darbo teisė

Ar normalu, kad po darbo pokalbio darbdavys siūlo dirbti kelias dienas be užmokesčio? Tokį klausimą socialiniuose tinkluose uždavė vienas gyventojas. Teisininkai įspėja – tokie pasiūlymai darbdaviams baigiasi didelėmis baudomis. Vienas asmuo socialiniuose tinkluose pasakoja, kad po darbo pokalbio darbdavys pasiūlė kelias dienas ateiti į darbą. Gyventojas pasakoja, kad taip darbdavys tarsi tikrina, kaip žmogui seksis darbe.

Atlyginimas dar neretai laikomas „asmeniniu reikalu“ – net ir tada, kai toje pačioje komandoje žmonės atlieka tą patį darbą, bet uždirba skirtingai. Vis dėlto teisė čia gana aiški: darbuotojai turi teisę tarpusavyje aptarti savo uždarbį, o darbdavys neturi pagrindo už tai bausti.

„Vėlavau 20 minučių. Vadovas pasakė, kad dar kartą taip ir atleis už pravaikštą.“ Tokios frazės darbo aplinkoje skamba grėsmingai ir neretai priverčia darbuotojus jaustis kaltais. Tačiau ar jos atitinka Darbo kodeską? Darbo teisė, kaip pabrėžia teisininkė Raimonda Joskaudienė, šioje vietoje dažnu atveju palanki darbuotojui. Socialiniame tinkle „Facebook“ teisininkė atkreipė dėmesį, kad pavėlavimas ir pravaikšta nėra tas pats, nors praktikoje šios sąvokos dažnai suplakamos į vieną.

Finansininkę Veroniką Mirončik vos grįžus po motinystės atostogų netikėtai atleido darbdavys. Moters neišgelbėjo net tai, kad ji tuo metu buvo vieniša mama. Šįkart portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ sužinosite, kokios jūsų teisės darbe, ir kaip elgtis, kai darbdavys tiesiog pasako: „Noriu, kad išeitum dabar.“  Veronika Mirončik, vyr. buhalterė ir finansininkė, papasakojo, kaip su ja bandė susidoroti darbdaviai, kokį košmarą ir spaudimą teko patirti.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta, darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Kokių pasekmių gali turėti neatėjimas į darbą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja portalo „cvonline.

Šiuolaikinės darbo rinkos dinamika neabejotinai keičiasi, o su ja gimsta ir naujos darbo formos, tokios, kaip laikinasis įsidarbinimas per interneto platformas. Šios įsidarbinimo galimybės pritraukia tiek jaunimą, tiek ir patyrusius darbuotojus. Tačiau kartu kyla ir klausimų dėl darbuotojų teisių užtikrinimo bei saugumo.

Vilnietė Evelina Trukšinienė – stereotipus laužanti advokatė. Ji pirmoji pradėjo kurti šviečiamojo pobūdžio vaizdo įrašus apie įvairius darbo teisės klausimus „TikTok“. Šiuo metu Evelina turi daugiau nei 33 tūkstančius sekėjų „TikTok“ ir dalijasi, kokiais darbo teisės klausimais sekėjai į ją kreipiasi dažniausiai. Advokatė rašė, kad apie darbo teisę pasakoja taip, kad supranta net maži vaikai.

Žmonės, kurie dirba pusę paros ir visą savaitę be poilsio dienų – taip skelbimuose pristatomi darbuotojai iš Ukrainos. Verslininkai viliojami pigiais ir efektyviais darbuotojais, o tokius skelbimus dedantis žmogus nemato nieko blogo, esą jauni ukrainiečiai nori užsidirbti ir gali dirbti daug.

Lojaliai dirbi vienai įmonei, tačiau negauni nė to, kas priklauso pagal įstatymą. Su tokia situacija susidūrusi moteris pradėjo svarstyti, ar darbdaviai patys gali spręsti kuriais Darbo kodekso nutarimais vadovautis, o kuriuos – tiesiog ignoruoti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Alina. Ji piktinosi, kad daug metų pradirbusi įmonėje, turėtų gauti papildomų atostogų dienų, tačiau kadangi tai neįrašyta Darbo kodekse, jos darbovietė šį reikalavimą ignoruoja.

Išbandymas yra tam tikras terminas, šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam. Išbandymas gali būti tik sudarant darbo sutartį Dėl išbandymo galima susitarti tik sudarant darbo sutartį; galimybė išbandymo terminą nustatyti darbo eigoje keičiant darbo sutartį nenumatyta.

Pastaruoju metu tarp darbdavių ir darbuotojų vis dažniau įsiplieskia darbo disputai. Neišmokėti, sumažinti, vėluojantys atlyginimai, atleidimai iš darbo, stringančios darbo sutartys – priežasčių nesutarimams užtenka. Išspręsti darbdavių ir darbuotojų ginčus be teismo įsikišimo darosi beveik neįmanoma. Bylų daugėja Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, individualių darbo ginčų nei Valstybinė darbo inspekcija, nei kitos institucijos nenagrinėja.

Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjo Justino Usonio teigimu, darbo santykius reguliuojantys įstatymai jau seniai nebespėja paskui ekonominius pokyčius, o būtinos permainos nuolat stringa, rašo „Lietuvos žinios“. Darbo grupėse, siūliusiose darbo įstatymų pakeitimus, ne kartą dalyvavęs mokslininkas pabrėžia, kad šiuo metu dialogo tarp socialinių partnerių tiesiog nėra.

Darbuotojų nuoma – vis dar legendomis apipintas reiškinys Lietuvoje. Darbdaviai, neįsigilinę į laikinojo įdarbinimo esmę, čia neįžvelgia naudos, o darbuotojai mano, kad šitaip atsiveria keliai jų išnaudojimui. Vakaruose darbuotojų nuoma yra jau daugiau nei 20 metų puikiai žinomas ir vis populiarėjantis procesas, Lietuvoje išsinuomoti darbuotojus galima beveik dešimtmetį.

Profesinės sąjungos, paskelbusios, jog neketina  pasirašyti Vyriausybės parengto Trišalės tarybos susitarimo, penktadienio rytą paminėti tarptautinę oraus darbo dieną nusprendė piketu prie Vyriausybės rūmų.

Mes gyvename deklaracijų pasaulyje. Deklaratyvūs įstatymai, parodomieji politikų pasisakymai ir visiškai priešingi jiems rezultatai. Profsąjungų judėjimas Lietuvoje panašus į vaisinį kefyrą – inertiškas, abejotinos spalvos ir gresiantis neaiškiom pasekmėm jį vartojantiems.

Vieni Vyriausybės žingsniai darbo santykių liberalizavimo link yra taikomi kaip apsauginiai mechanizmai, kiti - kaip socialiniai politiniai sprendimai, neturintys nieko bendra su darbo teise, treti - kaip įteisinantys seniai nusistovėjusią praktiką, teigia VU Teisės fakulteto Darbo teisės instituto vadovas Tomas Davulis. Taip Darbo teisės instituto vadovas T. Davulis įvertino Vyriausybės siūlymus liberalizuoti darbo santykius.