Už šį laiką jūsų darbdavys turi mokėti papildomai: nesakykite, kad nežinojote

TAIP PAT SKAITYKITE:

Užimtumo tarnyba fiksuoja ukrainiečių moterų užimtumo proveržį

Darbuotoją atleido iš darbo, nes ateidavo per anksti: perspėja ir kitus

Prasideda darbų keitimo karštinė: atskleidė, ko tikėtis šiemet

Raimonda detaliai paaiškino, kas įeina į darbo laiką, o kas – ne, pateikdama praktinių pavyzdžių iš skirtingų sektorių. Šiuo įrašu ji sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

+1

Atskleidė, kas neįsiskaičiuoja į darbo laiką

Ji padeda suprasti, kada darbuotojui privaloma apmokėti darbo laiką ir kaip išvengti neteisėtos darbo laiko vagystės.

„ATEIK 15 MIN. ANKSČIAU – NIEKO TOKIO?

Ne. Tai gali būti neteisėta ir neapmokėta darbo laiko vagystė.

Darbo laikas – viena dažniausiai neteisingai suprantamų ir neteisingai taikomų sričių praktikoje. Ir tai paliečia abi puses – tiek darbuotojus, tiek darbdavius.

Šis įrašas – apie tai, kas realiai įeina į darbo laiką, kas – ne, ir kada darbdavys peržengia ribą, net pats to nesuprasdamas.

PAGRINDINĖ TAISYKLĖ.

Darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas aiškiai sako:

Į darbo laiką įeina pasirengimo darbui ir susitvarkymo po darbo laikas, jeigu jis yra būtinas darbo funkcijoms atlikti. Tai reiškia:

• darbuotojas neprivalo ateiti anksčiau savo poilsio sąskaita;
• darbuotojas neprivalo pasilikti po darbo nemokamai;
• visa tai turi būti numatyta grafikuose ir apmokama kaip darbo laikas.

Kas tikrai įeina į darbo laiką:

• Persirengimas specialiais darbo drabužiais, jei jie privalomi;
• Darbo vietos paruošimas (kompiuterio įjungimas, kasos paruošimas, įrankių patikra);
• Pamainos perėmimas / perdavimas;
• Susitvarkymas po darbo (darbo vietos uždarymas, dokumentų užbaigimas);
• Privalomi sveikatos patikrinimai;
• Darbdavio siųsti mokymai;
• Darbo metu vykstamos kelionės darbdavio pavedimu.

Jeigu be šių veiksmų darbo atlikti neįmanoma – tai darbo laikas. Taškas.

Kas neįeina į darbo laiką:

• Kelionė iš namų į darbą ir atgal; 
• Pietų pertrauka (jeigu nenustatyta kitaip);
• Darbuotojo iniciatyva atliekami veiksmai namuose;
• Laisvas poilsio laikas, kai darbuotojas nėra darbdavio žinioje.

Praktiniai pavyzdžiai, kur daromos klaidos:

1. PARDUOTUVĖ

Pamaina nuo 9:00, bet:

• kasą reikia paruošti;
• perskaičiuoti pinigus;
• prisijungti prie sistemos.

Darbdavys sako: „Ateikit 8:45, bet grafike lieka 9:00.“

Neteisėta.

Tie 15 min. – darbo laikas ir turi būti grafike bei apmokėti.

2. GAMYBA

Darbuotojas privalo persirengti apsaugine apranga, pasiruošti stakles, atlikti patikrą. Visa tai trunka 20 min. Pamaina – nuo 7:00. Reikalaujama būti vietoje 6:40.  

Tai nėra „gera valia“. Tai neapskaitytas darbo laikas.

3. SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

Slaugytoja perima pamainą, susipažįsta su pacientų būkle, pildo dokumentus po darbo.

Jei šis laikas neegzistuoja grafikuose – pažeidimas.

4. BIURAS / NUOTOLINIS DARBAS

Darbas nuo 8:00, bet sistema lėta, prisijungimai užtrunka, instrukcijos – privalomos.

Jei be to dirbti neįmanoma – tai darbo laikas, net jei dirbama iš namų.

Svarbi praktinė pasekmė darbdaviams

Jeigu darbuotojas realiai dirba ilgiau, bet tai nefiksuojama ir neapmokama, tai gali būti vertinama kaip:

• darbo laiko apskaitos pažeidimas;
• neapmokėti viršvalandžiai;
• ginčas su VDI ar teisme.

Esmė vienu sakiniu

Darbuotojas neprivalo „padovanoti“ darbdaviui savo poilsio laiko. O darbdavys privalo planuoti grafikus pagal realų, o ne „patogų“ darbo laiką.

Jeigu atpažinote savo situaciją – parašykite komentaruose.

Pasidalinkite – šią informaciją turi žinoti ir darbdaviai, ir darbuotojai“, – rašoma įraše.