Atsakė, ar darbdavys Lietuvoje gali atleisti už vėlavimą: kiti to net nežino

Darbo teisė, kaip pabrėžia teisininkė Raimonda Joskaudienė, šioje vietoje dažnu atveju palanki darbuotojui.

Socialiniame tinkle „Facebook“ teisininkė atkreipė dėmesį, kad pavėlavimas ir pravaikšta nėra tas pats, nors praktikoje šios sąvokos dažnai suplakamos į vieną. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Išvydusi tikrąją Lietuvos sveikatos sistemą Asta nutarė netylėti: „Labai retai kalbame apie tai“

Jūsų alga staiga sumažės: perspėja – nepadarykite 1 klaidos

Užimtumo tarnyba įvardijo, kaip gruodį Lietuvoje sumažėjo dirbančiųjų ir augo nedarbas

Pavėlavimas nėra pravaikšta

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą pravaikšta laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Jei darbuotojas tą dieną vis dėlto atvyko į darbą, net ir pavėlavęs, teisiškai tai nėra pravaikšta.

„Pavėlavimas – tai darbo drausmės pažeidimas, bet ne šiurkštus“, – pabrėžia R. Joskaudienė.

Tai reiškia, kad vien pavėlavimo fakto nepakanka, jog darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį kaip už sunkų pažeidimą. Teisininkė atkreipia dėmesį, kad net ir be pateisinamos priežasties pavėlavęs darbuotojas negali būti atleistas „iš karto“.

Darbdavys, pasak R. Joskaudienės, pirmiausia privalo laikytis būtinų procedūrų: pareikalauti raštiško pasiaiškinimo, įvertinti aplinkybes ir tik tada, jei mato pagrindą, taikyti drausmines priemones, pavyzdžiui, rašytinį įspėjimą.

Kada vėlavimas tampa rimta problema

Situacija, pasak teisininkės, keičiasi tuomet, kai pavėlavimai tampa sistemingi. Darbo kodeksas numato, kad jei darbuotojas per 12 mėnesių pakartotinai padaro tokį patį pažeidimą ir už pirmąjį jau buvo raštu įspėtas, darbdavys gali svarstyti darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės.

Tačiau esminis akcentas – raštiškas įspėjimas.

„Be raštiško pirmojo įspėjimo – antras pavėlavimas nepagrindžia atleidimo“, – pabrėžia R. Joskaudienė.

Ne mažiau svarbu ir tai, dėl kokių priežasčių darbuotojas vėlavo. Eismo įvykiai, viešojo transporto sutrikimai, staigi vaiko liga ar kitos nenumatytos aplinkybės paprastai nėra laikomos darbuotojo kalte, jei jis apie situaciją nedelsdamas informuoja darbdavį ir, jei prašoma, pateikia pasiaiškinimą. „Teisiškai svarbi ne emocija, o aplinkybės ir jų pagrįstumas“, – akcentuoja R. Joskaudienė.

Praktikoje tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 40 minučių pavėlavęs darbuotojas, kuris informavo vadovą apie avariją kelyje, negali būti laikomas pravaikštininku. Tokiu atveju galimas tik nedirbto laiko neapmokėjimas, bet ne atleidimas.

Visai kita situacija, jei tas pats darbuotojas per pusmetį penkis kartus vėluoja be jokios priežasties ir jau yra gavęs rašytinį įspėjimą – tuomet darbdavys jau turi teisinį pagrindą imtis griežtesnių sprendimų.

Teisininkė pabrėžia, kad pareigos tenka abiem pusėms. Darbuotojams svarbu pranešti apie vėlavimą ir rimtai reaguoti į raštiškus įspėjimus, o darbdaviams – „atskirti emocijas nuo teisės“ ir visus veiksmus fiksuoti raštu.