archeologiniai radiniai

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio – Buvusios areštinės pastato teritorijoje, vykdant archeologinius tyrimus, buvo aptikta vertingų radinių ir Vilniaus miesto ištakų medinių statinių fragmentų. Archeologinius tyrimus 1390 metais kryžiuočių sudegintos Kreivosios pilies įtvirtintame papilyje atlieka UAB „Enero“ ir MB „Miestų archeologija“, tyrimams vadovauja archeologas dr. Atas Žvirblys. Radiniai papildys Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus ir ekspozicijas.

Šalyje tekėjo medaus ir pieno upės, o izraelitai – Dievo išrinktoji tauta – užkariavo ją ginklu. Taip rašoma Biblijoje. Tačiau archeologiniai radiniai liudija, kad iš tiesų viskas buvę kitaip. Biblijoje pasakojama, kad Mozė išvedė izraelitus iš Egipto, kuriame faraonas laikė juos nelaisvėje.

Baltijos jūros dugne rastas neįtikėtinas radinys – akmens amžiaus laikų siena, kuri „gali būti seniausia Europos megastruktūra“. Siena yra beveik kilometro ilgio, jos vieta – prie Vokietijos krantų. Manoma, kad ji anksčiau galėjo stovėti prie ežero. Mokslininkai teigia, kad akmens amžiaus senumo siena, aptikta po vandeniu prie Vokietijos Baltijos jūros pakrantės, gali būti seniausia Europoje žinoma žmonių pastatyta megastruktūra. Baltijos jūroje aptiko 10 tūkst.

Klaipėdoje tiesiant požemines komunikacijas ir vykdant kasybos darbus šalia skverelio prie vieno iš miesto simbolių – burlaivio „Meridianas“ – archeologai aptiko kai ką netikėto: galimai XVII-XVIII a. stovėjusių fachverkinių pastatų pamatus ir akmenimis grįstą grindinį. Įdomu tai, jog dešiniajame Dangės krante esantis skveras - gerai ištirtas, jame rasti buvusio Mėmelio pastatų likučiai, o kairysis upės krantas ties minima vieta detaliai nebuvo tirtas archeologų.

Beveik prieš 2000-ius metų ugnikalnio sunaikintoje Pompėjoje atrasti dviejų vyrų palaikai – didiko ir vergo. Archeologai sako, kad vyriškiai žuvo gelbėdamiesi nuo besiveržiančių ugnikalnio pelenų. Tai – naujausias Pompėją tyrinėjančių archeologų radinys: dviejų vyrų palaikai. Vienas jų – didikas, kuris Vezuvijaus išsiveržimo rytą buvo apsirėdęs šiltu, vilnoniu apsiaustu, negailestingą likimą pasitiko būdamas maždaug 30-40 metų, kitas – vergas, tądien dėvėjęs tuniką – buvo 18-23-ejų.

Itin retus gotikinius koklius, buities daiktus, indus, aprangos detales, batų kolekciją galėjo pamatyti vilniečiai ir miesto svečiai šiandien apsilankę parodos „Pamirštasis Vilnius. Iš Prezidentūros erdvių istorijos" atidaryme Prezidentūroje. Jos metu paskaitą apie šios Vilniaus senamiesčio dalies istoriją ir atliktus archeologinius kasinėjimus skaitė archeologas Kęstutis Katelynas.

Taikomosios dailės muziejuje ketvirtadienį atidaromoje parodoje „Gloguvo lobis“ pristatomas vienas iš didžiausių Lenkijoje ir visoje Europoje senovinių monetų lobis. Pagrindinis šios ekspozicijos herojus – viduramžių pinigas denaras. Parodoje pristatomi visi atpažinti lobio monetų tipai, tarp jų yra ir iki šiol nerodytų unikalių monetų egzempliorių, žinomų tik iš šio lobio. 1987 m. du Gloguvo (Lenkija) gyventojai aptiko keliolika senovinių monetų.

Klaipėdos apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas vadinamojoje „juodojo archeologo“ byloje. Byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Viename didžiausių Lietuvoje Pakruojo dvare – ne kasdienis radinys. Aptikta, kaip spėjama, XVIII– XIX amžiaus dvaro kumečio kaukolė. Po išsamesnių tyrimų, kultūros paveldo specialistai nuspręs, ar dvare pradėti archeologinius kasinėjimus, praneša „Panorama“. Rekonstruojant dvaro svirnus, viename jų maždaug penkių centimetrų gylyje statybininkai rado žmogaus kaukolę.

Šatrijos piliakalnio papėdėje besidarbuojantys archeologai skelbia radę unikalių radinių, kurie leidžia teigti, kad žmonės čia gyveno anksčiau nei manyta iki šiol. O ankstyviausio Šatrijos gyvenvietėje netikėtai užtikto kapo mįslę archeologams, matyt, narplioti teks ilgai. Pirmiausiai archeologai sako aptikę greičiausia gyvenamojo namo ir geležies liejyklos pastatų fragmentus.

Archeologai Žagarėje ant Žvelgaičių piliakalnio aptiko XIII amžiaus vokiečių pilies liekanas. Dėl radinių gausos archeologai Žagarę jau praminė lietuviškosios Žiemgalos Troja. Per kasinėjimus  maždaug 100 kvadratinių metrų plote aptikta nemažai įdomių daiktų, kurie žemėje išgulėjo nuo XIII amžiaus. Rastas arbaleto strėlės antgalis ir kalavijo buožė liudija apie čia vykusias nuožmias kautynes.

Žagarėje archeologai atkasė XVI–XVII amžių kapinyną, kuriame jau aptikta daugiau kaip 10 palaikų. Senojoje Žagarėje Švėtės gatvėje netoli bažnyčios atkastas XI–XVII amžiaus kapinynas, kuriame per porą dienų aptikta 11 vyrų ir moterų bei vieni vaiko palaikai. Kapuose rasta nemažai papuošalų: apie 10 vario lydinio žiedų, monetų, diržų sagčių. Aptiktas vienas pakabukas – variu apkaustytas lokio nagas, kuris, pasak archeologo Vytauto Juškaičio, nešiotas kaip apsauga nuo nelaimių.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrimai, kuriais siekiama įamžinti buvusio žydų dvasinio ir kultūrinio centro atminimą, eina į pabaigą. Archeologai džiūgauja, kad tyrimai atskleidė daugiau nei tikėtasi. Pavyko nustatyti tikslią sovietų valdžios visiškai sunaikintų žydų maldos namų vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių sinagogos fragmentų, detalių. Nors kasinėjimus buvusių žydų maldos namų vietoje planuota baigti iki rudens, jie atlikti kur kas greičiau.

Kalnuotose Peru džiunglėse senovinius kapus atradę archeologai teigia, kad jie savo svarba prilygsta prarastojo miesto Maču Pikču atradimui. Kapai, priklausantys Vari kultūrai, rasti džiunglėmis apaugusiame rytiniame Andų kalnų šlaite, Kusko regione, seniai apleistame mieste, kuris, kaip manoma, buvo paskutinioji ispanų kolonijiniam valdymui besipriešinusių inkų tvirtovė. Vari kultūra, gyvavusi dar prieš inkų civilizaciją, 600–1200 metais padarė didžiulę kultūrinę įtaką Andų regionui.