Remiantis nauju „LinkedIn“ tyrimu, beveik pusė europiečių (47 proc.) 2026 m. ketina ieškoti naujo darbo, tačiau didžioji dauguma (77 proc.) jaučiasi nepasirengę jo ieškoti.
Tuo pačiu metu personalo atrankos specialistai susiduria su savais sunkumais – dauguma jų teigia, kad tapo sunkiau rasti gerų darbuotojų.
Taigi, kuriose šalyse darbuotojai aktyviausiai ieško naujų galimybių ir kaip jų kontekste atrodo lietuviai?
Darbą keisti nori dauguma žmonių?
Remiantis „Euronews Business“ pateiktais tyrimų duomenimis, Jungtinėje Karalystėje yra didžiausia dalis žmonių, kurie prasidėjus naujiems metams ieško kito darbo. Kai buvo paklausti, ar planuoja ieškoti naujo darbo 2026 m., daugiau nei pusė respondentų Jungtinėje Karalystėje atsakė „taip“.
Septyniose apklaustose Europos šalyse vidutinė žmonių, planuojančių ieškoti naujo darbo, dalis yra 47 proc.
Jungtinė Karalystė yra vienintelė Europos šalis, kurioje vidurkis yra net 53 proc.
Tačiau pasaulinės įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad darbo skelbimų skaičius Jungtinėje Karalystėje vis dar išlieka mažesnis nei prieš pandemiją ir buvo mažiausias tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų 2025 m. pabaigoje. Tai parodo didelę konkurenciją Jungtinės Karalystės darbo rinkoje.
Daugiau nei pusė respondentų (51 proc.) Švedijoje taip pat planuoja ieškoti naujo darbo, o šis skaičius yra artimas Ispanijos rodikliui (49 proc.).
Prancūzijoje yra mažiausia žmonių (37 proc.), kurie 2026 m. planuoja ieškoti naujo darbo, dalis. Tuo metu Vokietija (41 proc.) ir Italija (43 proc.) yra žemiau Europos vidurkio, o Nyderlandai jį atitinka (47 proc.)
„CV-Online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pasidalijo, aktyviausi karjeros pokyčiai dažniausiai yra susiję su darbdavių aktyvumu ir darbo rinkos dinamika.
„Ieškantieji darbo nori turėti didesnį darbų pasirinkimą, todėl įprastai ieškančiųjų darbo aktyvumas koreliuoja su darbdavių aktyvumu. Tipinė darbo rinkos dinamika, kai abi pusės būna itin aktyvios, būna sausį–vasarį, balandį–gegužę bei rugsėjį–spalį“, – pastebėjo specialistė.
Ji paaiškino, kad darbo paieškai įtakos turi ir psichologija.
„Žmogui lengviau kažką pradėti turint aiškų atskaitos tašką, todėl neretai darbo paieška prasideda „nuo naujų metų“, „nuo kito mėnesio“, „nuo kitos savaitės“, „nuo pirmadienio“, „po gimtadienio“, „po atostogų“ ir pan.“ – komentavo pašnekovė.
Ji pridėjo, kad „CV-Online“ nuolat stebi darbo rinką ir pastaraisiais metais pastebėjo, kad apie pusė Lietuvos dirbančiųjų pasyviai ieško darbo.
„Apie 70 proc. darbuotojų svarsto galimybę keisti darbą, tačiau aktyvia darbo paieška užsiima apie 20 proc. dirbančiųjų, o apie 50 proc. darbuotojų apie darbo keitimą tik galvoja, tačiau jie nesiima konkrečių veiksmų.
Taigi, pusė dirbančiųjų yra pasyvūs naujo darbo ieškotojai – jie tikisi, kad darbdaviai juos suras ir pasiūlys geresnį darbą“, – dalijosi R. Karavaitienė.
Specialistė įvardijo, kad viena iš pagrindinių darbo keitimo priežasčių Lietuvoje – netenkinantis atlyginimas. Visgi taip pat svarbiais aspektais išlieka karjeros galimybių stoka ir per didelis darbo krūvis.
„Šias priežastis dažniausiai nurodo žemiausias ar vidutines pajamas gaunantys darbuotojai. Jei nagrinėtume detaliau ir įvairesniais pjūviais, pamatytumėme daug platesnį darbo keitimo priežasčių spektrą“, – pastebėjo ji.
Anot R. Karavaitienės, gyventojai darbus keičia ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, dėl blogo mikroklimato darbovietėje, nepagarbos, perdegimo, savirealizacijos stokos ir pan.
„Kalbant apibendrintai, galima sakyti, kad darbas keičiamas dėl kažko geriau: didesnio atlyginimo, geresnių darbo sąlygų, lankstesnio darbo grafiko, darbo arčiau namų ir pan.“ – nurodė ji.
Kaip žinoti, ar žmogus yra pasirengęs tokiam žingsniui?
Visgi nemaža dalis darbą pakeisti norinčių žmonių jaučiasi šiam žingsniui nepasirengę. Taip teigė beveik keturi iš penkių apklausoje dalyvavusių žmonių.
Labiausiai pakeisti darbą yra nepasirengę švedai (83 proc.), tačiau didelė dalis apklaustųjų taip jaučiasi ir Prancūzijoje (80 proc.), taip pat Jungtinėje Karalystėje (79 proc.) bei Vokietijoje (78 proc.).
Ispanijoje yra mažiausia dalis žmonių (67 proc.), jaučiančių, kad nėra pasirengę ieškoti naujo darbo, o Italija (74 proc.) ir Nyderlandai (75 proc.) yra artimi Europos vidurkiui (77 proc.).
Tyrimas taip pat rodo, kad apie du trečdaliai darbdavių (66 proc.) teigia, kad per pastaruosius metus tapo sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų.
„CV-Online“ Marketingo vadovė pastebėjo, kad pasitaiko tikrai įvairių darbo keitimo atvejų, pavyzdžiui, kai darbuotojas išeina iš darbo „į niekur“, turi neadekvačius lūkesčius, pervertina savo galimybes, nesidomi darbo rinka, nežino savo vertės ir pan.
Anot jos, tokiais atvejais darbo paieška užtrunka ilgiau nei įprastai.
„Kartais iš darbo išeina paveiktas impulso, visko gerai nepasvėręs, o paskui susiduria su darbo paieškos realybe“, – pabrėžė ji.
Pasak pašnekovės, sužinoti, ar žmogus yra pasiruošęs išeiti iš darbo, gali padėti keli klausimai.
„Kodėl keičiu darbą ir kokio darbo ieškau? Kokie mano finansiniai lūkesčiai? Ar jie atitinka darbo rinkos realybę? Ar žinau savo pareigų konkurencijos lygį? Ar žinau ir turiu darbo paieškai reikalingus dokumentus? Ar žinau, kur ir kaip ieškoti darbo, kaip tinkamai save pristatyti? Ar turiu laiko, noro ir galimybių aktyviai ieškoti darbo skelbimų, siųsti CV, eiti į pokalbius dėl darbo?
Iš esmės turi būti labai aiškios darbo keitimo priežastys, aiškus supratimas, į ką nori keisti, kaip gerai pasiruošti (žinoti darbo rinkos situaciją), turėti įrankių bei galimybių aktyviai dalyvauti darbo paieškos procese“, – paaiškino R. Karavaitienė.
Kalbėdama apie sunkumus, su kuriais susiduria darbdaviai, R. Karavaitienė pritarė tyrimo rezultatams. Anot jos, būtent kvalifikuotų darbuotojų paieška darbdaviams ir kelia daugiausiai iššūkių, ypač – su technologijomis, inžinerija susijusiose srityse.
„Matome augantį aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikį. Darbdaviai, nors ir susiduria su darbuotojų trūkumu, nenuleidžia reikalavimų kartelės ir ieško kandidatų, turinčių šiuolaikinei darbo rinkai būtinų įgūdžių. Tai – ir technologiniai, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, specifinei pareigų sričiai būdingi įgūdžiai.
Matome, kad darbuotoją darbdaviai vis dažniau renkasi pagal įgūdžius, o kandidatai pastebi, kad darbo keitimą jiems neretai apriboja paklausių įgūdžių trūkumas“, – paaiškino ji.
Anot pašnekovės, technologijos daro bene didžiausią įtaką verslo vystymuisi, tačiau kandidatai neretai nepasiveja besikeičiančios darbo rinkos lygio.
„Būtent todėl čia matome itin aktualų mokymosi ir tobulėjimo veiksnį, kuris dar iki galo neatitinka darbo rinkos dinamikos. Darbuotojai supranta, kad mokymasis svarbu, tačiau ne visi turi galimybes mokytis ir tobulėti“, – nurodė „CV-Online“ Marketingo vadovė.
Kelios profesijos išsiskiria augimu
Tyrėjai taip pat išnagrinėjo milijonus darbo vietų, kurias „LinkedIn“ nariai pradėjo dirbti nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d., kad apskaičiuotų kiekvienos darbo vietos pavadinimo augimo tempą.
Rezultatai parodė, kad šiuo metu dirbtinio intelekto (DI) pareigos aiškiai dominuoja „augančių darbo vietų“ sąraše.
Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų dvi iš trijų sparčiausiai augančių pareigų yra DI inžinierius ir DI vadovas. Trečioji pareigybė skiriasi priklausomai nuo šalies: Jungtinėje Karalystėje tai yra lektoriai, Ispanijoje – logistikos analitikai, o kitose šalyse – su aplinkos sveikata susijusios pareigybės.
Tam paantrino ir R. Karavaitienė, kuri nurodė, kad Lietuvoje sparčiausiai auga su technologijomis, DI, kibernetiniu saugumu, atsinaujinančia energetika susijusios profesijos.
„Tai ir Lietuvos, ir pasaulinė tendencija. Dirbtinis intelektas tampa antrąja anglų kalba darbo rinkoje.
Darbdaviai vis dažniau tikisi techninių įgūdžių, pvz., DI, didžiųjų duomenų (Big Data), kibernetinio saugumo ir ne tik iš dirbančiųjų informacinių technologijų srityse.
Bendra tendencija – technologinis raštingumas, gebėjimas greitai mokytis, tobulėti, perprasti naujoves – tampa šių dienų kasdienybe“, – pastebėjo specialistė.
