Kiekvienas darbdavys nustato konkrečią datą ar dienų intervalą, kurio metu išmoka savo darbuotojams atlyginimus.
Visgi pasitaiko atvejų, kai išaušus tai dienai darbuotojai pinigų negauna, o jų kartais sulaukia ir po kelių savaičių.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad tokiais atvejais darbdavys savo darbuotojams privalo pervesti daugiau pinigų. Visgi, to turi pareikalauti pats darbuotojas, o dauguma apie delspinigius net nežino.
Taigi, kokiais atvejais darbuotojas gali reikalauti daugiau pinigų?
Dažniausi ginčai – dėl darbo užmokesčio
VDI nurodė, kad dažniausi ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio kyla dėl darbo užmokesčio.
Pavyzdžiui, 2025 m. I pusmetį į darbo ginčų komisijas (DGK) dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo kreiptasi 7 724 kartus (2024 m. I pusmetį – 7 360 kartų). Tai sudarė apie 72,5 proc. (2024 m. I pusmetį – 75 proc.) visų per 2025 m. I pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų.
VDI pažymėjo, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, o darbuotojui prašant – kartą per mėnesį.
„Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip“, – komentavo VDI.
Tais atvejais, kai darbo sutarties galiojimas baigiasi, darbdavys turi išmokėti visas darbuotojui priklausančias sumas tą dieną, kai sutartis nutraukiama. Jei abi pusės sutaria, atsiskaityti galima ir vėliau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų
„Pažymime, kad darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas turėtų būti suprantamas taip: darbo sutarties šalys darbo sutartyje gali susitarti dėl vėlesnės visiško atsiskaitymo dienos, bet ne vėlesnės kaip 10 darbo dienų po atleidimo.
Taip pat šalys būtent atleidimo metu gali susitarti dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos, jei išmokos iki 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio bus išmokamos vėliausiai atleidimo iš darbo dieną“, – nurodė VDI.
Kada darbdavys privalo mokėti delspinigius?
DGK pastebėjo, kad, kai darbdavys laiku nesumoka atlyginimo, jis nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojo atžvilgiu.
Anot VDI, tais atvejais, kai darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas darbdavys vėluoja sumokėti dėl savo kaltės, darbuotojas turi teisę į delspinigius ir netesybas.
„Jeigu darbuotojui laiku neišmokamas darbo užmokestis ir (ar) kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, darbuotojas per 3 mėn. nuo pažeidimo momento turi teisę kreiptis į DGK. Taip pat, darbuotojas turi teisę į delspinigius ir (ar) netesybas“, – pabrėžė inspekcija.
VDI nurodo, kad delspinigių dydį nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, nebent darbo sutartis ar įmonės vidaus taisyklės numato didesnį tarifą. Šiuo metu galiojantis delspinigių dydis – 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną.
Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai išmokos turėjo būti sumokėtos, ir skaičiuojami iki faktinės atsiskaitymo dienos.
Pavyzdžiui, jei mokėtinas darbo užmokestis po mokesčių atskaitymo yra 1 000 eurų ir yra 10 d. vėlavimas, tai darbuotojui priklauso 10 eurų (1 000 x 10 x 0,001) delspinigių ir darbdavys jam turi išmokėti ne 1 000 eurų, bet 1 010 eurų.
VDI pabrėžia, kad tais atvejais, kai darbo santykiai jau yra pasibaigę, tačiau su darbuotoju buvo uždelsta atsiskaityti, darbdavys privalo mokėti netesybas.
Pavyzdžiui, atleidimo dieną nebuvo išmokėtas visas darbo užmokestis ar kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tokiu atveju darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš 6.
Pavyzdžiui, darbo santykiai nutrūko liepos 1 d., tačiau darbdavys privalomas išmokas išmokėti nusprendė tik rugsėjo 15 d. – tai yra praėjus 2,5 mėnesio nuo atleidimo.
Jei darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 200 eurų, tai reiškia, kad darbdavys turės sumokėti 3 000 eurų (1 200 x 2,5).
Visgi, jei uždelstas laikotarpis yra trumpesnis nei mėnuo, tada netesybos skaičiuojamos kitaip.
„Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų skaičiavimo pagrindu imamas ne darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, o konkreti suma, kurią darbdavys uždelsė sumokėti.
Kai uždelsta atsiskaityti trumpiau negu 1 mėnesį, uždelsta sumokėti suma turėtų būti apskaičiuojama proporcingai uždelstam atsiskaitymo laikotarpiui“, – dalijosi inspekcija.
Pavyzdžiui, darbuotojai atleidimo dieną darbdavys nesumokėjo 300 eurų, o atsiskaitė tik po 10 dienų. Kadangi vėluota trumpiau nei mėnesį ir suma yra mažesnė nei jos vidutinis atlyginimas, netesybos skaičiuojamos nuo pačios vėluotos sumos.
Tai reiškia, kad suma, kurią darbdavys yra skolingas yra dalijama iš vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pvz., 20) ir dauginama iš 10 uždelstų dienų.
Tokiu atveju darbdavys turės sumokėti darbuotojui 150 eurų netesybas (300 / 20 x 10).
Darbuotojas gali reikalauti sutarties nutraukimo
VDI nurodo, kad, kai yra vėluojama sumokėti darbo užmokestį, darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį.
Visgi, jei šalims nepavyksta taikiai išspręsti ginčo dėl darbo užmokesčio ir (ar) kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, darbuotojas turi teisę kreiptis į DGK, kuri sprendžia tokius ginčus.
VDI pažymi, kad tam tikrais atvejais darbuotojas gali prašyti ir darbo sutarties nutraukimo.
„Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, kai jis negauna viso darbo užmokesčio ar jo dalies už du mėnesius iš eilės ar daugiau, suėjus darbo užmokesčio mokėjimo terminams <...>.
Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui 2 jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus, – 1 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką“, – pažymėjo inspekcija.
