Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja teisininkė, teismo mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Darbo kodeksas romanų nedraudžia
Pasak teisininkės, pats romantinių santykių faktas darbo teisės požiūriu nėra problema.
„Lietuvos darbo teisėje nėra konkrečių nuostatų, kurios draustų ar tiesiogiai reglamentuotų romantiškus santykius tarp darbuotojų.
Darbo kodeksas nenumato jokių sankcijų už abipusiu sutarimu grindžiamą romaną – darbuotojų asmeninis gyvenimas patenka į jų privataus gyvenimo sritį, kuri yra saugoma įstatymų“, – pabrėžia R. Joskaudienė.
Ji akcentuoja, kad Lietuvoje „tarnybiniai romanai tiesiogiai nėra draudžiami“, todėl du kolegos, palaikantys savanoriškus santykius, vien dėl to jokių darbo teisės normų nepažeidžia.
Vis dėlto, anot pašnekovės, tai nereiškia, jog darbo teisė visiškai „atsiriboja“ nuo tokių situacijų.
„Darbo teisė nereglamentuoja pačių santykių, tačiau labai aiškiai reglamentuoja netoleruotiną elgesį – ypač tuomet, kai santykiai peržengia abipusio sutikimo ribas“, – sako ji.
Svarbu atskirti romaną nuo seksualinio priekabiavimo
R. Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai santykiai nėra visiškai abipusiai, o šioje vietoje ribos gali būti peržengtos greitai.
„Jeigu vienas asmuo santykių nenori, o kitas vis tiek rodo dėmesį, tokios pastangos jau gali būti vertinamos kaip nepageidaujamas elgesys, tai yra seksualinis priekabiavimas“, – aiškina R. Joskaudienė.
Pagal Lietuvos teisę seksualinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip nepageidaujamas, žeminantis ar bauginantis seksualinio pobūdžio elgesys, pažeidžiantis kito asmens orumą.
„Tarp leistino flirto ir neteisėto priekabiavimo riba yra labai aiški – abipusis sutikimas. Kol abu darbuotojai santykius tęsia laisva valia, teisinės problemos nekyla.
Tačiau užtenka vienai pusei pasakyti „ne“ ir bet koks tolesnis spaudimas jau gali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu“, – pabrėžia ji.
Pašnekovė primena, kad seksualinis priekabiavimas laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.
„Nustačius tokį atvejį, darbo sutartis gali būti nutraukta be įspėjimo ir be išeitinės išmokos. Teismų praktikoje tokie veiksmai vertinami itin griežtai, nes pažeidžia asmens orumą ir privataus gyvenimo neliečiamumą“, – sako teisininkė.
Ar darbdavys gali kištis į darbuotojų santykius?
Anot R. Joskaudienės, nors tokios situacijos darbovietėse ir atrodo ne visai priimtinos, darbdavys neturi teisės tiesiogiai drausti romantiškų santykių tarp darbuotojų.
„Toks draudimas pažeistų darbuotojų teisę į privatų gyvenimą. Darbdavys negali reikalauti, kad žmonės neturėtų jokių asmeninių ryšių vien dėl to, kad dirba toje pačioje įmonėje“, – teigia ji.
Tačiau darbdavys turi teisę valdyti rizikas, kurios kyla dėl tokių santykių.
„Įstatymai detaliai nereglamentuoja tarnybinių romanų, tačiau darbdaviai gali nusistatyti vidaus taisykles – pavyzdžiui, dėl interesų konflikto prevencijos, darbo drausmės ar priekabiavimo prevencijos“, – aiškina pašnekovė.
Ji pateikia ir konkretų pavyzdį: „Jeigu įmonėje dirba vienas kitam pavaldūs asmenys – vadovas ir jo komandos narys – romantiniai santykiai tarp jų jau būtų akivaizdi interesų konflikto rizika. Tokiais atvejais darbdavys gali reikalauti pranešti apie kilusius santykius ir imtis veiksmų jiems suvaldyti.“
Interesų konfliktas, favoritizmas ir kolegų nepasitenkinimas
Pasak teisininkės, romanas darbe dažnai tampa problema ne dėl pačių santykių, o dėl jų pasekmių.
„Kai vienas iš partnerių turi įtakos kito karjerai, atsiranda rizika, kad jo priimami sprendimai nebebus objektyvūs – ar tai būtų paaukštinimas, atlyginimo kėlimas, ar darbo vertinimas“, – sako R. Joskaudienė.
Net ir netiesioginis favoritizmas, anot jos, gali sukelti rimtų pasekmių.
„Kiti darbuotojai, matydami nepelnytą privilegijavimą, gali pagrįstai kelti klausimą dėl lygybės principo pažeidimo. Tokiais atvejais darbdavys privalo užtikrinti vienodas sąlygas visiems“, – pabrėžia ji.
Nors nepotizmas privačiame sektoriuje Lietuvoje tiesiogiai nedraudžiamas, jis gali pažeisti darbo organizavimo taisykles ir tapti pagrindu skundams.
Kai romanas nutrūksta – problemos tik prasideda
Juristė atkreipia dėmesį, kad ypač sudėtingos situacijos kyla tuomet, kai santykiai tarp bendradarbių baigiasi.
„Net ir gražiai prasidėjęs romanas gali nutrūkti, o tuomet asmeninės nuoskaudos neretai persikelia į darbo aplinką“, – sako ji.
Anot R. Joskaudienės, praktikoje pasitaiko atvejų, kai nutrūkę santykiai virsta teisminiais ginčais.
„Buvę partneriai ima kaltinti vienas kitą priekabiavimu, pateikiami asmeniniai susirašinėjimai, nuotraukos. Net jei santykiai iš pradžių buvo abipusiai, tokie konfliktai gali turėti labai rimtų teisinių ir reputacinių pasekmių“, – aiškina ji.
Pašnekovė pabrėžia, kad darbdavys tokiose situacijose negali likti nuošalyje.
„Darbdavys atsako už tai, kad darbo vietoje nebūtų priekabiavimo ir psichologinio smurto. Jei po tokių skyrybų vienas darbuotojas pradeda engti kitą, darbdavys privalo įsikišti“, – sako R. Joskaudienė.
Vadovo ir pavaldinio romanas – didžiausia rizika
Pasak R. Joskaudienės, romantiški santykiai tarp vadovo ir pavaldinio yra patys rizikingiausi dėl skirtingos galios pozicijos.
„Dėl galios disbalanso net ir savanoriški santykiai gali būti interpretuojami kaip spaudimas. Kyla klausimas, ar pavaldinys iš tiesų galėjo laisvai atsisakyti tokio ryšio“, – aiškina ji.
Jeigu vadovas pasinaudoja savo padėtimi siekdamas intymių santykių, tai irgi gali būti laikoma seksualiniu priekabiavimu.
„Net ir be tiesioginio spaudimo darbdavys turi pareigą eliminuoti pavaldumo ryšį – dažniausiai keičiant pareigas ar tiesioginį vadovą“, – sako teisininkė.
Apibendrindama R. Joskaudienė pabrėžia, kad romantiniai santykiai darbe tampa teisės problema tik tuomet, kai pažeidžiamos kitų darbuotojų teisės ar darbo tvarka.
„Širdžiai, kaip sakoma, neįsakysi, tačiau darbo vietoje privalo galioti pagarba, profesionalumas ir teisės normos. Tuomet tarnybinis romanas nesukels nei teisinių, nei etinių komplikacijų“, – reziumuoja ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Tuoj ir žmones kaip šunis sučipuos ir per juos zombius valdys....
