Jurgita Čepulytė

Antradienį Briuselyje pirmininkų sueigai buvo pristatytas Ukrainoje vykdomas reformų procesas. Pasak buvusio Europos Parlamento pirmininko Pato Coxo ir buvusio Lenkijos prezidento Aleksanderio Kvasnievskio, turint omeny kiek nedaug laiko liko iki lapkritį Vilniuje vyksiančio Rytų Partnerystės susitikimo, Ukraina turi toliau sparčiai vykdyti numatytas reformas, o Europos Sąjungos institucijos ir šalys narės turėtų jai padėti.

Teroras – baimės pojūtis, grėsmės ir nesaugumo jausmas visuomenėje. Pasitelkę tokį terminą jau 9 metus iš eilės asociacija „Jaunimo iniciatyvinė grupė“ rengia jaunimo renginius, kuriuose nagrinėjamos tautinių mažumų bei imigrantų gyvenimas Lietuvoje ir svetur. Renginių dalyviai gilinasi į tokias temas kaip daugiakultūriškumas, integravimo politika, tautinių mažumų ir migrantų teisės, nacionalizmas ir ksenofobija.

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris po neformalaus Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikimo teigė, kad Sąjungos narės sutaria dėl daugelio tikslų ir strategijų energetikos srityje. „Visos aptartos temos parodė, kad plačiai sutariame, kad ir toliau reikia kelti energetinė politiką į Europinį lygmenį. Beveik nebuvo prieštaraujančių. Pagrindinė Europos Komisijos išvada: turime neapsiriboti 2030 metais. Pavyko aptarti visus su tuo susijusius klausimus.

Geresnė valstybė nei anksčiau – tai žada kiekviena naujai renkama politikų karta. Atsakyti į klausimą, kas yra gerovės valstybė, sunku, nes kiekvienas tai supranta savaip – politikas, valstybės tarnautojas, pilietis. Lietuva, pavyzdžiui, šioje srityje renkasi Skandinaviją – Šiaurės šalys gerai žinomos dėl savo edukacinės sistemos, socialinės ir darbo politikos, informacinių technologijų plėtros ir skatinimo, skaidrumo ir mažo korupcijos lygio.

Po susitikimo su religinių bendruomenių, politikos, meno, kultūros, vizito rėmėjų atstovais Vilniaus rotušėje Dalai Lama XIV kartu su Vilniaus meru Artūru Zuoku atvyko į „Užupio Respublikoje“ esantį Tibeto skverą. „Respublikos“ prezidentas Romas Lileikis dėkojo Tibeto dvasiniam lyderiui už nuolatinį ryšį su Tibetu ir patvirtino, kad tiki šiuo regionu. „Esame dėkingi Tibetui už drąsą ir atvirumą. Už spindintį tiltą, kuriuo keliauja draugystė. Užupiečiams didelė garbė, kad esate čia.

Trečiadienio rytą susitikti su atvykusiu į Lietuvos Respublikos Seimą Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama XIV susirinko gausus parlamentarų būrys, tarp jų – profesorius Vytautas Landsbergis, Irena Degutienė, Laima Andrikienė. Prieš pat pasirodant svečiui parodyta filmuota medžiaga iš pirmųjų Dalai Lamos vizitų Lietuvoje 1991 ir 2001 metais. Pradėdamas kalbą Tibeto dvasinis lyderis pirmiausia pabrėžė, kad Lietuva ir lietuviai yra seni jo draugai.

Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama XIV yra vienas didžiausių pasaulio autoritetų, kuris daugeliui šalių suteikia galimybė permąstyti savo veiksmus ir pasirinkimus. Nuo jo pabėgimo į Indiją 1959 metais po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas jį laiko smurtą kurstančiu separatistu. Pats dvasinis lyderis teigia tenorintis didesnės autonomijos savo tėvynei Himalajų kalnuose.

 Į Vilnių keturių dienų vizito atvyko Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama XIV. Vizito metu įvyks keturi svarbiausi renginiai: spaudos konferencija VDA, apsilankymas Lietuvos Respublikos Seime, susitikimas su religinių bendruomenių, politikos, meno, kultūros, vizito rėmėjų atstovais Vilniaus Rotušėje ir dvasinio lyderio paskaita „Kelias į Taiką ir Laimę Globalioje visuomenėje“. Tibeto lyderis susitiks su Lietuvos politikos atstovais, tačiau aukščiausi šalies pareigūnai nusprendė susitikimu...

„Dažnai tenka išgirsti klausimą, ar Europa apskritai yra reikalinga? Į jį turiu vienintelį atsakymą. Dirbkime, kad Europa taptų stipresnė. Turime sutelkti dėmesį ten, kur galime gauti naudos. Reikia ieškoti balanso tarp didelių ir mažų sprendimų“, – Europos Parlamente trečiadienio rytą sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Optimistinis požiūris į pasiekimus Per metinę kalbą.

Buvęs dabar nebeegzistuojančios naftos bendrovės „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis, kalėjime praleidęs jau 10 metų, sulaukė Europos Žmogaus Teisių Teismo pareiškimo, kad jo teismas buvo „nesąžiningas“, tačiau tvirtų įrodymų, kad byla buvo politiškai motyvuota, nerasta. Pasak Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos Žmogaus teisių pakomitečio koordinatoriaus Leonido Donskio, M. Chodorkovskis yra politinis kalinys, kurio palaikymas priklauso nuo moralinio apsisprendimo.

Jau kelias savaites netylančios diskusijos apie gėjų eitynes užleidžia vietą veiksmams – šiandien prasideda pirmieji seksualinių mažumų renginiai, o rytoj (liepos 27 dieną) Gedimino prospekte įvyks eitynės „Už lygybę“. Lietuvos europarlamentaras, liberalas Leonidas Donskis WEB seminare-diskusijoje „Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai: iššūkiai ir galimybės“ paklaustas apie tolerancijos ribas pripažino, kad įvykis poliarizuoja visuomenę. „Ryt vyks įvykis, kuris poliarizuoja visuomenę.

JAV žvalgybinę informaciją apie gyventojų sekimą nutekinęs Edwardas Snowdenas ne tik tapo daugelio šalių piliečių herojumi bet ir kelia papildomą JAV ir Rusijos santykių įtampą. Pasak politologo ir europarlamentaro Leonido Donskio, buvęs Nacionalinės saugumo agentūros agentas tik pakartojo jau seniai žinomą tarptautinių santykių tiesą – visi šnipinėja visus įvairiausiais lygmenimis.

Derybos dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje (ES) su įšaldymo ir suaktyvėjimo periodais trunka jau 8 metus – nors šalis aktyviai deklaruoja norą prisijungti prie Sąjungos, pastaroji kol kas susilaiko nuo optimistiškų pažadų. Lietuvos europarlamentaras Leonidas Donskis WEB seminare-diskusijoje „Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai: iššūkiai ir galimybės“ teigė, kad Turkijos įstojimas į Sąjungą yra problemiškas klausimas.

Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl liepos 27 dieną planuojamų seksualinių mažumų eitynių vietos – gėjams leista žygiuoti Gedimino prospektu. Pagrindinėje miesto gatvėje – Gedimino prospekte – vasarą savaitgalio popietes mėgsta leisti tiek miesto svečiai, turistai, tiek vilniečiai.

Ketvirtadienio rytą Lietuvos banko Valdybos nariai dalyvavo susitikime su tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Cristine Lagarde. Jame apžvelgta Lietuvos ekonomikos padėtis ir pristatytos naujausios TVF pasaulio ekonomikos prognozės. Fondo vadovė apskritojo stalo diskusiją pradėjo nuo visoms šalims kylančių ekonominių grėsmių aptarimo. „Turime skirti dėmesio ir senoms, ir dar tik kylančioms ekonominėms grėsmėms.

Nors Lietuva pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai oficialiai pradėjo liepos 1 dieną, šiandien šis faktas patvirtintas oficialia pirmininkavimo pusmečio atidarymo ceremonija Vilniaus universiteto Didžiajame kieme.

Birželio 14 dieną Europos Sąjungos (ES) valstybės narės sutarė pradėti derybas su JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės. Partnerystės tikslas – tarifinių ir netarifinių kliūčių ES–JAV prekybai produktais, paslaugomis mažinimas ir naikinimas bei investicijų skatinimas. Siekiant sklandaus JAV ir ES verslo bendradarbiavimo, ypatingas dėmėsys bus skiriamas skirtingų sektorių reguliavimo proceso suvienodinimui (konvergencijai) ir standartų harmonizacijai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį susitiko su įmonėmis, kurios per pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmetį savo produkcija ir paslaugomis padės kurti įsimintiną Lietuvos įvaizdį. Pirmininkavimo laikotarpiu pristatant Lietuvą ir rengiant susitikimus valstybei neatlygintinai įvairią paramą teiks 18 įmonių, dirbančių lietuviškų maisto produktų, gėrimų ir kitose srityse.

Netrukus prasidėsiantis pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuvai atneš ne tik iššūkius, bet ir daug naudos, jei šalis mokės ja pasinaudoti. Tokios nuomonės laikosi portalo balsas.lt kalbintas europarlamentaras Juozas Imbrasas. Jis kalbėjo apie energetinio saugumo prioritetą ir transporto srities iššūkius.

Lietuva eina nepriklausomybės keliu jau 23 metus, tačiau valstybės raidoje tai labai neilgas laiko tarpas. Pasak analitiko, rašytojo, sovietų tautybių ir Baltijos reikalų eksperto Paulo Goble‘o, svarbiausia žiūrėti į pokyčius ne tik pačioje Lietuvoje, bet ir tarptautinėje aplinkoje ir bendruomenėje. Pagrindiniai Lietuvos dabartį ir ateitį lemiantys faktoriai yra Rusijos Federacijos (RF) silpnėjimas ir JAV silpnėjimas.

Artėjant pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybos pradžiai, Lietuvoje labai suaktyvėjo diskusijos apie smurtą šeimoje, lygias galimybes, šeimos politiką ir kitus socialinius klausimus. Balsas.lt kalbinta europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė ne tik pakomentavo Lietuvos vidaus politikoje vykstančias reikšmingas diskusijas šiomis temomis, bet ir pasakojo apie europiniu lygmeniu kuriamas taisykles, galinčias pagerinti lietuvių gyvenimą.

Artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai kalbama ne tik apie išsikeltus prioritetus, bet ir apie jų siekimo galimybes, tam įtakos turinčius faktorius. Balsas.lt domėjosi, kaip Lietuvai gali sektis energetinio saugumo srityje ir kaip užtikrinsime tinkamą susisiekimą pirmininkaudami ES Tarybai.

Nors Lietuva jau 9 metus yra Europos Sąjungos (ES) narė, šalyje vis dar paplitusi nuomonė, kad esame nauja ir nereikšminga šalis šiame nuolat besikuriančiame politiniame darinyje. Tačiau pasak profesoriaus, filosofo ir europarlamentaro Leonido Donskio, Lietuva ir lietuviai yra susigyvenę su Europa ir ES, tad belieka tik patiems tuo patikėti.

Europos Sąjungos (ES) institucijos daugeliui atrodo patraukli darbo vieta, kuri suteikia ne tik tenkinantį finansinį atlygį, bet ir galimybę dirbti savo šaliai tarptautinėje aplinkoje. Viena jauniausių europarlamentarių Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Balsas.lt pasakojo apie darbą Europos Parlamente (EP) ir pateikė receptą, ko reikia norint patekti į ES institucijas. Kas jus atvedė į ES politiką ir būtent į EP? Nors kai kam gali būti sunku patikėti, darbas EP buvo neplanuotas gyvenimo posūkis.

Vestuvės būna ne tik daugelio ilgai lauktas rimtas ir romantiškas žingsnis, bet ir didžiulis galvos skausmas, prasidedantis iškart po sužadėtuvių. Poros pečius užgriūna sprendimai dėl didelių ir mažų šventės aspektų, o iš visų pusių besipilantys sunkiai suderinami patarimai dar apsunkina procesą. Pastaruoju metu jaunimui vis daugiau keliaujant, studijuojant ir dirbant užsienyje iškyla ir naujų iššūkių – jei ne patys jaunieji, tai bent jų svečiai būna iš kelių skirtingų šalių.

Praėjus 9 metams, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), šalis nuo liepos 1 dienos imsis visoms valstybėms narėms privalomos pareigos – pirmininkauti ES Tarybai. Pasak tarptautinių santykių specialisto Tomo Janeliūno, Lietuva yra gerai pasiruošusi šiam iššūkiui, kuris šalį gali išmokyti jaustis tikra Sąjungos nare. Lietuva ir ES – 9 metai kartu – Daug girdime apie naudą, kurią Lietuva gauna iš ES. Kokios neigiamos narystės pasekmės? – Narystė ES atnešė daug daugiau naudos nei žalos.

Valpurgijos naktis, švenčiama naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją, geriausiai žinoma kaip senovės germanų pavasario šventė, kurios metu tuokiasi raganos ir velniai. Tačiau tą pačią naktį studentų miestu tituluojame Tartu (Estija) vyksta didžiausia Baltijos šalyse studentų organizacijų šventė. Valpurgijos naktis pirmiausiai yra studentų organizacijų šventė. Jų įvairovė ir įtaka Tartu tikrai stebina.

Iki pirmojo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai liko tik šiek tiek mažiau nei du su puse mėnesio – derinami administraciniai aspektai, daugėja ES pareigūnų vizitų, o kitos šalys narės labiau nei bet kada ima stebėti Lietuvą, vis dar ieškančią galimybių įgyvendinti savo ambicijas. Šiame kontekste apie Lietuvos santykius su ES ir būsimo pirmininkavimo kontūrus balsas.lt kalbėjosi su politologu Laurynu Kasčiūnu.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ 2012 metais uždirbo 66 milijonais latų daugiau nei 2011 metais ir viršijo savo verslo planus 19 milijonų latų. Kompanijos generalinio direktoriaus Martino Gausso teigimu, nors kompanija vis dar veikia nuostolingai, ši situacija, remiantis dabartiniai rezultatais, turėtų pasikeisti jau 2014 metais.

Prieš 50 metų Prancūzijos prezidento Charle‘o de Gaulle‘o ir Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio pasirašyta Eliziejaus arba Draugystės sutartis sutaikė dvi galingiausias kontinentinės Europos valstybes – Vokietiją ir Prancūziją.

 Pokrizinė ekonomika atneša didelių ekonominių ir finansinių iššūkių visoms Europos valstybėms įskaitant ir Lietuvą. Buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, svarbiausia pasiruošti kitai ekonominei krizei, kuri tikrais ateis.

 Į diskusiją “Kokios norime Europos?” gausiai susirinko politikai, politologai ir visuomenės atstovai. Pradžioje moderatorius V. Pugačiauskas ne tik trumpai aptarė būsimas Lietuvos pareigas pirmininkaujant ES tarybai, bet ir iškėlė identiteto Europoje ir Europos identiteto klausimus. Diskusiją pasisakymais pradėję H. Van Rompėjus ir prezidentė Dalia Grybauskaitė sutarė dirbti kartu dėl ES ir šalių narių gerovės.

 Po susitikimo su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Hermanu van Rompėjumi (Herman Van Rompuy) prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmiausiai trumpai pristatė aptartus klausimus. Kaip ir buvo tikimasi, pagrindiniai klausimai buvo susiję su būsimu Lietuvos pirmininkavimu Europos Tarybai.

Lietuvos politinės sistemos specialistas politologas Alvidas Lukošaitis Balsas.lt teigė, kad žinios apie Darbo ir Tvarkos ir teisingumo partijų jungimąsi jį labai nustebino: „Mano pirmoji reakcija yra trumpa – oho. Jei būtų priimtas sprendimas susijungti tai būtų beprecedentis atvejis.“ Tokio vertinimo pagrindas yra šių partijų specifika, įskaitant jų polinkį į populizmą ir nekonvencines idėjas. Pasak politologo, yra dvi grupės priežasčių, nulėmusių tokį sprendimą.