Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris po neformalaus Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikimo teigė, kad Sąjungos narės sutaria dėl daugelio tikslų ir strategijų energetikos srityje. „Visos aptartos temos parodė, kad plačiai sutariame, kad ir toliau reikia kelti energetinė politiką į Europinį lygmenį. Beveik nebuvo prieštaraujančių.
Pagrindinė Europos Komisijos išvada: turime neapsiriboti 2030 metais. Pavyko aptarti visus su tuo susijusius klausimus. Visi pritaria, kad reikia tęsti klimato apsaugos ir energetikos politiką. Iki 2030 metų reikalingi nauji tikslai“,- situaciją apibūdino ir ateities perspektyvas nurodė komisaras.
Kalbėdamas apie artimiausiu svarbus energetikos srityje tiek išorės tiek vidaus politikos lygmenyse G. Oettingeris naudojosi Lietuvos pavyzdžiu.
„Kalbant apie darbus energetikos srityje, Lietuva yra idealus pavyzdys – norint įgyvendinti energetikos politikos tikslus, būtinos investicijos į infrastruktūras. Siekiama solidarumas tarp valstybių narių, apsirūpinimo užtikrinimo, atitinkamos konkurencijos, geresnių elektros, dujų kainų. Viskas susiję su infrastruktūros plėtra ir integracija į Europos energetinę rinką.“
Paklaustas apie pagalbą Lietuvos Vyriausybė siekiant išpirkti Vokietijos ir Rusijos dujų koncernų „E.ON“ ir „Gazprom“ valdomas Lietuvos dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ akcijas, eurokomisaras paminėjo bendro finansavimo galimybę.
„Kai kalbama apie visas infrastruktūras šiame regione mes palaikome ryšius su pusių atstovais, deriname pozicijas. Galvojant apie tolimesnę infrastruktūros plėtrą labai svarbu nepamiršti ir regiono apsirūpinimo energija saugumo, todėl siekiame mažesnių kainų regione. Pirmiausiai turėtų rinka investuoti. Bet sudarydami biudžeto programą 2014-2020 metams – turime bendro finansavimo galimybę. Derindami su Europos Parlamentu ir Taryba tikimės bendros finansavimo priemonės. Ji bus naudinga toms šalims, kur vien rinkos finansavimo nepakanka. Tikimės, kad iki metų pabaigos būsime aptarę šiuos klausimus ir tuomet galėsime parengti bendro finansavimo pasiūlymus 2014-2015 metams”, - situaciją apibūdino G. Oettingeris.
J. Neverovičius: vyriausybė aktyviai siekia kainų mažinimo
Spaudos konferencijoje kartu su Komisijos nariu dalyvavęs Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pabrėžė, kad diskusijų metų buvo aptarta ir konkreti Lietuvos situacija. Pasak politiko, prie tokių klausimų kaip koordinuota ES šalių narių pozicija derybose su užsienio partneriais ir kitų šalių pozicijų bei veiksmų įtaka Lietuvos padėčiai rinkoje bus grįžta gruodį vyksiančiame, formaliame energetikos ministrų susitikime Briuselyje.
Ministras taip pat patikino, kad nors prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus nuomonės dėl derybų su "Gazprom" labai skiriasi, vyriausybė deda visas pastangas, kad energetikos srityje būtų pasiekti diversifikavimo ir kainų sumažinimo tikslai.
"Vyriausybė siekia, kad būtų įgyvendintas trečiasis energetinis paketas. Taip pat siūlome partneriams, kaip būtų galima sumažinti kainas. Kol kas jokių pasisakymų nenorėčiau komentuoti, bet iš vyriausybės pusės tikrai siekiama įgyvendinti visus tikslus dėl diversifikavimo ir sumažinti kainą",- teigė ministras J. Neverovičius.
Balsas.lt primena, kad 2011 metų pradžioje ES išsikėlė tikslą iki 2014 metų sukurti ES energijos vidaus rinką kartu užtikrinant, kad po 2015 metų ES nebeliktų energijos salų. Neformalioje taryboje ministrai diskutavo, kokių priemonių būtina imtis, kad ES energijos vidaus rinka būtų sukurta laiku. Taip pat dėmesys skirtas ES energetikos politikos išorinės dimensijos stiprinimui ir viešųjų konsultacijų rezultatų dėl 2030 metų klimato ir energetikos politikų strategijų pristatymui (CO2 emisijos mažinimas, etc.)
