Plačiau apie vedybines sutartis naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti teisininkų firmos „NOOR“ advokatė Agnė Jonaitytė.
Vedybų sutartis – kas tai?
Specialistė pasakojo, kaddažniausiai būsimi sutuoktiniai tokias sutartis renkasi dėl turto teisinio režimo, teisių bei pareigų santuokos metu ir aptaria, kas nutiktų su turtu santuokos nutraukimo atveju.
Pasak jos, įprastai, kai vedybinė sutartis nėra sudaroma, tuomet įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinių per santuoką įgytos pajamos, turtas yra laikomi bendra jungtine nuosavybe ir, skyrybų atveju, padalijamas pusiau.
„Santuokoje turtu, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi ir valdo bendru sutikimu, pvz., tokio turto pardavimui reikia abiejų sutuoktinių sutikimo.
Bendra jungtine nuosavybe taip pat pripažįstamos santuokos metu iš sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausančio turto gautos pajamos ir vaisiai (pvz., sutuoktiniui asmenine nuosavybe priklausančių akcijų mokami dividendai, sutuoktinio pajamos iš darbinės ir kitos veiklos).
Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz. iki santuokos vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe įgytas nekilnojamasis turtas) gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ar darbu (pvz., tokio nekilnojamojo turto objekto rekonstrukcija atlikta iš esmės kito sutuoktinio lėšomis / asmeniniu darbu“, – teisinius niuansus neturint vedybinės sutarties išryškino ji.
Vis tik, prakalbus apie vedybines sutartis, jomis sutuoktiniai pasirenka nustatyti kitokias santuokos metu įgyto turto teisinio režimo taisykles.
Advokatė pateikė, kad dažniausiai yra sutariama dėl šių klausimų:
- dėl visiško atskirumo teisinio režimo, kai turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė;
- dėl to, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo ir esantis asmenine nuosavybe, tampa sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe;
- dėl to, kad turtas, įgytas susituokus, yra bendra dalinė nuosavybė.
A. Jonynaitės teigimu, vedybų sutartimi sutuoktiniai taip pat gali nustatyti teises ir pareigas, kurios susijusios su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, įforminti, kaip turtas bus dalijamas nutraukus santuoką bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.
Ikivedybinės ir povedybinės sutarties skirtumai
Dar vienas aspektas, prakalbus apie vedybines sutartis, buvo pagrindiniai jų skirtumai. Vienos iš jų yra vadinamos „ikivedybinėmis“, kitos – „povedybinėmis“.
„Vedybų sutartį asmenys gali sudaryti iki santuokos sudarymo, tokiu atveju ji bus laikoma ikivedybine sutartimi ir įsigalios nuo santuokos įregistravimo momento.
Vedybų sutartis, sudaryta bet kuriuo metu po santuokos sudarymo, vadinama povedybine sutartimi ir įsigalioja nuo sutarties sudarymo ir įregistravimo momento, nebent sutartyje numatyta kitokia sutarties įsigaliojimo taisyklė (bet kuriuo atveju sutarties prieš trečiuosius asmenis (pvz., sutuoktinio (-ių) kreditorius) įsigalios ne anksčiau nei nuo jos įregistravimo momento)“, – informavo ji.
Advokatė A. Jonynaitė pridėjo, kad sudarant povedybinę sutartį šalys tuo pat metu gali sudaryti ir turto padalijimo sutartį, kuria pasidalija santuokos metu iki vedybų sutarties sudarymo bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą.
„Pavyzdys galėtų būti toks – sutuoktiniai sutaria, kad vieno iš sutuoktinio santuokos metu pradėtas verslas atitenka jam asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise tenka santuokoje sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas“, – paaiškino ji.
Vedybinių sutarčių privalumai ir trūkumai
Pasiteiravus specialistės, kokių privalumų ir trūkumų, jos nuomone, turi šios sutartys, advokatė paaiškino, kad dažniausiai jos sudaromos tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių turi verslą.
Pasak jos, dažnai sutuoktiniai nori galimas verslo skolas atskirti nuo šeimos turto, kitu atveju, apsaugoti verslą nuo asmeninio turto ar kito sutuoktinio skolų.
„Sutartis taip pat suteikia aiškumo dėl turto padalinimo skyrybų atveju ir padeda išvengti ginčų dėl turto skyrybų metu“, – pasakojo ji.
Pašnekovė pridūrė, kad iš tiesų pastebimas lietuvių susidomėjimas vedybinėmis sutartimis, tačiau mūsų šalyje jos vis dar nėra visiems priimtinos.
„Kai kuriems sutuoktiniams toks sprendimas gali būti nepriimtinas dėl religinių ar moralinių priežasčių“, – pranešė ji.
Vedybinės sutarties nutraukimas
Paklausta, ar vedybines sutartis galima nutraukti, advokatė paaiškino, kad tokia galimybė egzistuoja.
Pasak A. Jonynaitės, vedybų sutartis pasibaigia nutraukus santuoką arba sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (separacijos atveju), išskyrus tas prievoles, kurios pagal sutartį numatytos galioti ir po santuokos nutraukimo.
„Vedybų sutartis taip pat gali būti pakeista arba nutraukta sutuoktinių bendru sutarimu. Tokiems pakeitimams ar nutraukimui taikomi tokie patys formos reikalavimai kaip ir pačios sutarties sudarymui – ji turi būti patvirtinta notaro ir įregistruota vedybų sutarčių registre“, – aiškino advokatė.
Ji pridūrė, kad sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama ir teismo sprendimu, vieno iš sutuoktinių prašymu. Be to, teismas turi teisę vedybų sutartį pripažinti visiškai arba iš dalies negaliojančia.
„Tai gali būti daroma tais atvejais, kai sutartis iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą arba egzistuoja kiti bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai – pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių sutartį sudarė dėl kito sutuoktinio ekonominio ar kitokio smurto ar patirto spaudimo“, – pabrėžė pašnekovė.
Ką dar svarbu žinoti apie vedybines sutartis?
Pabaigai advokatė atkreipė dėmesį į dar vieną itin svarbų aspektą, apie kurį, pasak jos, neretai pamirštama.
„Svarbu nepamiršti, kad sutuoktinių turtinis režimas – tiek nustatytas įstatymu, tiek vedybų sutartimi – apima ne tik turtą, bet ir santuokos metu atsiradusias skolas bei prievoles“, – teigė A. Jonynaitė.
Todėl, anot jos, sudarant vedybinę ar povedybinę sutartį reikėtų aptarti ne tik turto, bet ir finansinių įsipareigojimų klausimus. Be to, tam tikrais atvejais, keičiant ar nutraukiant sutartį, gali prireikti ir kreditorių sutikimo.
„Jeigu su turtu, kurio teisinis režimas keičiamas vedybų sutartimi, yra susijusių neįvykdytų prievolių, gali būti reikalingas išankstinis kreditorių, pavyzdžiui, bankų, sutikimas“, – pažymėjo advokatė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
