Teisininkė ir teismo mediatorė Raimonda Joskaudienė pabrėžia, kad atlyginimų skaidrumas tampa vis svarbesne norma, o artėjant Europos Sąjungos darbo užmokesčio skaidrumo pokyčiams, „užčiaupti“ darbuotojus šiuo klausimu bus dar sunkiau.
Darbuotojai turi teisę kalbėtis apie algas
R. Joskaudienės teigimu, vien pokalbis apie savo atlyginimą su kolega nėra nei uždraustas, nei laikytinas nusižengimu.
„Taip, Lietuvos įstatymai nedraudžia darbuotojams tarpusavyje kalbėtis apie savo gaunamą atlyginimą, todėl vien dėl tokių pokalbių darbuotojas neturėtų sulaukti drausminių nuobaudų“, – sako ji.
Pašnekovė akcentuoja, kad nėra teisės akto, kuris tiesiogiai draustų darbuotojams atskleisti ar aptarti savo darbo užmokesčio dydį su kolegomis.
„Darbdavys negali savavališkai „uždrausti“ darbuotojams šnekėtis apie algas, jei nėra pažeidžiamos kitos konfidencialumo pareigos“, – pabrėžia juristė, pridurdama, kad paties darbuotojo atlyginimo dydis paprastai nėra laikomas komercine paslaptimi.
„Konfidencialumo punktai“ sutartyse – neteisėti
Nors iki šiol dalyje įmonių pasitaikydavo nuostatų apie „atlyginimo konfidencialumą“, R. Joskaudienė sako tiesiai: visiško draudimo dalintis informacija apie savo pačių atlyginimą darbdavys teisiškai pagrįsti negali.
„Ne, darbdavys neturi teisės galiojančiais teisės aktais pagrįsti visiško draudimo darbuotojams dalintis informacija apie jų pačių atlyginimus.
Jeigu darbo sutartyje ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse atsiranda nuostata, draudžianti darbuotojui atskleisti savo darbo užmokesčio dydį, tokia nuostata negali būti laikoma teisėta“, – aiškina ji.
Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į europinį kontekstą: ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyva (Direktyva (ES) 2023/970) numato aiškų principą – darbuotojui negali būti draudžiama dalintis informacija apie savo atlyginimą, jei tai daroma siekiant teisingo apmokėjimo.
Valstybės narės ją turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2026 m. birželio 7 d., o Valstybinė darbo inspekcija yra viešai nurodžiusi, kad Lietuvoje planuojama, jog atitinkami pokyčiai įsigalios nuo 2026 m. birželio 7 d.
„Ankstesnė praktika, kuomet bendrovėse darbo užmokestis būdavo laikomas konfidencialiu ir darbuotojams „neleidžiama“ jo atskleisti kolegoms, laikoma atgyvenusia ir prieštaraujančia vienodo apmokėjimo principui“, – sako R. Joskaudienė.
Kodėl verta kalbėtis apie atlyginimą
Teisininkė pabrėžia, kad atviri pokalbiai apie atlyginimus gali turėti apčiuopiamą naudą – ir darbuotojui, ir kolektyvui.
„Kai darbo užmokesčio nustatymo tvarka ir pačios algos nėra paslaptis, darbuotojai jaučiasi teisingiau vertinami“, – sako ji ir priduria, kad skaidrumas eliminuoja erdvę gandams ir nepagrįstoms spėlionėms bei gali padėti sutelkti žmones į aiškius kriterijus.
R. Joskaudienė akcentuoja ir vienodą apmokėjimą už tokį patį ar lygiavertį darbą.
„Darbdavys privalo užtikrinti, kad už tokį patį ar lygiavertį darbą visiems darbuotojams būtų mokamas vienodas darbo užmokestis“, – primena ji, pabrėždama, kad atlyginimų skaidrumas tampa įrankiu šiam principui realiai veikti.
Spaudimas tylėti vis dar pasitaiko
Teisiniu požiūriu, pasak pašnekovės, darbuotojas neturėtų būti „persekiojamas“ vien dėl to, kad kalba su kitais apie savo atlyginimą – ypač jei tai daroma siekiant apginti teisę į sąžiningą apmokėjimą.
Tačiau ji pripažįsta, jog praktikoje kartais vis dar būna kiek kitaip: „Pasitaiko atvejų, kai atvirumas dėl algų sukelia darbdavio nepasitenkinimą ar netiesiogines neigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, neigiamą požiūrį, psichologinį spaudimą ar nemalonią atmosferą.“
Visgi, anot R. Joskaudienės, bet kokios oficialios nuobaudos ar sankcijos už vien tai, kad darbuotojas kalbėjo apie savo atlyginimą, būtų neteisėtos, o tokie sprendimai visuomet gali būti ginčijami.
Kai kalbos apie algą padeda apginti teises
R. Joskaudienė atsako ir į klausimą, ar atlyginimų aptarimas gali būti naudingas ginčuose dėl diskriminacijos:
„Atlyginimų viešumas – tai vienas iš kertinių ginklų, padedančių darbuotojams apginti savo teisę į lygų apmokėjimą už vienodos vertės darbą.“
Pasak jos, problema dažnai būna elementari – kol darbuotojai nežino, kiek uždirba kiti, tol gali net neįtarti, kad su jais elgiamasi neteisingai.
„Kai nėra duomenų, nėra ir įrodymų, – sako ji. – Kai kuriose konkrečiose situacijose žinojimas yra jėga.“
Ji taip pat primena, kad įgyvendinus ES skaidrumo direktyvą, atsiras dar daugiau formalių mechanizmų gauti reikalingą informaciją, todėl atlyginimų tema iš „tabu“ vis labiau taps normaliu darbo santykių klausimu.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
