atlyginimas

Darbo rinka keičiasi, o kartu ir tai, kas motyvuoja darbuotojus. „Rimi Lietuva“ personalo vadovės Vaidos Kaikarienės teigimu, šiandien svarbu yra ne tik finansiniai priedai, bet ir darbo grfaiko lankstumas, mokymosi galimybės bei gera savijauta pačioje organizacijoje. Laidoje dalyvauja „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė, kuri pasakoja apie išradingas darbuotojų motyvavimo priemones.

Lietuvių vystyto „Bankeros“ kripto žetonų projekto investuotojai pateikė 700 tūkst. eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Portalo žurnalistinis tyrimas pernai atskleidė, kad „Bankeros“ įkūrėjai išplatino 100 mln. eurų vertės kripto žetonų, dalį šių lėšų pervedė į Ramiojo vandenyno valstybės Vanuatu banką, kurį patys prieš žetonų platinimo pabaigą nusipirko, tuo metu žmonių įsigyti kripto žetonai greitai nuvertėjo.

Kol valdžia ieško būdų mažinti kainas, verslas įspėja apie kitą problemą – Lietuva darosi per brangi. Augant atlyginimams ir nesprendžiant darbo jėgos bei reguliavimo klausimų, investuotojai renkasi kitas šalis. Pasekmės gali būti paprastos – mažiau darbo vietų ir lėtesnis augimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Seime oficialiai įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma didinti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei tėvystės išmoką. Įstatymo projekto rengėjai siūlo nuo 78,58 iki 100 proc. padidinti kompensuojamąjį uždarbį. Taip pat nuo 78 iki 100 proc. didėtų išmoka neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų metu.

Palanga pradeda ruoštis karštajam sezonui. Pasimokę iš pernykštės vasaros, kai darbuotojų teko ieškoti net ir užplūdus poilsiautojams, šį kartą kurorto verslininkai tuo rūpinasi vos pasibaigus kalendorinei žiemai. Vis dėlto jie sako, kad specialistų labai trūksta – ypač virėjų. Nemotyvuoja net ir siūlomas iki 3000 eurų atlyginimas. Palangos kopose kaukši plaktukai. Darbininkai kurortą rengia artėjančiam vasaros sezonui – atnaujina paplūdimio takelius, pila smėlį, kala lentas.

Kol dalis gyventojų vis dar kruopščiai planuoja savo išlaidas, kad jų užtektų iki kitos algos, kiti džiaugiasi įspūdingomis algomis. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad kai kuriose Lietuvos įmonėse vidutiniai atlyginimai pasiekia sunkiai įsivaizduojamas sumas – kai kur jos viršija net 95 tūkst. eurų prieš mokesčius.

Darbo rinkoje – naujos taisyklės: darbdaviams teks keisti skelbimus, atskleisti atlyginimą ir atsisakyti kai kurių klausimų per darbo pokalbius. Ekspertai sako, kad skaidrumo bus daugiau, tačiau diskriminacijos problemos – ypač dėl lyties ar amžiaus – vis dar išlieka.

Neseniai UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pasidalino darbo skelbimu, kuriame bendrovė savo komandai ieško troleibuso vairuotojų. Skelbimas kaip skelbimas, atrodytų nieko čia tokio, tačiau miestiečiams užkliuvo viena detalė. „Turi T ar D kategoriją? Prisijunk prie mūsų komandos – gauk konkurencingą atlygį: 10,44 €/val.

„Amazon“ sandėlio darbuotoja liko apstulbusi dėl Jeffo Bezos'o reakcijos, kai apimta neviltis ji parašė jam elektroninį laišką dėl savo užmokesčio. Tara Jones, dirbusi „Amazon“ sandėlyje Oklahomoje, 2020 metais išsiuntė laišką įkūrėjui, kai pastebėjo, kad gavo mažesnį atlyginimą nei priklausė. Būdama medicininėse atostogose, T. Jones pasigedo 90 JAV dolerių iš jai priklausiusių 540 JAV dolerių, rašoma „Uniland“ portale.

Vidutinis darbo užmokestis bruto (prieš mokesčius) per metus – paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su tuo pat laikotarpiu prieš metus – augo 8,2 proc., vidutinis atlyginimas neto (atskaičius mokesčius) – 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Viešajame sektoriuje atlyginimas bruto per metus augo 7,8 proc., privačiame – 8,2 proc. Tuo metu neto darbo užmokestis viešajame sektoriuje didėjo 7,3 proc., privačiame – 7,6 proc.

Kol vieni gyventojai skaičiuoja kiekvieną eurą, kad išgyventų iki algos, kiti per mėnesį uždirba sumas, prilygstančias kelių ar net keliolikos žmonių metinėms pajamoms. Naujausi „Sodros“ statistikos duomenys atskleidžia, kad dalyje Lietuvos bendrovių vidutiniai atlyginimai siekia įspūdingas aukštumas – kai kur jie perkopė net 79 tūkst. eurų ribą prieš mokesčius.

Ketvirtojo 2025 metų ketvirčio „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga parodė, kad darbo pajamos per metus didėjo, tačiau augimo tempas buvo lėtesnis nei ankstesniais metais. Tuo metu vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas susitraukė iki mažiausio per dešimtmetį. „Sodros“ duomenimis, vidutinės darbo pajamos Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 107 eurais per metus ir 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį pasiekė 1 514 eurų į rankas.

Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo aktualia informacija darbuotojams, susiduriantiems su vėluojančiu atlyginimu. Įraše ji paaiškina, kokia „kaina“ darbdaviui tenka už kiekvieną pradelstą dieną 2026 metais bei kaip paprastai apskaičiuoti priklausančius delspinigius. Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į dažniausiai daromą klaidą – painiojamas situacijas, kai darbo santykiai dar tęsiasi, ir kai jie jau yra pasibaigę.

Atlyginimas dar neretai laikomas „asmeniniu reikalu“ – net ir tada, kai toje pačioje komandoje žmonės atlieka tą patį darbą, bet uždirba skirtingai. Vis dėlto teisė čia gana aiški: darbuotojai turi teisę tarpusavyje aptarti savo uždarbį, o darbdavys neturi pagrindo už tai bausti.

Minimali mėnesio alga Lietuvoje pernai augo 12 proc. iki 1038 eurų ir išliko didžiausia Baltijos šalyse.  Estijoje ji didėjo 8 proc. iki 886 eurų, Latvijoje – 6 proc. iki 740 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Atlyginimai Lietuvoje šiemet sparčiau augs tose srityse, kur didesnės įtakos turi minimalus atlyginimas (MMA), sako SEB banko ekonomistas.  „Labiau algos augs ten, kur pats algų lygis yra mažesnis, kur minimalus darbo užmokestis yra svarbesnis – apgyvendinimas, administracinės paslaugos, statyba. Lėčiau augs ten, kur algos yra didesnės – IT sektorius, finansai, profesinės paslaugos“, – naujausių SEB makroekonominių prognozių pristatyme kalbėjo Tadas Povilauskas.

Lietuvos darbo rinkoje atlygių skirtumai išlieka ryškūs. Kol daliai darbuotojų tenka kruopščiai planuoti kiekvieną išlaidą, kiti už vieną mėnesį uždirba tiek, kiek dauguma – per visus metus. Naujausi „Sodros“ duomenys parodė, kad kai kurios įmonės savo darbuotojams moka itin didelius atlyginimus, viršijančius net 59 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Beveik 15 metų nedarbingumo atostogose buvęs vyras nusprendė kreiptis į teismą, teigdamas, kad darbdavys visą šį laiką nedidino jo atlyginimo. Ianas Cliffordas, Jungtinėje Karalystėje gyvenantis programinės įrangos specialistas, 2008 m. rugsėjį dėl psichinės sveikatos problemų išėjo ilgalaikių nedarbingumo atostogų. Vėliau jam buvo diagnozuota sunki liga, skelbia CNBC.

Už lėkštes darbdavys visiems darbuotojams sumažiną algą: „Ar tai teisėta?“

Švenčių proga maždaug trečdalis darbuotojų, pasak naujausiai atlikto tyrimo, tikisi sulaukti priedų arba vadinamojo 13-ojo atlyginimo. Vienus darbuotojus darbdaviai sveikina įteikdami simbolines dovanėles – maistą, saldėsius ar dovanų čekius, o kiti metinius rezutatus įvertina piniginėmis išmokomis. Tiesa, tryliktą atlyginimą gauna mažuma. Visgi darbdavių konfederacija sako, kad šiemet nemažai daliai darbuotojų gali tekti nusivilti.

Kiek padidės mūsų pajamos ir ar tai iš tikrųjų pagerins gyvenimo kokybę? Ekonomistai teigia, kad pensininkams galime tikėtis didesnio pajamų augimo, tačiau kas pajus didžiausius pokyčius, o kuriems sektoriams ateityje bus sunkiau? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje spalį mokėjo informacinių technologijų (IT) įmonė „Wannaby“  – visą arba ne visą mėnesį dirbę du jos darbuotojai uždirbo vidutiniškai 50,9 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Latvijos kapitalo vėjo parkų plėtotojos „Utilitas Wind“ šešių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 28,5 tūkst. eurų, JAV IT gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje 19 darbuotojų – 21,7 tūkst. eurų.

Lietuvos darbo rinka išlieka labai nevienoda – vieni gyventojai skaičiuoja kiekvieną eurą, kad išgyventų, o kiti per mėnesį gauna pajamas, prilygstančias vidutiniam metiniam atlygiui. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad dalis įmonių savo darbuotojams moka ypač aukštus atlyginimus, siekiančius ir daugiau nei 20 tūkst. eurų prieš mokesčius.

Raimondas Talačka, kilęs iš Anykščių, jau 15 metų gyvena ir dirba Norvegijoje, todėl pats save vadina „beveik vikingu“. Jo darbas – neeilinis: Raimondas kasdien bendrauja su garsiausiais pasaulio žmonėmis – politikais, verslininkais, pramogų pasaulio žvaigždėmis, o karaliaus rūmai jam – pažįstama vieta. Osle Raimondas dirba VIP klientų vairuotoju.

Pastaraisiais metais Lietuvoje ir visoje Europoje gyventojai susidūrė su sparčiu pragyvenimo brangimu, kurį dar labiau paaštrino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir tiekimo sutrikimai po pandemijos. Dėl to daugelis priversti riboti savo išlaidas, o kai kurie ir skaičiuoti kiekvieną centą. Skirtingose Europos šalyse šeimų pajamos ir toliau itin skiriasi, rodo oficialūs „Eurostat“ duomenys. Namų ūkių pajamas įvertinti leidžia ekvivalentinės grynosios pajamos.

Daugelis lietuvių nėra patenkinti savo algomis, nes negali sau leisti sveikesnio maisto, geresnių drabužių ar pramogų. O kai kuriems pinigų vos užtenka būtiniausiems dalykams. Daug kas norėtų uždirbti, pvz., 5 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau kokia būtų reali alga Lietuvoje, kurią gaudami gyventojai jaustųsi laimingi? Pvz.

Nė nespėsime mirktelėti, o ims ir prasidės 2026 metai, kuriais visi pradės planuotis savo atostogas. Dalijamės su jumis žiniomis apie tai, kada atostogauti yra palankiausia. Atostogaujant tam tikrais mėnesiais galima tikėtis daugiau pinigų nei imant atostogas kitu metu. Kada verta atostogauti? Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pasidalijo įrašu, kuriame paaiškino, kuriais 2026 metų mėnesiais labiausiai „apsimoka“ atostogauti.

Net ir siūlant 5 tūkstančių eurų atlyginimą „į rankas“, Lietuvos darbdaviams vis sunkiau rasti aukštos kvalifikacijos specialistų. Ekspertė sako, kad tokie darbuotojai darbo skelbimų paprastai neseka, todėl įmonėms tenka jų ieškoti per vadinamąją „galvų medžioklę“. Taip pat pabrėžiama, kad vien atlyginimas ne visada lemia specialistų motyvaciją.

5 tūkst. eurų atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje daug kam skamba lyg tolima svajonė. Vis tik įmonės, pasirodo, nuolat ieško darbuotojų, kurie būtų verti tokių pinigų. Tačiau jie tą daro ne per darbo skelbimus, o užsiimdami „galvų medžiokle“ (angl. head hunting). Antradienį nekilnojamojo turto projektų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ tikino, kad statybos projektų vadovui siūlo 5 tūkst.

Švietimo bendruomenei nerimaujant, kad Vyriausybės biudžeto projekte mokytojų algų augimas neatitinka kolektyvinėje sutartyje numatytų reikalavimų, Finansų ministerija apskaičiavo, jog visos trys viešojoje erdvėje aptarinėjamos alternatyvos dėl atlyginimų didinimo reikalautų papildomų lėšų. Visgi, anot ministerijos, šiuos siūlymus gavus iš Seimo, jie būtų svarstomi.

Didžiausią atlyginimo medianą bruto (prieš mokesčius) rugsėjį vėl mokėjo „Danske Bank“ padalinys Lietuvoje – 3,47 tūkst. eurų (rugpjūtį – 3,42 tūkst. eurų), per metus darbo užmokesčio mediana augo 11,1 proc., remdamasis „Sodros“ duomenimis skelbia portalas „Verslo žinios“. Antroje vietoje rugsėjį ir toliau buvo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba – mediana bruto siekė 3,12 tūkst. eurų (rugpjūtį – 3,3 tūkst. eurų) ir per metus augo 5,1 proc.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje rugsėjį mokėjo Rusijos piliečio Igorio Macaniuko iš dalies valdoma kompiuterių programų kūrėja „Planner5D“ – 18 visą ar ne visą mėnesį dirbusių jos darbuotojų gavo vidutiniškai 38,7 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo krovinių vežimo ir logistikos grupė „Girteka Group“, kurios penkių darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 37,9 tūkst.

Tarp lietuvių dažnai yra girdima frazė, kad „mūsų pinigai priklauso bankams“. Ir iš dalies tai yra tiesa – atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos Lietuvoje daugeliu atvejų privalo būti mokami pavedimu, o išsigryninti savo pinigų gyventojai laisvai negali – už tai reikia susimokėti. Be kita ko, ne visi moka ar gali pinigus išsigryninti, nes, pvz., arti nėra jokio bankomato.  „Aš savo juodu darbu užsidirbu tuos pinigus, bet net negaliu jų pačiupinėti. Viskas nuteka bankams.

Valdančioji dauguma ketina keisti dabartinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Pasak jo, šie sprendimai turėtų būti priimti kartu su ateinančių metų biudžetu. „Biudžetas yra apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, kurią šioje situacijoje reikėtų pakoreguoti, kad ji ir užtikrintų biudžetą ir būtų adekvati tam biudžeto procesui, kuris formuojamas ir kitoms institucijoms“, – ketvirtadien5 žurnalistams Seime teigė J. Olekas.

Ketvirtadienį Vyriausybė nusprendė kartu su biudžeto projektu Seimui siūlyti 115 eurų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1153 eurų prieš mokesčius, o minimalų valandinį atlyginimą (MVA) didinti iki 7,05 euro „ant popieriaus“ – abu šie skaičiai augtų 11,1 proc. Dėl tokio sprendimo Vyriausybė tarėsi su profsąjungomis bei socialiniais partneriais Trišalėje taryboje. Seimui priėmus pakeitimus, MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis 2026 metais siektų 47,7 proc.

Didesnių algų šiemet Lietuvoje tikisi vis mažiau gyventojų. Vidutinis atlyginimas šalyje jau beveik pasiekė 1,5 tūkst. eurų į rankas, tačiau lietuviai tikisi kone dvigubai daugiau. Ar toks lūkestis Lietuvoje – realus? Lietuviai jaustųsi saugiai, taigi, galima būtų sakyti ir oriai, gaudami nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų jau po mokesčių, rodo neseniai „Citadele“ banko užsakymu atlikta visuomenės apklausa.

 Finansinį saugumą 43 proc. Lietuvos gyventojų sieja su 2–3 tūkst. eurų atlyginimu „į rankas“, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Tuo metu mažesnio nei 1,5 tūkst. eurų atlyginimo pakaktų 9 proc. lietuvių, o 14 proc. apklaustųjų finansiškai saugiai jaustųsi uždirbdami daugiau nei 4 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius. Apklausos duomenimis, panaši situacija fiksuota ir Latvijoje bei Estijoje, kuriose atitinkamai 45 ir 42 proc.

Trišalė taryba taip ir nesutarė, kokia kitąmet turi būti minimali mėnesinė alga ir klausimą paliko išspręsti pačiai Vyriausybei, kurios kompromisinis variantas netiko nei darbdaviams, nei profsąjungoms. Kol kas realiausias variantas, kad minimali mėnesio alga kitais metais didės 115 eurų ir pasieks 1153 eurus popieriuje, į rankas tai būtų 836 eurai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvoje minimali mėnesinė alga kasmet auga maždaug 10 proc.

Trišalė taryba taip ir nesutarė, kokia kitąmet turi būti minimali mėnesinė alga ir klausimą paliko išspręsti pačiai Vyriausybei, kurios kompromisinis variantas netiko nei darbdaviams, nei profsąjungoms. Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta vaizdo įrašas: Anglijoje gatvėje tardomas 43 metų lietuvis, prisistatantis kaip moteris Adriana, yra kaltinamas pedofilija ir dėl savo poelgių teisinasi.

Realiausia, jog minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) kitąmet didės iki maždaug 1153 eurų (iki mokesčių) – kiek siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Dėl to kokia kitąmet turėtų būti minimali alga šią savaitę nesutarus Trišalei tarybai, K. Vaitiekūnas tikina, jog SADM pasiūlymas yra pagrindinis, tačiau yra ir kitų MMA kėlimo scenarijų.

Trišalė taryba antradienio posėdyje ketina toliau diskutuoti dėl 2026-ųjų minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) – socialiniai partneriai pateiks galutines pozicijas. Taryba pirmąkart dėl kitų metų MMA diskutavo balandžio pabaigoje, tuomet savo analizę ir siūlymus pateikė Lietuvos bankas (LB). Centrinis bankas tada pateikė tris variantus, kiek kitąmet būtų galima didinti minimalią algą prieš mokesčius – 1198 eurų, 1138 arba 1078 eurų. Šie dydžiai atitinkamai siekia 50 proc., 47,5 proc.

Nuo rugsėjo 8 proc. didinami mokytojų, mokyklų vadovų, dėstytojų, neakademinių darbuotojų pareiginės algos koeficientai, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  „Mokytojų atlyginimų kėlimas ir galimybių sudarymas darbo sąlygoms gerinti yra neabejotini mūsų prioritetai.

Daugiausia darbuotojų turinčių Lietuvos įmonių, kuriose yra didžiausios atlygio medianos, sąrašo pirmojoje vietoje liepą vėl atsidūrė „Danske bank“ Lietuvos filialas. Liepą jo atlygio mediana sumažėjo 0,8 proc. ir siekė 3,45 tūkst. eurų prieš mokesčius, remdamasis „Sodros“ duomenimis, ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. Antrąją poziciją išlaikė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba – liepą, palyginti su birželiu, darbo užmokesčio mediana sumažėjo 4,7 proc. ir siekė 3,17 tūkst.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje liepą mokėjo Lietuvoje veikiantis pasaulinės kriptovaliutų biržos „Binance“ padalinys „Bifinity – visą mėnesį dirbę 14 jos darbuotojų uždirbo vidutiniškai 20,84 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo krovinių vežimo ir logistikos grupė „Girteka Group“, kurios šešių darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 20,6 tūkst. eurų, trečia – MG grupės“ valdomas holdingas „MG Investment“ (4 darbuotojai) su 20,4 tūkst. eurų.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas neatskaičius darbuotojo mokesčių Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) antrąjį ketvirtį siekė 2387 eurus ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, išaugo 2,1 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai – 8,7 procento. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 2533,9 euro ir buvo 4,5 proc. didesnis nei prieš ketvirtį, privačiame – 2325,6 euro ir buvo 1,1 proc. didesnis, o per metus atitinkamai augo 8,7 proc. ir 8,6 proc.

Tiek įsidarbinus naujoje vietoje, tiek dirbant sename darbe gali tekti dalyvauti mokymuose, pagilinti jau esamas arba įgauti naujų žinių, reikalingų konkrečiam darbui. Vis tik ar už laiką, skirtą mokymuisi, turi būti mokamas atlyginimas? Vilnietė Izabelė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad įsidarbino naujame darbe, tačiau pirmą savaitę jai vyksta apmokymai, tad dirbti nereikia.

Universitetus ką tik baigęs jaunimas kraupina darbdavius – patirties neturintys jaunuoliai reikalauja algų kaip ilgamečiai asai – vieniems negana tūkstančio, o kiti ir 2,5 tūkstančio eurų į rankas pasiprašo. Tiesa, tokių algų užsiprašo dažniausiai didmiesčių jaunuoliai. Kaip pastebi personalo atrankos specialistai, ypač savimi pasitiki ir didelių atlyginimų reikalauja niekada nedirbę turtingų tėvų vaikai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Atlyginimų tema – viena jautriausių darbo rinkoje. Nors statistika rodo, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kasmet didėja, darbuotojų lūkesčiai dažnai auga dar sparčiau. Šis atotrūkis kelia įtampą abiejose pusėse: darbdaviai stebisi, kodėl kandidatai tikisi tokio dydžio atlygio, o darbuotojai jaučiasi neįvertinti už savo pastangas ir atsakomybę.

Durhamo universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrimai parodė, kad moterys, tapusios šeimos maitintojomis, gali padidinti abiejų sutuoktinių psichinės sveikatos problemas, rašoma „Workplace Journal“. Demido Getiko atliktas tyrimas atskleidė, kaip porų pajamų dinamika yra susijusi su psichine sveikata. Atskleista, jog vis daugiau moterų prisiima atsakomybę tapti pagrindiniu, pajamas generuojančiu asmeniu šeimoje. Tačiau nustatyta, kad dėl šios priežasties padidėja psichinės sveikatos problemos.