Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad jeigu dirbate ilgiau nei 8 valandas per dieną ar daugiau nei 40 valandų per savaitę, darbdavys privalo jums sumokėti viršvalandžius. Tai numato Darbo kodeksas.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI ) atstovai atkreipė dėmesį, kad darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą.
„Užmokestis apima priedus, priemokas, premijas, numatytus už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti išmokos, o darbdavys privalo ją išmokėti“, – sakoma VDI komentare.
O jei premijos ar priedai nebuvo numatyti arba įvardyta tiksli jų mokėjimo tvarka bei dydžiai, pasak VDI atstovų, darbdavys neprivalo mokėti didesnio atlyginimo samdomam darbuotojui.
Tiesa, pasitaiko ir tokių atvejų, kai jūsų atlyginimas gali sumažėti net ir tada, jei darbdavys yra įsipareigojęs sumokėti už viršvalandžius.
Darbuotojui neužsidėjus šalmo – mažesnis ir atlyginimas?
Pavyzdžiui, ugniagesiams viršvalandžiai gali būti nesumokami tuo atveju, jei tarnybos metu jie nedėvėjo šalmo.
Teisininkė Evelina Kiznė naujienų portalui tv3.lt yra sakiusi, kad iš tiesų darbuotojams gali būti neišmokami priedai (dar vadinami premijomis) už darbo pareigų pažeidimus.
Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad taip gali būti ne visada. Mat tai priklauso ne tik nuo premijos pobūdžio, bet ir to, kaip ji buvo įforminta darbdavio dokumentuose.
„Darbo kodeksas nustato dvi skirtingas premijų rūšis. Pirmoji – tai premija už atliktą darbą. Tokių priedų mokėjimo tvarka aiškiai nustatyta darbo sutartyje ar įmonės darbo apmokėjimo sistemoje.
Pavyzdžiui, darbuotojui gali būti nustatytas 200 eurų priedas už mėnesio darbo normos įvykdymą. Tokių priedų neišmokėti negalima – jie laikomi darbo užmokesčio dalimi. Jei darbuotojas įvykdė nustatytas užduotis ir pasiekė rezultatus, priedas turi būti išmokėtas nepriklausomai nuo kitų aplinkybių ar padarytų pažeidimų“, – komentavo E. Kiznė.
Antroji premijų rūšis, pasak teisininkės, yra skatinamoji.
„Jos skiriamos darbdavio iniciatyva už gerus darbo rezultatus, pavyzdžiui, mėnesio geriausio darbuotojo premija ar premija už iniciatyvumą.
Tokių premijų galima neišmokėti, jei darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padarė darbo pareigų pažeidimą. Tai tiesiogiai numatyta Darbo kodekse. Taip pat ir darbdavys gali numatyti savo vidaus dokumentuose, kada tokie priedai nemokami“, – paaiškino teisininkė.
E. Kiznė taip pat įvardija, kaip gyventojai gali lengviau atskirti, kokia premija darbuotojams yra mokama.
„Jei premijos mokėjimo taisyklėse parašyta, kad ji gali būti nemokama už pažeidimus ar kitais darbdavio nustatytais atvejais – tikėtina, jog tai skatinamoji premija.
Jei tokios išlygos nėra ir premija mokama už konkretų darbą ar rezultatą bei yra numatyta darbo sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje – tai premija už atliktą darbą, kurią išmokėti privaloma“, – vardijo E. Kiznė.
Taigi, jei ugniagesys nedėvėjo šalmo ir tai laikoma darbo pareigų pažeidimu, skatinamoji premija jam gali būti neišmokėta.
„Tačiau jei priedas yra įformintas kaip premija už atliktą darbą, pavyzdžiui, už pamainos atidirbimą ar už konkretų darbo rezultatą, toks priedas turi būti išmokėtas nepaisant pažeidimo“, – kalbėjo pašnekovė.
