teisė

Už piktnaudžiavimą, sukčiavimą ir dokumentų klastojimą nuteistas buvęs advokatas Valerijus Kirpičnikovas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) prašydamas atnaujinti procesą jo byloje. „LAT gautas nuteistojo Valerijaus Kirpičnikovo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Juo prašoma atnaujinti baudžiamąją bylą, panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis asmuo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį nagrinėjo už šnipinėjimą Baltarusijai kalėti nuteistų sugyventinių iš Klaipėdos skundus. Balandį Klaipėdos apygardos teismas Mindaugui Januičiui skyrė 7 metų, o Tatjanai Beleckajai – 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Generalinė prokuratūra jai siūlė skirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuratūra teismo nuosprendžio neskundė, tačiau apeliacinius skundus parašė abu nuteistieji.

Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atmetė nuteistosios advokato apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendį, kuriuo Šalčininkų rajono gyventoja L. P. (gim. 1962 m.) pripažinta kalta ir nuteista dėl neteisėto praturtėjimo (pagal Baudžiamojo kodekso 189-1 str.

Už 150 eurų pasisavinimą nuteista buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Indra Tamašauskienė teisybės toliau ieškos Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre – jis priėmė nagrinėti jos bylą prieš Lietuvą. „Bibliotekininkė laimėjusi Konstitucinį teismą ir vis tiek neradusi teisingumo Lietuvoje, turi viltį laimėti savo bylą EŽTT“, – Eltai pirmadienį sakė jos advokatas Gintautas Danišauskas.

Teisėsaugai tiriant apsaugos sistemų tiekėjos „Baltų tinklo prekyba“ galimą sukčiavimą, kai prieš trejus metus įmonė išleidusi tris obligacijų emisijas pritraukė daugiau nei 1 mln. eurų investuotojų lėšų bei vėliau bankrutavo, teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu.  Vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas Vitalijus Chvatovas BNS pripažino, kad buvo padaryta klaidų, tačiau neigia sukčiavęs ir žada dalį pinigų investuotojams grąžinti. Teismo sprendimą jis apskundė.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) atsisakė nagrinėti už korupciją kalinčio buvusio Seimo nario Vytauto Gapšio skundą, kuriuo jis skundė nepalankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo priėmusį teisėją.  „TEDK V. Gapšiui atsakė raštu ir informavo jį, kad komisija neturi pagrindo priimti nagrinėti teikimą. Taigi, viešo komisijos posėdžio dėl teikimo nagrinėjimo nebus.

Vilniaus gyventojas pasidalino istorija – jam praradus sąmonę parduotuvėje, daugelis žmonių praėjo pro šalį. Kyla klausimas, ar nesuteikus pagalbos gresia teisinė atsakomybė. Socialiniuose tinkluose sostinėje esančio mikrorajono gyventojas pasidalino istorija apie savo patirtį parduotuvėje. Asmuo pasakoja, kad praradus sąmonę, daugelis prekeivių praėjo pro šalį. Tiesa, po kurio laiko atsirado žmonių, kurie iškvietė greitąją medicininę pagalbą.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Karolis Petkevičius, kuriam buvo pateikti įtarimai „čekiukų“ byloje, nušalintas nuo pareigų siekiant apsaugoti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą. Apie tokį sprendimą pirmadienį pranešė Kaišiadorių rajono meras Šarūnas Čėsna.

Klaipėdoje penktadienį rengiamas Visuotinis teisėjų susirinkimas, planuojama priimti rezoliuciją dėl teismų finansavimo. Kaip pranešė Nacionalinė teismų administracija, renginio metu bus aptariamos svarbiausios teismų sistemos aktualijos, pristatomos teismų savivaldos institucijų veiklos ataskaitos ir diskutuojama teismų bendruomenei reikšmingais profesiniais klausimais.

Neretai nutinka taip, kad mirus giminaičiui palikimą gauna nepilnametis asmuo. Paveldėtas senas namas, apleistas sklypas ar su turtu susijusios skolos daugeliui tėvų gali pasirodyti kaip našta, kurios verčiau atsisakyti. Vis dėlto, teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad nepilnamečio vaiko vardu priimami sprendimai dėl palikimo negali būti grindžiami vien tuo, jog turtas atrodo nepatogus ar reikalauja papildomų išlaidų.

Seimui svarstant siūlymą iš alimentų nemokančių tėvų atimti teisę vairuoti, medžioti, žvejoti, parlamente atsirado nauja iniciatyva dėl atsakomybės tokiems tėvams sugriežtinimo. Siūloma atsisakyti švelnesnių bausmių piktybiškai vengiantiems išlaikyti savo atžalas tėvams, paliekant tik laisvės atėmimą iki 2 metų.  Tai numatančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius.

Seimas priėmė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, leisiančias valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai greičiau gauti su nusikaltimais prieš vaikus susijusius  teismų nuosprendžius. Nutarties ar nuosprendžio nuorašai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų paskelbimo turės būti išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.  Tokios naujos BPK nuostatos paliestų bylas dėl nusikalstamos veikos, padarytos tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų prieš vaiką.

Per aštuonis mėnesius nemokamoje teisės klinikoje mokyklų vadovams suteikta beveik 50 konsultacijų. Šios atskleidė mokyklų direktoriams aktualiausius klausimus ir platesnes švietimo sistemos spragas. Konsultacijų poreikiui išliekant, prie organizacijos „Švietimas #1“ ir advokatų kontoros COBALT įkurtos klinikos jungiasi dar viena advokatų kontora – AVOCAD, o COBALT didina konsultacijų kiekį.

Testamento rašymas daugeliui atrodo kaip tolimas ar net šiek tiek nejaukus klausimas, tačiau teisininkai pabrėžia – būtent jis gali padėti išvengti šeimos konfliktų ateityje ir aiškiai apibrėžti paskutinę žmogaus valią. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, dr. Eimantas Kadys paaiškina, ką svarbu žinoti apie testamentus, paveldėjimą ir dažniausias klaidas.

Gyvename pasaulyje, kur užfiksuoti akimirką trunka sekundę ir keliomis ilgiau ja pasidalinti su kitais. Įpratę dalintis vaizdais, šį įprotį dažnai perkeliame ir į intymų gyvenimą. Intymi mylimojo ar mylimosios nuotrauka ar vaizdo įrašas žadina aistrą, vilioja. Vis dėlto, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokatė Eglė Morkūnienė įspėja su tokiais vaizdais būti atsargiems, tiek tiems, kurie juos siunčia, tiek tiems, kurie juos gauna.

Teisiškai, vaikų ir tėvų santykiai grindžiami abipuse pareiga: tėvai išlaiko vaikus, o kai patys nebegali savimi pasirūpinti ir pasensta, juos turėtų išlaikyti vaikai. Tiesa, svarbiausia – palaikyti gerus šeimyninius santykius, nes moralė su įstatymais ne visada gali būti vieni kitiems lygūs. Socialiniuose tinkluose vyravo diskusijos apie vienišų ir vaikų neturinčių žmonių senatvės priežiūrą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) kol kas neapsisprendė dėl liberalo Andriaus Bagdono siūlymo įpareigoti Migracijos departamentą iš anksto informuoti gyventojus apie besibaigiantį jų paso ar asmens tapatybės kortelės galiojimą.  Siekiant išsiaiškinti, ar Vyriausybė galėtų tokį gyventojų informavimą įgyvendinti poįstatyminiais teisės aktais, šio klausimo svarstyme trečiadienį padaryta pertrauka.

Pastaruoju laiku pastebima, kad vis dažniau susituokti ketinantys žmonės į šį procesą žvelgia atsakingai – apsvarsto ne tik laime paremtus scenarijus, tačiau taip pat ir galimus skyrybų procesus. Tam, kad būtų apsaugoti teisiškai nuo savo turto praradimo, jaunavedžiai renkasi sudaryti vedybines sutartis. Plačiau apie vedybines sutartis naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti teisininkų firmos „NOOR“ advokatė Agnė Jonaitytė.

Romantiniai santykiai tarp kolegų – tabu laikoma tema, apie kurią dažniausiai kalbama puse lūpų, tačiau realybėje su ja susiduria ne vienas. Ar darbo teisė apskritai reglamentuoja tokius santykius? Ar darbdavys gali juos uždrausti? Kada nekaltas romanas gali baigtis rimtais teisiniais ginčais? Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja teisininkė, teismo mediatorė Raimonda Joskaudienė.

Atlyginimas dar neretai laikomas „asmeniniu reikalu“ – net ir tada, kai toje pačioje komandoje žmonės atlieka tą patį darbą, bet uždirba skirtingai. Vis dėlto teisė čia gana aiški: darbuotojai turi teisę tarpusavyje aptarti savo uždarbį, o darbdavys neturi pagrindo už tai bausti.

Teisėsaugai tęsiant tyrimą dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje ir pirmadienį atliekant kratas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio kabinete bei namuose, partija teigia apie šiuos veiksmus sužinojusi iš žiniasklaidos. „Vienintelis komentaras: nieko mes patvirtinti šiandien negalime, viską žinome iš jūsų, kokia yra informacija pateikta žiniasklaidoje.

Seimo nario Rimo Jono Jankūno siūlymas įteisinti naujus apribojimus erotinių prekių išorinei reklamai yra perteklinis, nederantis su ūkinės veiklos laisvės principais. Taip šią parlamentaro iniciatyvą įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Viršvalandžiai, neapmokamas darbas savaitgaliais, atostogos „kai baigsis projektas“ ar spaudimas dirbti sergant – daugelis darbuotojų šias situacijas atpažįsta kaip kasdienybę. Tačiau tai, kas darbo vietoje pateikiama kaip „įprasta tvarka“, dažnai neturi nieko bendro su įstatymais. Teisininkė Raimonda Joskaudienė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame aiškiai nurodė ribas tarp to, kas gali būti toleruotina darbe, ir to, kas iš tiesų yra neteisėta.

Oficialus vardo pasikeitimas – gana retas reiškinys, su kuriuo daugelis iš mūsų nesusiduriame. Visi ko gero esame girdėję, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau retas žino, kaip atrodo vardo keitimo procesas iš arti: kokie dokumentai tam reikalingi? Kokie vardai ar pavardės patvirtinami, o kokie – atmetami? Yra daug priežasčių, dėl kurių žmogus gali nuspręsti pasikeisti vardą – kiekvienas atvejis yra unikalus.

27-erių Aistė Paulavičiūtė iš Lietuvos išvyko dar jaunystėje – pirmiausia emigravo į Angliją, o vėliau persikėlė į Norvegiją, kur apsistojo nedideliame Bilingstado mieste. Nors iš pradžių ji siekė karjeros teisės srityje, ilgainiui suprato, kad nuolatinis stresas ir įtampa nebeleidžia jaustis laimingai. Ieškodama daugiau harmonijos gyvenime, Aistė pasuko visai kita kryptimi – į konditeriją. Šiandien ji gamina itin skanius desertus, kurie džiugina ne tik norvegus, bet ir tautiečius svetur.

Beveik keturis dešimtmečius pašventusi karjerai teisės srityje buvusi prokurorė, teisėja, o dabar advokatė Aušra Ručienė (62) prisipažįsta nebijanti gyvenime nieko. Kaunietė, atstovavusi milijardieriams, nusikalstamų grupuočių nariams ir ne vienam įtakingam visuomenės veikėjui, ne kartą atsidūrė kraują stingdančiose situacijose – stojo akistaton su turto prievartautojais, buvo priversta ginti savo namus ir yra tapusi negailestingų šeimų dramų liudininke.

Visi esame girdėję, kad keisti profesiją niekada nevėlu, 34-erių vilnietė Ieva Rupšienė. – gyvas to pavyzdys. Aštuonerius metus paskyrusi teisės studijoms ir darbui kriminalistikoje bei advokatūroje, ji ėmė ir visus nustebino – nusprendusi nebetęsti teisės doktorantūros studijų pasuko į visiškai priešingą pusę – įstojo studijuoti dietetiką.

Lenkija antradienį pristatė veiksmų planą, kaip užbaigti ginčą su Europos Sąjunga dėl prieštaringai vertinamų teismų reformų, kurias įgyvendino ankstesnė nacionalistų vyriausybė. Buvusios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) valdžios santykiai su Briuseliu buvo įtempti, o dešimtys milijardų eurų COVID ekonomikos gaivinimo lėšų – įšaldytos dėl kaltinimų, kad Varšuva pakenkė teisėjų nepriklausomumui.

Vienai garsiausių šalies teisininkių Rasai Vaičekauskytei – vos 34-eri. Kai ji eina, neįmanoma nepastebėti jos elegancijos, ryškumo ir moteriškumo. Rami, tvirta ir pasitikinti savimi. Vis tik daugelis, pirmą kartą pamatęs teisininkę Rasą, nė nepagalvoja, kad ši gležna jauna moteris gali dirbti teismuose, atstovauti garsiausių šalies žmonių teises ir kasdien rūpintis milijoniniais sandoriais.

Prieš devynerius metus po okupuotame Kryme surengto „referendumo“, Rusija neteisėtai „aneksavo“ pusiasalį. Ilgą laiką „Krymo klausimas“ priklausė įšaldytų konfliktų kategorijai ir atrodė, kad niekas negalėjo sutrukdyti Rusijai de facto kontroliuoti šios teritorijos. Tačiau po karo su Ukraina pradžios situacija pasikeitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinko su parlamento valdyba aptarti netrukus prasidėsiančios  pavasario sesijos darbų. Po susitikimo prezidentas ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė bendravo su žurnalistais. G. Nausėda patvirtino, kad jo ir Vokietijos kanclerio susitarimas dėl brigados – galioja, todėl dramos jis nemato, bet mato poreikį dirbti kartu su vokiečiais.

Kiekviename kare yra padaroma karo nusikaltimų, sako Tarptautinės humanitarinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas, bet karas Ukrainoje išsiskiria tuo, kad Rusija nė nemano slėpti savo intencijų ir karo nusikaltimus pasirinko, kaip vieną iš karo taktikų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pirmadienį pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kad Valstybės tarnybos įstatyme nenustačius maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka prieštarautų Konstitucijai. Už tokią išvadą pirmadienį balsavo penki komiteto nariai, du buvo prieš ir du susilaikė. Seimo teisininkų poziciją parėmė opozicijos atstovai ir konservatorė Irena Haase. Kiti valdantieji susilaikė arba buvo prieš.

Žmogaus teisių grupės trečiadienį paragino surengti greitą ir atvirą kito Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro skyrimo procesą, ragindamos surasti „drąsų“ kandidatą, kuris galėtų pasipriešinti galingosioms šalims. Daugiau nei 60 nevyriausybinių organizacijų, įskaitant „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, nusiuntė atvirą laišką Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, nurodydamos, ko tikisi iš kito JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro.

Šiemet dvigubai daugiau vairuotojų nei pernai laikinai prarado teisę vairuoti, nes vairuodami rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną ir nesinaudojo laisvų rankų įranga, antradienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba. Šiemet teisė vairuoti už naudojimąsi mobiliuoju telefonu Lietuvoje buvo atimta 102 asmenims. Pernai per tą patį laikotarpį, sausį-gegužę, 55 žmonės laikinai prarado vairuotojų pažymėjimus.  Lietuvos kelių policija per metus iš viso išaiškina daugiau nei 40 tūkst.

Leona Burton, 36 metų amžiaus moteris iš Lesterio, Jungtinės Karalystės, atvirai papasakojo apie savo abortą, kurį pasidarė būdama septyniolikos – ji sako kaltę jautusi dar dešimt metų. Penkių vaikų mama pripažino, kad dešimt metų jautėsi kalta dėl aborto, bet kad jo dėka tapo geresne mama. Leona Burton pasidalino savo istorija ir papasakojo, kad labai ilgai jautė kaltę, bet dabar žino, kad sprendimas buvo teisingas, rašoma mirror.co.uk.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba turi žinią tarptautinei bendruomenei: ragina kuo skubiau įkurti tribunolą, kuris tirtų Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje. Šio atskiro tribunolo steigimas parodytų, kad tarptautinė teisė yra „gyvas organizmas“, tikino politikas. Penktadienį konferencijoje „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“ D. Kuleba kreipėsi į tarptautinės teisės atstovus.

Profesorius Vytautas Landsbergis pažėrė kritikos Jungtinių Tautų Organizacijai (JTO). Pasak jo, Ukrainos įvykiai parodė, kad JTO nusprendė „verčiau mirti“, o ne imtis pokyčių organizacijos viduje. Taip pat jis pabrėžė, kad šiuolaikinis pasaulis skilo į dvi dalis, kur egzistuoja ne viena teisės sistema, o dvi skirtingos: „teisės ir neteisės“. Penktadienį Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad JAV rinkėjams teks apginti vieną „pagrindinių“ teisių į abortą, jeigu Aukščiausiasis Teismas panaikins atitinkamas konstitucines garantijas. J. Bidenas perspėjo, kad leidinio „Politico“ paskelbtos daugumos nuomonės projekto kopijos autentiškumas nebuvo patvirtintas.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas paskirtas Venecijos komisijos nariu nepriklausomu ekspertu. Iki šiol D. Žalimas buvo pakaitinis šios komisijos narys. Jis naujas pareigas pradės eiti vietoje Gedimino Mesonio, kurio kadencija baigiasi antradienį. Nauja pakaitine komisijos nare paskirta Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Inga Milašiūtė, pranešė Teisingumo ministerija.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti didžiausius Lietuvos naujienų portalus, kreipėsi į Premjerę Ingridą Šimonytę, Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę, Lietuvos statistikos departamento vadovę Jūratę Patrauskienę, prašydama kuo greičiau peržiūrėti praėjusių metų gruodžio 28 d. priimtą sprendimą apriboti atvirų koronaviruso (COVID-19) statistikos duomenų teikimą apie žmonių, jaunesnių nei 20 metų, vakcinaciją ir mirtis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada kitą savaitę Vyriausybei pateikti teisės aktus dėl privalomo skiepijimo nuo koronaviruso.  Anot jo, reaguojant į omikron atmainos plitimą, taip pat reikia peržiūrėti vakcinacijos schemas socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigose.   „Kitą savaitę reaguodami į šitą situaciją, matyt paspartinsime ir planuoju, kad galėsime pateikti ministrų kabinetui ir privalomo skiepijimo teisės aktus“, – LRT ketvirtadienį sakė ministras.

„Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ tarptautinės teisės požiūriu gali būti nutraukta esant teisiniam pagrindui – sankcijoms, nenugalimos jėgos aplinkybei ar specialios komisijos Lietuvoje sprendimui, sako tarptautinės teisės ekspertas Andrius Mamontovas.

Lenkijos vyriausybė antradienį oficialiame leidinyje paskelbė Konstitucinio Tribunolo nutartį, ginčijančią Europos Sąjungos teisės viršenybę, suteikdama šiam dokumentui teisinę galią.  Teismo priimtas sprendimas byloje, kurią iškėlė Lenkijos dešiniųjų vyriausybė, kelia grėsmę, kad ES gali sustabdyti finansavimą Lenkijai. Be to, kai kurie tai laiko pirmu žingsniu link galimo Lenkijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Nė vienam, gyvenančiam nuomojamame bute, greičiausiai nesinorėtų pabusti nuo netikėto nuomotojo skambučio į duris ar raktų į spyną krebždenimo. Visgi, kai kurie būstą besinuomojantys gyventojai pasakoja, kad tokios situacijos – vis dar realybė. Tuo metu teisininkai skuba paaiškinti – veržtis į nuomojamą butą teisiškai nėra leidžiama. Socialinio tinklo grupėje ne vienas dalijosi savo patirtimi.

Medicinos, teisės sričių atstovai steigia Sveikatos teisės institutą (STI) – organizaciją, skirtą padėti valdyti koronaviruso pandemiją šalyje, bei siūlo peržiūrėti skiepijimo strategiją šalyje, atsisakyti neproporcingų ribojimų, panaikinti galimybių pasą. Šie siūlymai įtvirtinti organizacijos parengtoje deklaracijoje, kurią pasirašė daugiau nei pusantro šimto medicinos, teisės ir kitų sričių ekspertų. „Dabartinė Lietuva yra kaip niekad susiskaldžiusi.

Vakar baigėsi pagrindinio priėmimo studijuoti aukštosiose mokyklose etapas, kai abiturientai galėjo pasirašyti sutartis su aukštojo mokslo įstaigomis. Pirmajame etape Mykolo Romerio universitetas studijuoti bakalauro studijose pakvietė 552 abiturientus, iš kurių sutartis pasirašė 492. Nuo penktadienio prasideda papildomas priėmimas į bakalauro studijas.

Marijampolietės Arūnės Bindokaitės-Budrės kuriami skanėstai – džiaugsmas ne tik skrandžiui, bet ir akims. Pamatę jos desertus, greičiausiai net nepagalvotumėte, jog pradžioje mergina gyvenimą siejo su visiškai kitokia veikla.  Dabar Arūnė, kaip sako naujienų portalui tv3.lt, gyvena kiek kitokiu ritmu, mat ant rankų sūpuoja vos pusės metų vaikelį. Tačiau randa laiko savo mėgstamai veiklai – tortų gamybai, tuo užsiima laisvu laiku.

Nei Lietuva, nei į ją neteisėtai atvykę migrantai nėra suinteresuoti įklimpti procedūrose, sako premjerė Ingrida Šimonytė apie priimtas pataisas dėl migrantų teisinės padėties ir joms išsakomą kritiką dėl žmogaus teisių. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė pataisas, kurios susiaurina neteisėtų migrantų teises, tačiau pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, o šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu.