„Trumpesnė darbo diena prieš šventes yra darbuotojų teisė, įtvirtinta Darbo kodekse. Darbdaviams svarbu ją užtikrinti ne formaliai, o realiai, kad darbuotojai galėtų išvakarėse anksčiau pabaigti darbus ir pasiruošti šventei“, – pažymi Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo ar visi darbuotojai turi dirbti valanda trumpiau ir kas jiems priklauso, kai šio reikalavimo darbdavys nevykdo.
Sutrumpinti darbo laiką galima ne visiems?
Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad dieną prieš valstybines šventes darbuotojai turi dirbti viena valanda mažiau nei įprasta.
Tai reiškia, kad žmogus, kuris įprastai dirba nuo 8 val. ryto iki 17.00 val. vakaro, gruodžio 31 d. turėtų darbą baigti jau 16.00 val.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad tai galioja visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo darbo režimo (pilna ar nepilna diena, suminė darbo laiko apskaita, budėjimas).
„Darbo dienos trumpinimas yra darbuotojo teisė, kurios negali paneigti nei darbdavys, nei darbo pobūdis. Jei trumpinti laiką nėra galimybės, ši valanda turi būti apmokama kaip viršvalandinis darbas“, – akcentavo Š. Orlavičius.
Tiesa, tai nereiškia, kad nepasitaiko atvejų, kai darbo laikas negali būti sutrumpintas. Pavyzdžiui, ši taisyklė negalioja tiems, kurių darbo diena ir taip jau yra sutrumpinta pagal specialius teisės aktus dėl darbo pobūdžio. Tai apima, pavyzdžiui, medikus, mokytojus, dėstytojus, vaistininkus ir kitus darbuotojus, kuriems nustatytas trumpesnis darbo laikas.
VDI pabrėžia, kad net jei dėl šventės išvakarių darbuotojo išdirbtas laikas buvo trumpesnis, darbdavys vis tiek privalo užfiksuoti faktiškai dirbtą laiką. Be to, už tokią darbo dieną vis tiek mokama kaip už pilną darbo laiką, nustatytą darbo sutartyje.
Tai reiškia, kad net už tą vieną valandą, kuria sutrumpėja darbas, atlyginimas yra sumokamas.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kai tas pats darbuotojas eina kelias skirtingas pareigas pas tą patį darbdavį. Tokiais atvejais trumpesnė darbo diena yra taikoma bendrai visam jo darbo laikui, o ne kiekvienai pareigybei atskirai.
Net jei darbuotojas pradeda pamainą šventės išvakarėse, o baigia jau šventinę dieną, turi būti užtikrinta, kad prieš šventę dirbama viena valanda mažiau nei įprastai.
Kada priklauso daugiau pinigų?
Ne visada prieš šventę pavyksta sutrumpinti darbo dieną. Tais atvejais, kai darbuotojas sutinka dirbti įprastai, tai laikoma viršvalandiniu darbu. Tokiu atveju turi būti mokamas ne mažesnis kaip 1,5 karto įprasto darbo užmokesčio dydis.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pastebėjo, kad švenčių dienomis gali būti dirbama tik tada, kai tam yra objektyvus pagrindas.
„Švenčių dienomis dirbama tik tada, kai tam yra objektyvus pagrindas, tačiau darbdaviai privalo gerbti darbuotojų teises ir laikytis teisės aktų. Nepamirškime, kad nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms sutikimas dirbti švenčių dienomis būtinas visais atvejais“, – pabrėžė jis.
Darbas per pačią šventinę dieną, pavyzdžiui Šv. Kalėdas, apmokamas dar didesniu tarifu – ne mažiau kaip 2,5 karto daugiau nei įprastai.
„Darbuotojai turi žinoti, kad jų darbas švenčių dienomis yra apmokamas didesniu tarifu, – teigia Šarūnas Orlavičius. – Taip pat darbuotojo prašymu už dirbtą laiką gali būti suteikiamos papildomos apmokamos poilsio dienos.“
Jei viršvalandžiai fiksuojami poilsio dieną, kuri nėra numatyta darbo grafike, arba naktį, už juos mokama ne mažiau kaip dvigubai.
Svarbu pabrėžti, kad viršvalandžių kompensacija gali būti ne tik piniginė. Pavyzdžiui, darbuotojas gali pasirinkti vietoje papildomo atlygio gauti laisvo laiko. Tokiu atveju už viršvalandžius suteikiamas papildomas poilsio laikas, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Pavyzdžiui, jei poilsio dieną dirbta 2 valandas viršvalandžių, šis laikas dauginamas iš 2, todėl darbuotojui suteikiamos 4 papildomos valandos poilsio.
VDI ragina darbdavius iš anksto planuoti darbo grafiką šventiniu laikotarpiu, užtikrinti tinkamą darbo laiko apskaitą ir apmokėjimą bei laikytis Darbo kodekso reikalavimų.
Svarbu nepamiršti šių aspektų
Svarbiausi aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Jeigu darbuotojas dirba keliose pareigose pas tą patį darbdavį, trumpinama bendra darbo dienos trukmė, o ne atskirai pagal pareigas.
- Jeigu darbo pamaina prasideda prieššventinę dieną ir baigiasi šventinę, ji trumpinama viena valanda.
- Jei šventinės dienos eina iš eilės, darbo laikas trumpinamas prieš kiekvieną šventinę dieną.
- Jeigu darbuotojas dirba dvi pamainas, kurios abi patenka į prieššventinę dieną, kiekviena
„Nors tokios situacijos kaip naktinės pamainos ar kelios šventės iš eilės atrodo sudėtingos, darbdaviams svarbiausia – laikytis Darbo kodekso principo, tai yra prieš kiekvieną šventinę dieną darbuotojui suteikti teisę dirbti viena valanda trumpiau“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
