį suplūsta ir daugybė žmonių – ieškoma, kas vasaros sezonu užtikrins jų saugumą ir dirbs gelbėtojais. Paaiškėjo ir koks atlyginimas siūlomas.  Apie ieškomus gelbėtojus socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Palangos miesto gelbėjimo tarnyba. Ieško, kas dirbs gelbėtojais Palangoje Skelbime nurodoma, kad darbuotojų ieškoma sezonui nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos. Gelbėtojų darbas – pamainomis, po šešias dienas per savaitę.

Trišalei tarybai pradedant svarstymus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA turėtų kilti tiek, kiek auga darbo efektyvumas, tačiau jis dabar smunka.  „Tikrai ne tiek, kiek Lietuvos bankas paskaičiavo. Prie dabartinės situacijos, prie geopolitikos tą skaičių reikėtų dalinti iš dviejų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė V. Janulevičius.

Per pastaruosius metus darbo ginčų komisijose (toliau – DGK) buvo nagrinėta virš 20 tūkst. reikalavimai, kurių dauguma buvo susiję su darbuotojų finansiniais interesais: neišmokėtais atlyginimais, neteisėtais atleidimais ar darbo sąlygų pažeidimais. DGK darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė įsitikinusi, kad darbo rinkos problemų įvairovė tik didėja.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad išsprendus prokurorų atlyginimų klausimą ši profesija tapo patraukli. „Tai tas procesas vyksta ir džiugina labai, kadangi prokuroro darbas tikrai tapo patrauklus“, – Žinių radijui antradienį sakė N. Grunskienė. Prieš kelerius metus N. Grunskienė prašė politikų suvienodinti prokurorų algų kilimą su teisėjų, nes, anot jos, kitaip atlyginimai toliau nebūtų konkurencingi. Ji teigia, kad pastaraisiais metais situacija pasikeitė.

Artėjant vasaros sezonui tikimasi Lietuvos pajūrį užplūsiančių poilsiautojų, o tam, kad atostogos praeitų saugiai ir be nelaimingų atsitikimų pamažu pradedama ieškoti paplūdimio gelbėtojų. Šiuo metu dalijamasi darbo skelbimu, kuriuo siūloma įsidarbinti paplūdimio gelbėtoju vasaros sezonui. Paplūdimio gelbėtojo atlyginimas Socialiniame tinkle „Facebook“ „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalijo darbo skelbimu, kuriuo pranešė, kad ieško paplūdimio gelbėtojų.

Lietuvos gyventojai „į rankas“ uždirba kone mažiausiai Europos Sąjungoje, o turintys vaikų „į rankas“ uždirba daugiau nei vienišiai. Eurostato duomenimis,  šveicarai, vieni daugiausiai uždirbančių Europoje, sumoka mažiausiai mokesčių: jų „į rankas“ (neto) gaunamas atlyginimas sudaro net 81,4 proc. „ant popieriaus“ (bruto) nurodytos algos. Tuo metu Lietuvos žmonių „į rankas“ gaunama alga siekia vos 62 proc.

Už sąžiningą darbą tikimasi sąžiningo atlygio, tačiau taip būna ne visada. Pasitaiko darbdavių, kurie sugalvoja pagudrauti, pvz., sužymėti tik pusę darbuotojo išdirbto laiko ir išmokėti dvigubai mažesnį atlyginimą. O tuomet darbuotojui tenka įrodinėti, kad dirbo daugiau, bet ir tą padaryti pasiseka ne visiems. Į tokią situaciją pakliuvo vilnietė Brigita, kuri dėl nėštumo sukelto pykinimo pasiėmė laikiną nedarbingumą. Iškart jam pasibaigus darbdavio elgesys su ja pasikeitė.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės regiono ir likusios Lietuvos toliau sparčiai auga. Sostinėje dirbantieji gauna puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų ar Kalvarijos gyventojai. Pasak ekonomistų, šiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę, tuomet ir atlyginimai koptų į viršų. Tiesa, yra ir staigmenų – kauniečiai ėmė vytis vilniečius.

Internete buvo nutekinta informacija apie garsaus „YouTube“ turinio kūrėjo MrBeast mėnesinį uždarbį. MrBeast yra vienas populiariausių „YouTube“ turinio kūrėjų istorijoje. Kaip teigiama nutekintoje informacijoje, vyras neabejotinai gauna didelius pinigus. MrBeast, kurio tikrasis vardas Jimmy Donaldson, nuolat sulaukia milijonų peržiūrų savo vaizdo įrašuose, kuriuose rodomi iššūkiai, žaidimai ir įvairūs kuriozai, kurie įprastai baigiasi piniginiais prizais dalyviams, skelbia unilad.com.

Sakoma, kad ne „piniguose laimė“, o kartais pridedama, kad „jų kiekyje“. Tačiau, jeigu tikėsime oficialia statistika, lietuviai savo darbu yra labiau patenkinti nei daugelis kitų europiečiu, nors už juos ir uždirba mažiau. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2336 eurai neatskaičius mokesčių arba maždaug 1432 eurai po jų. Kai kuriose Europos Sąjungos senbuvėse net minimali alga yra didesnė.

Didžiausia darbo užmokesčio mediana valstybės valdomose įmonėse sausį – skrydžių valdymo bendrovėje „Oro navigacija“. Šioje įmonėje sausį bruto atlygio mediana sausį siekė 7,4 tūkst. eurų, remdamasis „Sodros“ duomenimis, ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Antroje pozicijoje – „Ignitis grupė“, kur sausį darbo užmokesčio mediana siekė 4,7 tūkst. eurų, trečioje – „Epso-G“ grupė  (4,45 tūkst. eurų), ketvirtoje – biokuro birža „Baltpool“ (4,4 tūkst.

Dėl vagysčių ar kitų pažeidimų darbe gali ne tik sumažėti atlyginimas – darbuotojai gali būti dar ir atleisti be jokio įspėjimo ar išeitinių išmokų. Vis tik ką daryti, jeigu darbdavys verčia atlyginti žalą ir išeiti iš darbo, nors nieko blogo nepadarei? Į tokią situaciją pakliuvo vilnietis Aurimas (vardas pakeistas), kuris darbovietėje buvo apkaltintas vagyste, nors, kaip pats teigė, tikrai nieko nevogė.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) viešai pasidalijo, kad ieško žvalgybos pareigūnų. Paaiškėjo, kiek tokiems specialistams moka ir ką siūlo. Penktadienį VSD feisbuko profilyje pasidalinta darbo skelbimu.  „Ne visi darbai matomi, tačiau jų svarba – nepaprastai didelė. Ieškome žmonių, kurie ieško prasmės ir iššūkių, geba analizuoti informaciją, atpažinti dėsningumus ir numatyti kelis žingsnius į priekį. Darbo vietos – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kybartuose ir Varėnoje.

Užimtumo tarnyba teigia, kad Lietuvoje jaunuoliai tampa itin reiklūs darbdaviams, dėl to jaunimo nedarbas auga. Neturėdami nei patirties, nei išsilavinimo, jauni žmonės tikisi įsidarbinti, dirbti paprastą ir lengvą darbą ir dar uždirbti nemažas sumas. Sunkesnio ir nekvalifikuoto darbo – vengia.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 22-ejų Samanta jau maždaug 4 metus pakuoja dovanėles, dirba šventinės atributikos parduotuvėje.

Per praėjusius metus Darbo ginčų komisijos (DGK) padėjo darbo santykių konfliktuose dalyvavusiems darbuotojams atgauti beveik 15 mln. eurų, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). „2024 m. DGK priėmė sprendimus dėl 15 037 421,83 eurų išmokų, iš kurių net 14 753 426,34 eurai buvo priteisti darbuotojams, o 283 995,49 eurai – darbdavių naudai.

2025 m. biudžetas jau nuo pirmų dienų pradeda įgyvendinti naujos Vyriausybės programos nuostatas, didesnį dėmesį skiriant šalies išorės ir vidaus saugumo situacijos gerinimui, Lietuvos keliams, mokinių neformaliajam ugdymui.  2025-2027 m. biudžete pirmiausia siekiama užtikrinti saugumo stiprinimo ir šalies gynybos reikmes. Atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatą siekti ne mažesnio nei 3,5 proc.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija, kas griežtės darbdaviams ir kas palengvins dalią darbuotojams nuo 2025-ųjų.

Planuojantiems atostogas ateinantiems – 2025-iems – metams vertėtų pasiskaičiuoti, kuriais mėnesiais priklausytų didžiausi atostoginiai. Specialistai įspėja – jei į tai neatsižvelgsite, darbdavys jums galės išmokėti ir, pvz., 157 eurais mažiau pinigų. Dėl to yra svarbu prisiminti, kaip skaičiuojami atostoginiai ir kiek jų dydį lemia prieš atostogas buvusių mėnesių dienos, priedai, premijos, viršvalandžiai ar pakilusi alga.

Lietuvos atlyginimų skirtumai: Vilniuje gyventojas vidutiniškai uždirba 500 eurų į rankas daugiau nei Zarasuose. Nors sostinės algos didžiausios, ekonomistai bado pirštais į Kauną, kur algos ne tiek jau daug skiriasi nuo Vilniaus, o dalis kainų ženkliai mažesnės nei sostinėje. Ar Kaune geriau gyventi nei Vilniuje?   Lietuvos savivaldybių gyventojai gauna ne vienodas algas. Prasčiausioje vietoje Zarasai. Ten žmonės per mėnesį uždirba mažiausiai vidutiniškai 1029 eurus į rankas.

Daliai Lietuvos darbuotojams, priklausomai nuo jų algos, yra taikoma lengvata – kas mėnesį yra sumažinamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) arba po metinės pajamų deklaracijos sugrąžinama GPM permoka. Taip yra todėl, kad gyventojams, per mėnesį uždirbantiems bent euru mažiau nei 2864,22 euro, GPM yra skaičiuojamas ne nuo viso atlyginimo, o tik nuo jo dalies.

Jei anksčiau įvairius vaizdo žaidimus žaisdavo daugiausiai vaikai, šiuo metu tuo užsiima tūkstančiai suaugusiųjų, kurie žaidimams kasmet išleidžia vis daugiau pinigų. Įdomu tai, kad ir žaidimų kūrimas Lietuvoje vis populiarėja, o savo sukuriama verte patenka net į Europos šalių TOP 10-tuką. Kasmet auga ir žaidimų industrijoje dirbančių žmonių atlyginimai, gerokai viršijantys vidutinę algą Lietuvoje.

Atvejai, kai darbdaviai neišmoka atlyginimo, Lietuvoje yra gana dažni. Tokį elgesį darbuotojai gali skųsti ir išsireikalauti ne tik jiems priklausančių pinigų, bet dar ir delspinigių. Vis tik kai kuriose darbovietėse mėginama gudrauti su priedais ir konfidencialumo sutartimis, kurios neleistų darbuotojams niekur kreiptis, kitaip teks mokėti baudas.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 237,9 euro ir, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 proc. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 388,2 euro ir buvo 2,4 proc. didesnis, privačiajame – 2 177 euro ir buvo 1,7 proc. didesnis, pranešime žiniasklaidai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Finansininkei Veronikai Mirončik grįžus po motinystės atostogų iš darbdavės teko išgirsti itin nemalonius žodžius: „Noriu, kad išeitum dabar.“ Moteriai nebuvo pasiūlyta jokia išeitinė kompensacija, tik atostoginiai. Laimei, Veronika susipažino su darbo teisės advokate Evelina Trukšiniene, kuri padėjo pareikalauti net šešių mėnesių išeitinės.

Norint produktyviai dirbti ir užsidirbti yra labai svarbu pailsėti. Dėl to visi darbuotojai Lietuvoje turi teisę į kasmetines atostogas, kurias kaupia kiekvieną savo darbo dieną. Vis tik jomis pasinaudoja ne visi, tad išėjus iš darbo darbdavys privalo išmokėti kompensaciją, t. y. tiek pat pinigų, kiek darbuotojas būtų gavęs atostogų metu.

Siekdami sutaupyti, keliones planuojate iš anksto? Specialistai primena, kad tokiu atveju svarbu atsižvelgti ne tik į skrydžių ar viešbučių kainas, bet ir pasiskaičiuoti, kada jums priklausys didžiausi atostoginiai. O jų dydį lemia pasirinkta atostogų data – jeigu prieš tai buvę mėnesiai turėjo mažiau dienų, taip pat gavote priedų, premijų ar dirbote viršvalandžius, jūsų atostoginiai bus kur kas didesni.

Atlyginimą į savo banko sąskaitą gavę darbuotojai ne visada gilinasi, iš ko jis susidėjo, ar buvo teisingai priskaičiuoti viršvalandžiai, atostoginiai, išskaičiuoti mokesčiai. Visa tai turėtų matytis vadinamajame algalapyje, kurio nesuteikusiam darbdaviui gresia nemenkos baudos. Specialistai pabrėžia, kad informaciją apie gautas pajamas, išdirbtą laiką ir kt. darbdavys kartu su atlyginimu kas mėnesį turi išduoti kiekvienam darbuotojui be jokio prašymo.

Valdantieji naujiesiems Seimo nariams įteiks dovaną – kitų metų biudžeto plane Seimo nario atlyginimas sieks 3,8 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad didžiulio atlyginimų šuolio tautos išrinktieji nėra verti. Tačiau politikai pateikia argumentus, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.

Apie 10 tūkstančių lietuvių džiaugiasi algomis, siekiančiomis 5 ir daugiau tūkstančių į rankas. Štai 6 tūkst. asmenų džiaugiasi 6 tūkst. ir didesnėmis algomis. Tačiau beveik pusė milijono lietuvių dirba už maždaug 1000 eurų ir mažesnę algą į rankas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Prekybos centre Šiauliuose įsikūrusio restorano šeimininkė jau apie metus niekaip nesuranda pagalbininkų – virėjų, picų kepėjų, padavėjų.

Daugeliui dirbančiųjų yra smalsu sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, ypač, jeigu yra įtarimų, kad už tokį patį darbą darbuotojams mokama skirtinga alga. Tačiau dažniausiai atlyginimas įmonėse yra laikomas paslaptimi. Vis tik situacija turėtų bent iš dalies pasikeisti, kai pradės veikti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva. Anot specialistų, ji turėtų sumažinti atlyginimų atskirtį tarp vyrų ir moterų, įpareigoti darbdavius mokėti vienodai tokių pačių kompetencijų ir pareigybių darbuotojams.

Viena skaitytoja liko pasipiktinusi, kai bandė įsidarbinti ir tik atvykus į darbo vietą sužinojo, kad gautų daug mažesnį atlyginimą, negu buvo skelbta. Ekspertai nurodo, kad taip daryti negalima, tačiau egzistuoja išimtys. Jauna mergina, pamačius, kad už siūlomą darbą kepyklėlėje gaus nuo 1 000 eurų, atskaičius mokesčius, labai apsidžiaugė, tačiau, atėjus į darbo pokalbį, jai darbdavys pateikė kitokias sąlygas.

Trišalė taryba antradienį svarstys galutinę socialinių partnerių poziciją dėl minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo formulės ir orientacinės vertės pasirinkimo pasiūlymų. Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis turi būti 45-50 proc. bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

Kartas nuo karto pasigirsta istorijų apie nelegalų darbuotojų įdarbinimą, jų išnaudojimą ir neišmokėtas algas. Taip pat būna atvejų, kuomet dėl keistų aplinkybių žmonių nepriima į darbą, mažina algą, etatus ar net atleidžia dėl lyties, amžiaus, ligos ar kitos diskriminacijos.

Seimas svarstys siūlymą aiškiau sureguliuoti karjeros siekiančių mokslininkų algas. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė Mokslo ir studijų įstatyme siūlo numatyti, kad darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame moksliniame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą algos koeficientą.

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė rugsėjo 18 dieną Tarptautine vienodo atlygio diena. Vis dėlto, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvoje fiksuojamas 13,6 % moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ir šis skaičius beveik nesikeičia dešimtmečius.

589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė . Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, o skurdo rizikos riba pernai siekė 564 eurus. „Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Ši statistika nelabai keičiasi nuo įstojimo į Europos Sąjungą. 20,6 proc.

Darbuotojų trūkumo išvarginti verslininkai vilioja grįžti užsienyje dirbančius lietuvius. Iki šiol kai kurie darbdaviai privengdavo grįžusių emigrantų, nes jie reikalauja didesnių algų. Tačiau Užimtumo tarnybos tyrimas parodė, kad dabar 77 procentams darbdavių nesvarbu, užsienyje ar Lietuvoje žmogus dirbo. Tačiau kai kurie emigrantai atkerta – dalis darbdavių yra godūs ir neretai darbo pokalbio kartelės jau neįveikia ne darbuotojas, o darbdavys.

Minimali alga kitąmet augs 69 eurais po mokesčių. Mažiausiai uždirbantieji gaus 777 eurus į rankas. Tokiu Vyriausybės sprendimu nepatenkinti nei verslas, nei profsąjungos. Darbuotojai kaltina politikus ir verslą nesilaikant prieš 7 metus priimto susitarimo, darbdaviai tikina, kad ekonomiką nebūtinai kils, ir papildomi 70 eurų prie algos kai kurių sektorių įmonėms gali būti pražūtingi. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad minimalios mėnesinės algos dydis 2025 m. sieks 1038 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro. Tokį nutarimą siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Taip pat nutarta rekomenduoti socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse nustatyti didesnius dydžius negu 2025 m. nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai. MMA kitąmet didės 114 eurų arba 12,34 proc.

Įprastai darbo skelbimuose nurodoma, kokios kvalifikacijos, įgūdžių ir žinių tikimasi iš darbuotojo, kokias pareigas jam reikės atlikti bei koks bus jo atlyginimas. Tačiau pasitaiko ir tokių skelbimų, kuriuose pastebima diskriminacija, keisti reikalavimai ir juokeliai, sukeliantys nemenką kandidatų pasipiktinimą.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2196,4 eurų ir, palyginti su š. m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 1,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2331,5 eurų ir buvo 3,6 proc. didesnis, privačiajame – 2141,4 eurų ir buvo 0,8 proc. didesnis.