Pirmasis apie seksualines mažumas klausimą eurokomisarei uždavė režisierius Romas Zabarauskas. LGBT aktyvistas teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės sritį kuruojančios V. Reding prašė pagalbos ir įkvėpimo kovojant dėl LGBT teisių apsaugos Lietuvoje ir priminė, kad pats Vilniaus meras Artūras Zuokas siekė neduoti leidimo „Baltic Pride 2013“.
V. Reding ES poziciją išdėstė atskirdama diskriminaciją ir konkrečius tikslus, kurių siekia LGBT.
„Pirmiausia norėčiau pakalbėti apie pagrindinius principus ir vertybes, kurios įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Sąjungoje yra draudžiama bet kokia diskriminacija – įskaitant ir diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu. Šiuo atveju, nesvarbu, ar priklausote daugumai, ar mažumai. Be to, visi Europos piliečiai turi ir susibūrimų teisę ir laisvę. Tik nereikia pamiršti, kad naudojantis šia teise reikia išsiaiškinti taisykles ir jų laikytis. Kalbant apie homoseksualų teisę į santuoką ir įsivaikinimą reikia nepamiršti ir subsidiarumo principo. ES nesikiša į tuos klausimus, kurie priskiriami nacionalinės valstybės kompetencijai. Tai tokia pusiausvyra. Taigi, minimi teisių aspektai yra nacionalinės valstybės reikalas“, – ES ir Lietuvos atsakomybes aiškino eurokomisarė.
Atsakydama į kito piliečio klausimą dėl Sąjungos išreiškiamos paramos LGBT ir nurodymų priimti tam tikrus teisės aktus europiniu lygmeniu, V. Reding taip pat nesuteikė daug vilčių.
„Tik valstybė gali nuspręsti, ar tos pačios lyties asmenys gali susituokti ir būti laikomi šeima. Kaip žinote, Prancūzijoje šis klausimas buvo sprendžiamas. Į gatves išėjo daugybė žmonių, kurių vieni pasisakė „už“, o kiti – „prieš“. Bet kitose šalyse net nekeliamas toks klausimas – tai visiškai nepriimtina. Taigi, tai ne ES klausimas. Tam, kad šeimos teisė būtų įvesta į ES sutartį, ją reiktų labai smarkiai pakeisti. Mano kaip politikės patirtis sako, kad tokių pataisų sutartyje greitu metu nepamatysime“, – teigė eurokomisarė.
