„Švenčių dienomis dirbama tik tada, kai tam yra objektyvus pagrindas, tačiau darbdaviai privalo gerbti darbuotojų teises ir laikytis teisės aktų, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Nepamirškime, kad nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms sutikimas dirbti švenčių dienomis būtinas visais atvejais.“
Šie žmonės prieš šventes gali dirbti trumpiau
Darbo kodekse numatyta, kad dieną prieš valstybines šventes darbuotojai turi dirbti viena valanda mažiau nei įprasta.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad tai galioja visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo darbo režimo (pilna ar nepilna diena, suminė darbo laiko apskaita, budėjimas).
„Darbo dienos trumpinimas yra darbuotojo teisė, kurios negali paneigti nei darbdavys, nei darbo pobūdis. Jei trumpinti laiką nėra galimybės, ši valanda turi būti apmokama kaip viršvalandinis darbas“, – akcentavo Š. Orlavičius.
Tiesa, ši taisyklė negalioja tiems, kurių darbo diena ir taip jau yra sutrumpinta pagal specialius teisės aktus dėl darbo pobūdžio. Tai apima, pavyzdžiui, medikus, mokytojus, dėstytojus, vaistininkus ir kitus darbuotojus, kuriems nustatytas trumpesnis darbo laikas.
Svarbu pabrėžti, kad net jei dėl šventės išvakarių darbuotojo išdirbtas laikas buvo trumpesnis, darbdavys vis tiek privalo užfiksuoti faktiškai dirbtą laiką. Be to, už tokią darbo dieną vis tiek mokama kaip už pilną darbo laiką, nustatytą darbo sutartyje.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kai tas pats darbuotojas eina kelias skirtingas pareigas pas tą patį darbdavį. Tokiais atvejais trumpesnė darbo diena yra taikoma bendrai visam jo darbo laikui, o ne kiekvienai pareigybei atskirai.
Net jei darbuotojas pradeda pamainą šventės išvakarėse, o baigia jau šventinę dieną, turi būti užtikrinta, kad prieš šventę dirbama viena valanda mažiau nei įprastai.
Kiek pinigų priklauso jei darbo nesutrumpina?
Ne visada prieš šventę pavyksta sutrumpinti darbo dieną. Tais atvejais, kai darbuotojas sutinka dirbti įprastai, tai laikoma viršvalandiniu darbu. Tokiu atveju turi būti mokamas ne mažesnis kaip 1,5 karto įprasto darbo užmokesčio dydis.
Darbas per pačią šventinę dieną, pavyzdžiui Šv. Kalėdas, apmokamas dar didesniu tarifu – ne mažiau kaip 2,5 karto daugiau nei įprastai.
„Darbuotojai turi žinoti, kad jų darbas švenčių dienomis yra apmokamas didesniu tarifu, – teigia Šarūnas Orlavičius. – Taip pat darbuotojo prašymu už dirbtą laiką gali būti suteikiamos papildomos apmokamos poilsio dienos.“
Jei viršvalandžiai fiksuojami poilsio dieną, kuri nėra numatyta darbo grafike, arba naktį, už juos mokama ne mažiau kaip dvigubai.
Svarbu pabrėžti, kad viršvalandžių kompensacija gali būti ne tik piniginė. Pavyzdžiui, darbuotojas gali pasirinkti vietoje papildomo atlygio gauti laisvo laiko. Tokiu atveju už viršvalandžius suteikiamas papildomas poilsio laikas, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Pavyzdžiui, jei poilsio dieną dirbta 2 valandas viršvalandžių, šis laikas dauginamas iš 2, todėl darbuotojui suteikiamos 4 papildomos valandos poilsio.
VDI ragina darbdavius iš anksto planuoti darbo grafiką šventiniu laikotarpiu, užtikrinti tinkamą darbo laiko apskaitą ir apmokėjimą bei laikytis Darbo kodekso reikalavimų.
