Jurgita Čepulytė

Spalio pirmą dieną „The Moscow Times“ pranešė, kad prancūzai pirmąjį karo laivą “Mistral” Rusijai perduos 2014 metų lapkričio 4 dieną. Nors iš karto nebuvo sulaukta oficialaus prancūzų patvirtinimo, tai dera su Prancūzijos prezidento Francoiso Hollande’o pareiškimu, kad kontraktas dėl “Mistral” nėra nei atšauktas, nei sustabdytas. Europarlamentaras Gabrielius Landsbergis tokią situaciją įvertino kaip puikaus, diplomatiško Prancūzijos žaidimo pasekmę.

 Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo patarėjas Arnoldas Pranckevičius ypatingai akcentuoja rugsėjo 30 dienos Europos Sąjungos ambasadorių sprendimą palikti galioti sankcijas Rusijai. Anot jo, ES kritiniu momentu nebuvo apgauta iliuzijos, kad viskas jau išspręsta. „Labai svarbus ES sprendimas palikti galioti sankcijas.

Paskutinę rugsėjo dieną susitikę Europos Sąjungos ambasadoriai nutarė, kad sankcijos Rusijai nebus keičiamos – taiga, jos nėra nei didinamos, nei mažinamos. Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis patvirtino, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į dabar esančią situaciją ir „žaidimo taisykles“. „Sankcijos paliktos galioti todėl, kad yra pažanga įgyvendinant Minsko protokolą, t.y. bendrai vertinant, daugiau ar mažiau vykdomas ugnies nutraukimas.

 Po tris valandas trukusių klausymų, į sveikatos ir maisto apsaugos eurokomisararus pasiūlytas Vytenis Andriukaitis teigė, kad savo pasirodymą “per egzaminą” vertina teigiamai. Nors atsakymai į klausimus gali būti suprasti, kaip labai abstraktūs, anot politiko, tai svarbu ieškant kompromiso ir atliekant eurokomisaro pareigas, jei gautų Europos Parlamento patvirtinimą.

 Atsakinėdamas į Europos Parlamento komitetų narių klausimus, V. Andriukaitis pabrėžė, kad labai svarbu skatinti šalis įvairiomis priemonėmis skatinti žmones vartoto kuo mažiau nesveiko maisto ir rinktis sveiką gyvenimo būdą. “Neinfekcinių ligų prevencijai labai svarbus švietimas – sveiką gyvenimo būdą reikia pradėti kultivuoti nuo darželio. Be to neįmanoma pakeisti žmonių elgesio ir įpročių. Turima omeny ir per didelis alkoholio, tabako, cukrų vartojimas.

 Vertinant Vytenio Andriukaičio tinkamumą tapti sveikatos ir maisto apsaugos eurokomisaru, Europos Parlamento komitetų nariai domėjosi, ar bus siekiama išlaikyti aukštus maisto produkcijos standartus. Šis klausimas laikomas ypatingai aktualiu dėl Europos Sąjungos ir JAV prekybos sutarties derybų ir fakto, jog ES produkcijai taikomi aukštesni standartai nei produkcijai už jos ribų. Politikas tvirtai atsakė, kad šioje srityje jis nemato jokių galimybių kompromisui.

 Vykstant Vytenio Andriukaičio klausymams Europos Parlamente, jam klausimą pateikė ir Lietuvos europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Parlamento atstovą labiausiai domino „protų nutekėjimo” sveikatos apsaugos srityje. „Būdamas Lietuvos sveikatos apsaugos ministru jūs pradėjot daug svarbių pertvarkų. Tame tarpe - sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumo srityje. Europos Sąjungos valstybėse yra aktuali „protų nutekėjimo” problema. Ji susijusi ir su sveikatos apsaugos sritimi.

 Siekdamas Europos Parlamento palaikymo į sveikatos eurokomisaro pareigas siūlomas Vytenis Andriukaitis klausymus pradėjo prisistatymu. Socialdemokratas labiausiai akcentavo savo kaip mediko patirtį ir pasiryžimą skirti didelį dėmesį Europos Sąjungos šalių narių sveikatos sistemoms. “Pagal specialybę esu chirurgas ir 23 metus mano darbas buvo gelbėti žmogaus gyvybę. Padėti žmonėms pasiekti sveikesnį, saugesnį, geresnį gyvenimą – yra mano pašaukimas.

Europos Sąjunga – nuolat augantis ir besikeičiantis organizmas tarptautinėje arenoje. Beieškodama savo vietos po saule ir siekdama nesubyrėti šalių narių interesų verpetuose ji taip pat siekia dalyvauti svarbiausių tarptautinių klausimų sprendime. Tiesa, vieną pagrindinių turimų įrankių – vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai – ES renkasi ne pagal galingumą ar naudingumą, o pagal sąrašą punktelių, prie kurių turi būti padėti pliusai.

Kažkada Amsterdamo centre sutiktas, po Europos Sąjungą keliavęs jaunas turkas pasakė, kad jo jaunieji tėvynainiai labiausiai vertina laisvę ir galimybę apsispręsti. Stebint 2013-2014 metų įvykius Turkijoje daugiau kalbėta apie laisvių gynimą nei apie naudojimąsi jomis. Paskutinis įvykis, dar kartą paskatinęs klausti, kas bus toliau – Recepo Tayyipo Erdogano, lyderio “su autoritarizmo prieskoniu”, išrinkimas Turkijos prezidentu.

Vasara – laikas poilsiui, kelionėms, iššūkiams. Kai kas būtent šiuo šiltuoju metų laiku nusprendžia išbandyti ir gyvenimą svetur – emigruoti. O priėmę sprendimą iškart užsiklijuoja ant kaktos etiketę… Emigrantas.

Grupės “Antis” lyderis ir architektas Algirdas Kaušpėdas įvedė lietuviams naują terminą - politinis-socialinis-kultūrinis zombis. Pasak muzikanto, daugelis nepastebi ir negali patikėti, kad tokių zombių aplink mus yra daug ir kad netgi kiekvienas iš mūsų tam tikru mastu yra zombis. Kaip tikras profesorius A. Kaušpėdas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo dalyviams įvardijo zombių požymius, klasifikaciją ir būdus su jais kovoti.

Gytė Mankutė, buvusi Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjungos (JKLJS) pirmininkė, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime teigė, kad lietuviai užsienyje yra tikrai pilietiški. Tiesa, ji pabrėžė, kad pirmiausiai taip vertina savo aplinkoje esančius lietuvius. “Manau, kad esame labai pilietiški. Bet vėl gal dėl to, kad aš savose sultyse verdu. Tikrai vykdome daug veiklos. Būti pilietišku nereiškia vien būti politiškai aktyviu.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pasaulio lietuviams pristatė ateities scenarijų, kuris privertė suklusti visus – mūsų darbus perima robotai. Specialisto teigimu, darbingo amžiaus gyventojų reikia vis mažiau, nes kompiuteris revoliucionuoja pasaulį. Labiausiai paliečiamų sektorių sąraše – pramonė, transportas ir net paslaugų sektorius… Skaitmeninės revoliucijos galia Pasak N. Mačiulio, svarbus klausimas - kas gali lemti tolimesnį spartų augimą, kai naujų inovacijų iš esmės neatsiranda.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime politikos palapinėje vykusios diskusijos metu moderatorius Aurimas Perednis kėlė klausimą, ar politikai bijo pilietiškumo. Į klausimą teko atsakyti diskusijoje dalyvavusiems socialdemokratų partijos atstovui Jurui Požėlai ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui priklausančiam Remigijui Šimašiui. J. Požėla iš pradžių bandė išvengti pateikto klausimo, tačiau dar kartą primygtinai užklaustas žodžių į vatą nebevyniojo.

Lenktynininkas Benediktas Vanagas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime dalyvavo sau gana neįprastoje diskusijoje. Garsus sportininkas prakalbo apie pilietinę visuomenę ir politiškumą. Pasak B. Vanago, kalbant apie politiką ir visuomenę atrodo, jog visi gyvenam tarsi skirtingose dimensijose. “Pastebiu, jog egzistuoja tam tikros dimensijos, kuriose gyvename. Ir kiekvieną kartą kuomet būna Seimo rinkimai, mes balsuojam, aš nustembu pamatęs rezultatą.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime ryškiai sužėrėjo Andy Khawaja, žinomas kaip amerikietiškos svajonės pavyzdys. Šis iš Libano kilęs verslininkas, vadovaujantis elektroniniuose mokėjimuose tarpininkaujančiai kompanijai „Allied Wallet“, skatino visomis jėgomis siekti savo svajonės. “Prieš 10 metų buvau toks kaip Jūs. Viską pradėjau nuo nulio. Ir daugybė žmonių man sakė, kad ėmiausi neįmanomos misijos. Niekas netikėjo mano didele svajone dominuoti elektroninių mokėjimų pasaulyje.

Po 2009 metų rinkimų į Europos Parlamentą, kai mažiau nei pusė balso teisę turinčių Europos Sąjungos piliečių pasinaudojo teise rinkti tuos, kurie jiems atstovaus ES, nekantriai laukta ir 2014 metų rezultatų. Per tuos penkerius metus Europos Parlamento galios akivaizdžiai išsiplėtė ir buvo vykdoma aktyvi kampanija, kad kuo daugiau ES piliečių apie tai sužinotų.

Šiandien Vilnius – tikra roko sostinė – „Siemens“ arenoje Lietuvos legendinė roko grupė „Antis“ apšildė publiką prieš pasirodant pasaulio roko ikonoms „Aerosmith“. Nors po smagių "Anties" dainų roko dievų teko laukti daugiau nei pusvalandį, tačiau fanai buvo labai kantrūs. Prieš muzikantams išeinant į sceną buvo parodyta šiek tiek filmuotos medžiagos iš jų persirengimo kambarių. Taip gerbėjai gavo galimybę žvilgtelėti į užkulisius ir pamatyti, kaip žvaigždės ruošiasi koncertui.

Premjerui Algirdui Butkevičiui baigus Seimui pristatyti šešioliktosios Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą, parlamentarai Vyriausybės vadovui turėjo daug klausimų. Seimo narius labiausiai domino RailBaltica ir energetikos klausimai. Kandidatas į Europos Parlamentą Linas Balsys A. Butkevičiaus klausė, ką ketinama daryti su atominės elektrinės klausimu.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) naujienų portalas “BuzzFeed World” vakar, kovo 12 dieną, pranešė, kad Lietuvos parlamentas ruošiasi balsuoti dėl „Gay Pride“ paradų uždraudimo.

Nepaisant fakto, jog vis daugiau moterų užima vadovaujančias pozicijas politikoje, versle, akademiniame pasaulyje, etc., moterų teisių ir lygių galimybių temos išlieka vienos populiariausių Europoje. Artėjant Europos Parlamento ir kitų Europos Sąjungos institucijų rinkimams, moterų atstovavimas akcentuojamas kaip vienas pagrindinių prioritetų. Pagrindiniai klausimai – kas moteris domina politikoje ir kaip jas paskatinti aktyviau dalyvauti įvairių lygių Europos politikoje.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra kovo 4 dieną Europos Parlamente pristatė tyrimą, kuris atskleidė šokiruojančią tiesą – smurtą patyrė 33 proc. visose Europos Sąjungos šalyse narėse gyvenančių moterų. Tai – 62 mln. ES piliečių. Rezultatai gauti atlikus didžiausią kada nors pasaulyje vykdytą tyrimą, kuriame dalyvavo 42 tūkst. moterų iš visų ES šalių narių. Smurto prieš moteris opa Tyrimas parodė, kad smurtas prieš moteris ES yra paplitęs kur kas labiau nei buvo manoma.

Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų kainos ir tiekimas Lietuvai nuolat yra tiek paprasto lietuvio, tiek ir aukščiausių šalies politikų dėmesį prikaustanti tema. Šią savaitę iš Rusijos buvo sulaukta naujų žinių - koncernas atsiuntė raštiškus pasiūlymus Lietuvai dėl dujų kainų ir dujų tiekimo Lietuvai sąlygų. Viešojoje erdvėje jau pasigirdo ir nuomonių, jog premjeras Algirdas Butkevičius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugiasi, jog dujos Lietuvai atpigs.

Valdantieji diskutuoja dėl euro ir naujų mokesčių įvedimo jau nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Tačiau paprastiems lietuviams informacijos apie šiuos procesus ir vienų įtaką kitiems dar labai trūksta. Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad, atėjus laikui, apie eurą lietuviai bus tinkamai informuoti. Be to politikas pabrėžia, kad nors tam tikro kainų kilimo išvengti nepavyks, tikrai nebus taip baisu, kaip mano žmonės.

Tebevykstant diskusijoms dėl referendumo dėl žemės europarlamentaras Vytautas Landsbergis išplatino kreipimąsi – pasirašiusius lietuvius skatinama susivokti ir atsisakyti savo parašų. Šis „antieuropinis ir antikonstitucinis referendumas” prilyginamas išstojimui iš Europos Sąjungos, jo organizatoriai – nacionalsocialistams, o pasirašiusieji tautiečiai – demokratijos duobkasiams.

Dažnam lietuviui euro įvedimas reiškia ne potencialias galimybes, bet gąsdinantį kainų kilimą. Ekspertų ir politikų diskusijų apie Lietuvos prisijungimą prie euro zonos sutarimo ir bendro vertinimo kol kas pasiekti irgi nepavyko. Tačiau Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta tvirtina, kad euro nėra ko bijoti, jei su juo nesiejamos nepagrįstos viltys. Eurokomisaro A. Šemetos teigimu, svarbiausia yra suvokti, kad Lietuva nėra nei skubinama, nei verčiama stoti į euro zoną.

 Nesitrauksime iš Maidano Po kruvinos nakties Kijeve maidano aktyvistė ir dainininkė Ruslana Lyzhychko trumpam atvyko į Europos Parlamentą, kur buvo surengtas skubus susitikimas su užsienio reikalų komiteto pirmininku Elmaru Broku ir kitais europarlamentarais. Aktyvistė siunčia paprastą žinią – kad ir kas nutiktų, protestuotojai nesitrauks iš Nepriklausomybės aikštės, nes tai jų nepriklausomybė, jų laisvė.

Nacionalinis kraujo centras Lietuvoje siejamas ne tik su gelbėjamomis gyvybėmis, bet ir su plačiai nuskambėjusiais skandalais – įstaigos vadovas Vytenis Kalibatas teisiamas už 3,7 mln. litų žalos valstybei padarymą. Tačiau tokiu metu nauja NKC direktore tapusi Joana Bikulčienė teigia, kad turi savo kraujo centro viziją ir jai įgyvendinti būtina valdžios institucijų pagalba ir politinė valia spręsti esamas problemas.

Europos Sąjungoje nenumojama ranka nė į vieną kompromisą ar sprendimą, nes taip kuriami precedentai, viskas įaudžiama į bendrą istorijos audinį. 2013 metai politiniam gigantui iššūkių nepagailėjo – nuo naujos narės – Kroatijos prisijungimo iki Didžiosios Britanijos kritikos laisvam žmonių judėjimui, nuo euro zonos krizės valdymo iki Rytų partnerystės pirmūnės Ukrainos akibrokšto.

Daug Europos Sąjungos piliečių emigraciją pamėgo ne tik dėl didesnių galimybių tobulėti ar studijuoti kitose šalyse, bet ir dėl socialinių sistemų, kurių spragos leidžia gyventi be rūpesčių. Tačiau prie ES jungiantis naujoms valstybėms ir pašalpų prašytojų būriui vis augant, skyles nuspręsta užkaišyti tikslinant ir griežtinant gyvenamosios vietos patikrą, leidžiančią nustatyti, kurios ES šalies socialinė sistema bus atsakinga už asmenį.

Kartu su 2013 metais baigėsi ir ilgai lauktas bei iššūkiu vadintas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Paskutinėmis metų dienomis, nudirbus visus darbus, pirmininkavimo komandos šventė, dirbusieji prie projekto vieni kitiems žėrė pagyrimus ir džiūgavo, kad „egzaminas išlaikytas gerai“. Prie komandos džiaugsmo prisidėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė bei politologai – brandi Lietuva padarė viską, ką galėjo, ko iš jos buvo tikimasi.

Gruzija Lietuvoje yra žinoma ir mėgstama šalis. Legendos sklinda apie gruzinų vaišingumą, puikų vyną ir svetingus žmones. Be to, su Gruzija palaikomi šilti politiniai ryšiai – tai viena iš aktyvių Rytų partnerystės iniciatyvos dalyvių, kurią Lietuvą palaikė Rožių revoliucijos metu, konflikto su Rusijos Respublika metu, o dabar ir siekiant Europos Sąjungos prielankumo.

Gruzija Lietuvoje yra žinoma ir mėgstama šalis. Legendos sklinda apie gruzinų vaišingumą, puikų vyną ir svetingus žmones. Be to, su Gruzija palaikomi ir šilti politiniai ryšiai – tai viena iš aktyvių Rytų partnerystės iniciatyvos dalyvių, kurią Lietuvą palaikė Rožių revoliucijos metu, konflikto su Rusijos Respublika metu, o dabar ir siekiant Europos Sąjungos prielankumo.

Gruodžio 13 dieną Vilniaus Rotušėje įvyko vienas svarbiausių Lietuvoje rengiamų Europos piliečių metų renginių – eurokomisarė ir Europos Komisijos viceprezidentė Viviane Reding atsakinėjo į Lietuvos piliečių klausimus. Paklausta apie diskriminaciją ir homoseksualų teises politikė pareiškė, kad Europos Sąjunga kovoja su diskriminacija, tačiau šeimos ar įsivaikinimo klausimais homoseksualų likimą sprendžia Lietuva.

Po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo plenarinės sesijos Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Europos Sąjungos Tarybos vadovas Hermanas Van Rompuy vieningai teigė, kad Ukrainai durys į ES yra atviros, bet Rusijos spaudimas yra nepateisinamas. Prezidentė pabrėžė, kad Rytų partnerystės susitikimas pateisino jos lūkesčius, bet negailėjo kritikos Ukrainai.

Rytų partnerystės viršūnių susitikime lapkričio 29 dieną Vilniuje pasirašomos ir parafuojamos sutartys tarp Europos Sąjungos ir Azerbaidžano, Gruzijos ir Moldovos. Sutarties pasirašymo ceremonija buvo pradėta ES ir Azerbaidžano palengvintos vizų išdavimo tvarkos susitarimo pasirašymu.

Prasidedant antrajai Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje dienai į Litexpo Europos galingieji renkasi toliau derinti Europos Sąjungos ir rytinių kaimynių santykių. Pagrindine tema kol kas vis dar išlieka Ukrainos klausimas – po nepavykusio bandymo įtikinti Ukrainos prezidenta Viktorą Janukovičių pasirašyti Asociacijos sutartį, tikimasi pamatyti ženklus, kaip šios šalies ir ES santykiai klostysis toliau.

Lapkričio 28 vakarą Valdovų rūmuose oficialiai prasideda Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuris laikomas pagrindiniu Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetu. Su žiniasklaida trumpai pasisveikinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo paslaptinga ir kalbėjo tik užuominomis. "ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų ir atstovų pokalbiai gali užtrukti iki nakties.

Vilniuje vykstančiame Rytų partnerystės verslo forume pagrindinis moto yra “Verslas be sienų”. ES ir Sąjungos rytinių kaimynių atstovai sutaria, kad du iš svarbiausių bendradarbiavimo sektorių, galinčių suartintinti jų atstovaujamas šalių grupes, yra energetika ir transportas.

Rytų partnerystės viršūnių susitikimo išvakarėse Vilniuje gausu susijusių renginių, kuriuose užsienio žiniasklaida naudojasi progomis gauti atsakymus į visai Europai rūpimus klausimus. Britai ir vokiečiai Lietuvos premjerą Algirdą Butkevičių klausinėjo apie pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pasiekimus ir emigracijos ateitį.

Rytų partnerystė yra neginčijamas Lietuvos užsienio politikos prioritetas, kurį, pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, stengiamasi paversti ir europiniu prioritetu. Tarp daugelio dviejų šalių grupių bendradarbiavimo plotmių – ir jaunųjų ES piliečių bei jaunimo iš rytinių kaimynių ryšiai.

Lietuva pastaraisiais metais vis labiau ėmė dominti užsienio investuotojus, o po išskirtinai palankaus „Doing Business 2013“ įvertinimo tikimasi, kad susidomėjimas šalimi ir toliau didės. JAV IT ir verslo paslaugų įdarbinimo bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ vadovė Cynthia J. Pasky teigia, kad užsienio investuotojus vilioja talentingi lietuviai, tačiau norint užtikrinti specialistų kiekį būtina juos auginti nuo pirmųjų klasių.

Didžiausio Europos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) renginio „ICT2013: Create, Connect, Grow“ („Informacinės ir ryšio technologijos 2013: kurti, jungti, augti“) atidaromojoje sesijoje garsųjį “Angry Birds” žaidimą sukūrusios kompanijos “Rovio Entertainment Ltd” vadovas Teemu SUILA pristatė Europos Sąjungos keitimo idėją. Pasak inovatoriaus ir verslininko, ES reikia “pikto ir inovatyvaus mentaliteto”. “Mūsų kompanijoje sėkmė atėjo ne iš karto.

Trečiadienio rytą prasidėjo pirmą kartą Rytų Europoje surengtas didžiausias Europos informacinių ir ryšių technologijų renginys „ICT2013: Create, Connect, Grow“. Į jį iš viso pasaulio susirinko daugiau nei 5000 IRT mokslininkų, ilgametę patirtį turinčių ir naujų bendrovių atstovai ir skaitmeninių technologijų sektoriaus strategai, kurie dalinsis patirtimi, pristatys ir vertins naujausius pasiekimus ir diskutuos Europos IRT politikos klausimus.

Europos pilietis ir jo teisės bei pareigos – populiari, bet daugeliui vis dar sunkiai įkandama tema. Lietuvis, kuris yra ir Europos pilietis, vienais Europos Sąjungos aspektais – galimybe laisvai keliauti Šengeno erdvėje – džiaugiasi, kitais – imigrantų judėjimu, gresiančiu euro įvedimu – skundžiasi. Vis tik ES daugeliui atrodo toks tolimas, sudėtingas ir painus mechanizmas, kad papildomai nė neverta juo domėtis, ar dalyvauti jo kūrime.

Lapkričio mėnesį Vilniuje vyksiančio Rytų Partnerystės viršūnių susitikimo metu tikimasi pasirasyti ES-Ukrainos Asociacijos sutartį. Jo pagrindinis aspektas – glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimas. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva tikisi sutartį pasirašyti, tam yra pasiruošta, bet klausimų dėl to dar kyla ne tik politiniame, bet ir verslo lygmenyje.

Konferencijoje “Prekyba: naujos galimybės, nauji partnerystės būdai ir naujos grėsmės” diskutuojant apie Rusijos elgesį po įstojimo į PPO nuomonės labai išsiskyrė. Tadas Staneika, UAB „Achema“ rinkodaros skyriaus viršininkas, teigė, kad didžiosios kaimynės elgesyje didelių pokyčių nematyti. O iš Rusijos atvykęs Ekonomikos mokslų daktaras Vladimiras Zakharovas pabrėžė, kad Rusija tik mokosi dirbti Pasaulio prekybos organizacijoje.

Briuselis pastaruoju metu Lietuvoje minimas dažniau nei bet kada – į šią Europos Sąjungos sostinę atlikti pirmininkavimo misijos keliauja įvairiausio rango politikai, organizacijų atstovai. Kadangi „institucijų burbulas“ siūlo viską nuo valgyklų iki kirpyklų bei pramogų, daugelis pasivaikščiojimui po miestą skiria tik porą valandų – pavyzdžiui, aplankyti Didžiąją aikštę, miesto simbolį „Sisiojantį berniuką“ ir užeiti į artimiausią suvenyrų parduotuvę.