Teisininkė Raimonda Joskaudienė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame aiškiai nurodė ribas tarp to, kas gali būti toleruotina darbe, ir to, kas iš tiesų yra neteisėta.
Darbo kultūroje vis dar gausu pasenusių įsitikinimų
Teisininkės teigimu, darbo santykiuose vis dar gajus argumentas „pas mus visi taip dirba“. Jis skamba kaip universalus pasiteisinimas viršvalandžiams, neapmokamam papildomam darbui ar atidėliojamoms atostogoms.
Tačiau, kaip pabrėžia R. Joskaudienė, darbo teisė remiasi ne įpročiais ar nerašytomis taisyklėmis, o aiškiais principais: darbuotojo sutikimu, saugumu, poilsio teise ir sąžiningu atlygiu. Kai šie principai ignoruojami, „normali praktika“ tampa pažeidimu.
Įraše atkreipiamas dėmesys ne tik į viršvalandžius bei atostogų prašymus, bet ir į situacijas, kurios tiesiogiai susijusios su darbuotojų sveikata bei saugumu: jei nėra apsauginių priemonių, instruktažų ar apmokymų, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti.
Ligos atveju – nedarbingumas reiškia nedarbą, be skambučių, be „tik trumpai prisijunk“. Kaip pabrėžiama, darbdavys nėra bausmių institucija ir neturi teisės savavališkai mažinti atlyginimo, skirti piniginių baudų ar versti darbuotoją prisiimti visą žalą už klaidas.
Teisininkė priminė, kokie darbdavių prašymai – neteisėti
Savo išsamiame įraše R. Joskaudienė rašo:
„TOP 10 DARBDAVIŲ REIKALAVIMŲ, KURIE ATRODO „NORMALŪS“, BET IŠ TIKRŲJŲ YRA NETEISĖTI
Darbo santykiuose dažnai girdime: „Visi taip dirba“, „Pas mus tokia tvarka“, „Jeigu nepatinka – durys atviros.“
Problema ta, kad teisė su tuo nesutinka.
1 „VIRŠVALANDŽIAI – NATŪRALI DARBO DALIS“
Kaip tai atrodo praktikoje: Darbo laikas iki 17:00.17:05 vadovas sako: „Dar penkiolika minučių…“Po to – „dar truputį“. Ir taip kasdien.
Teisinė realybė: Viršvalandžiai galimi tik su darbuotojo sutikimu. „Nes taip reikia“, „nes nespėjame“, „nes klientas svarbus“ – ne teisiniai argumentai. Svarbu suprasti: Jei darbuotojas nesutiko, jis:
- neprivalo pasilikti;
- neprivalo aiškintis;
- negali būti baudžiamas ar „nurašomas“.
Jei viršvalandžiai tampa kasdienybe – tai jau ne „pagalba“, o neteisėta praktika.
2 „VIRŠVALANDŽIAI NEAPMOKAMI, NES TU – KOMANDOS DALIS“
Kaip tai pateikiama:
- „Pas mus visi taip.“
- „Čia ne laikrodį suki, o karjerą darai.“
- „Kai reikės – atsilyginsim.“
Teisinė realybė: Už viršvalandžius visada mokama daugiau. Ne „kai galėsime“, ne „jeigu pavyks“, o privalomai.
Klasikinis pavyzdys: Darbuotojas dirba savaitgaliais, „kad projektas išeitų“. Po mėnesio algalapyje – tyla. Darbdavys: „Na, juk nieko nesakėm, kad mokėsim.“ Jei dirbai – turi būti apmokėta. Visa kita – manipuliacija lojalumu.
3 „ATOSTOGOS – KAI DARBAI BAIGSIS“
Kaip tai vyksta: Darbuotojas pateikia prašymą atostogoms. Atsakymas: „Ne dabar“, „Po projekto“, „Rudenį“, „Kitais metais.“ Ir taip – metus, dvejus.
Teisinė realybė: Atostogos: nėra premija; nėra „už gerą elgesį“; nėra darbdavio pasirinkimas. Jos privalo būti suteiktos kasmet. Darbuotojas nėra „rezervinis resursas be poilsio“. Poilsio teisė – viena iš esminių darbo teisėje.
4 „NĖRA DARBO – EIK Į NEMOKAMAS ATOSTOGAS“
Kaip tai pateikiama:
- „Dabar sunkus laikotarpis.“
- „Verslas neištempia.“
- „Visi supranta.“
Kas nutylima: Nemokamos atostogos galimos tik darbuotojo iniciatyva. Realybė: Jei darbdavys neturi darbo: tai darbdavio rizika, o ne darbuotojo pareiga „išnykti be atlygio“. Priverstinės nemokamos atostogos = darbo teisės pažeidimas.
5 „NESAUGU? DIRBK – NEPERSŪDYK“
Kaip atrodo:
- Nėra apsauginių priemonių.
- Nėra instruktažo.
- Nėra apmokymų, bet: „Čia paprasta“, „Ko čia bijai.“
Teisinė realybė: Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jei:
- kyla pavojus sveikatai ar gyvybei;
- jis neapmokytas;
- nėra apsaugos priemonių.
Rizikuoti sveikata neprivaloma net „labai prašant“.
6 „NEIŠEISI, KOL NELEISIU“
Kaip spaudžiama:
- „Neturiu kuo tavęs pakeisti.“
- „Palauk, kol rasiu kitą.“
- „Be manęs neišeisi.“
Teisinė realybė: Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį laikydamasis termino. Darbdavio „neleidimas“ neturi jokios teisinės galios. Darbo sutartis – ne nelaisvės sutartis.
7 „RAŠYK PRAŠYMĄ IŠEITI SAVO NORU“
Kaip tai daroma:
- „Tau bus geriau.“
- „Nesusipyksim.“
- „Kitaip bus problemų.“
Teisinė realybė: „Savo noru“ turi būti be spaudimo. Jei darbuotojas verčiamas – tai neteisėta. Dažnai taip daroma tam, kad nereikėtų mokėti išeitinės, kad nebūtų ginčo.
8 „PADAREI ŽALĄ – ATLYGINSI VISKĄ“
Ką dažnai girdi darbuotojai:
- „Čia tavo klaida.“
- „Tai tavo atsakomybė.“
- „Mokėsi iš algos.“
Teisinė realybė: Darbuotojo atsakomybė ribota. Visa žala atlyginama tik išimtiniais atvejais. Darbdavys negali savo nuožiūra „nurašyti“ bet kokios sumos.
9 „PAVĖLAVAI – BAUDA IŠ ALGOS“
Kaip atrodo:
- „Minus 20 €.“
- „Tokios mūsų vidaus taisyklės.“
Teisinė realybė: Piniginės baudos darbuotojams draudžiamos. Galima: pastaba, papeikimas. Negalima: baudos, savavališko algos mažinimo. Darbdavys nėra bausmių institucija.
10 „SERGI? VIS TIEK DIRBK“
Kaip spaudžiama:
- „Tik paskambink.“
- „Tik prisijunk.“
- „Tik padėk.“
Teisinė realybė: Nedarbingumas = nedirbi. Jokių skambučių, jokių užduočių. Liga nėra tinginystė ir nėra darbo drausmės pažeidimas.
PABAIGAI
Daugelis šių situacijų tęsiasi tik todėl, kad:
- darbuotojai nežino savo teisių;
- bijo konfliktų;
- galvoja, kad „taip visur“.
Ne. Taip neturi būti. Dalinkitės – šis įrašas gali būti kažkam labai laiku.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Miestelyje yra tik keli darbdaviai kurie susitarę tarpusavyje kiek algos kam mokėti ir kaip elgtis konkrečioje situacijoje todėl ir algos visame miestelyje minimumą viršija keliais eurais ką bedarytum ir pasišiaušus darbuotojui surandama progą jį atleisti nežiūrint į nieką ir kitą darbą tad darbuotojas susiras tiktais už šimto kilometrų nes visi kiti darbdaviai tame miestelyje nepriims į jokią poziciją, niekas nenorės kad jiems protą kruštų kažkoks ubagėlis.
Gerai pasakyta kad geras anekdotas, Lietuva teisinė valstybė.
