archeologiniai radiniai

Baltijos jūros dugne rastas neįtikėtinas radinys – akmens amžiaus laikų siena, kuri „gali būti seniausia Europos megastruktūra“. Siena yra beveik kilometro ilgio, jos vieta – prie Vokietijos krantų. Manoma, kad ji anksčiau galėjo stovėti prie ežero. Mokslininkai teigia, kad akmens amžiaus senumo siena, aptikta po vandeniu prie Vokietijos Baltijos jūros pakrantės, gali būti seniausia Europoje žinoma žmonių pastatyta megastruktūra. Baltijos jūroje aptiko 10 tūkst.

Klaipėdoje tiesiant požemines komunikacijas ir vykdant kasybos darbus šalia skverelio prie vieno iš miesto simbolių – burlaivio „Meridianas“ – archeologai aptiko kai ką netikėto: galimai XVII-XVIII a. stovėjusių fachverkinių pastatų pamatus ir akmenimis grįstą grindinį. Įdomu tai, jog dešiniajame Dangės krante esantis skveras - gerai ištirtas, jame rasti buvusio Mėmelio pastatų likučiai, o kairysis upės krantas ties minima vieta detaliai nebuvo tirtas archeologų.

Beveik prieš 2000-ius metų ugnikalnio sunaikintoje Pompėjoje atrasti dviejų vyrų palaikai – didiko ir vergo. Archeologai sako, kad vyriškiai žuvo gelbėdamiesi nuo besiveržiančių ugnikalnio pelenų. Tai – naujausias Pompėją tyrinėjančių archeologų radinys: dviejų vyrų palaikai. Vienas jų – didikas, kuris Vezuvijaus išsiveržimo rytą buvo apsirėdęs šiltu, vilnoniu apsiaustu, negailestingą likimą pasitiko būdamas maždaug 30-40 metų, kitas – vergas, tądien dėvėjęs tuniką – buvo 18-23-ejų.

Itin retus gotikinius koklius, buities daiktus, indus, aprangos detales, batų kolekciją galėjo pamatyti vilniečiai ir miesto svečiai šiandien apsilankę parodos „Pamirštasis Vilnius. Iš Prezidentūros erdvių istorijos" atidaryme Prezidentūroje. Jos metu paskaitą apie šios Vilniaus senamiesčio dalies istoriją ir atliktus archeologinius kasinėjimus skaitė archeologas Kęstutis Katelynas.

Taikomosios dailės muziejuje ketvirtadienį atidaromoje parodoje „Gloguvo lobis“ pristatomas vienas iš didžiausių Lenkijoje ir visoje Europoje senovinių monetų lobis. Pagrindinis šios ekspozicijos herojus – viduramžių pinigas denaras. Parodoje pristatomi visi atpažinti lobio monetų tipai, tarp jų yra ir iki šiol nerodytų unikalių monetų egzempliorių, žinomų tik iš šio lobio. 1987 m. du Gloguvo (Lenkija) gyventojai aptiko keliolika senovinių monetų.

Klaipėdos apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas vadinamojoje „juodojo archeologo“ byloje. Byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Viename didžiausių Lietuvoje Pakruojo dvare – ne kasdienis radinys. Aptikta, kaip spėjama, XVIII– XIX amžiaus dvaro kumečio kaukolė. Po išsamesnių tyrimų, kultūros paveldo specialistai nuspręs, ar dvare pradėti archeologinius kasinėjimus, praneša „Panorama“. Rekonstruojant dvaro svirnus, viename jų maždaug penkių centimetrų gylyje statybininkai rado žmogaus kaukolę.

Šatrijos piliakalnio papėdėje besidarbuojantys archeologai skelbia radę unikalių radinių, kurie leidžia teigti, kad žmonės čia gyveno anksčiau nei manyta iki šiol. O ankstyviausio Šatrijos gyvenvietėje netikėtai užtikto kapo mįslę archeologams, matyt, narplioti teks ilgai. Pirmiausiai archeologai sako aptikę greičiausia gyvenamojo namo ir geležies liejyklos pastatų fragmentus.

Archeologai Žagarėje ant Žvelgaičių piliakalnio aptiko XIII amžiaus vokiečių pilies liekanas. Dėl radinių gausos archeologai Žagarę jau praminė lietuviškosios Žiemgalos Troja. Per kasinėjimus  maždaug 100 kvadratinių metrų plote aptikta nemažai įdomių daiktų, kurie žemėje išgulėjo nuo XIII amžiaus. Rastas arbaleto strėlės antgalis ir kalavijo buožė liudija apie čia vykusias nuožmias kautynes.