REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Norvegijoje atimami lietuvių vaikai – laimės paieškų svetur kaina?

Europarlamentarė V. Blinkevičiūtė: turime žinoti ir gerbti svetimos šalies įstatymus

Artėjant pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybos pradžiai, Lietuvoje labai suaktyvėjo diskusijos apie smurtą šeimoje, lygias galimybes, šeimos politiką ir kitus socialinius klausimus. Balsas.lt kalbinta europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė ne tik pakomentavo Lietuvos vidaus politikoje vykstančias reikšmingas diskusijas šiomis temomis, bet ir pasakojo apie europiniu lygmeniu kuriamas taisykles, galinčias pagerinti lietuvių gyvenimą.

REKLAMA
REKLAMA

Kokius pagrindinius su lyčių lygybe susijusius klausimus Lietuva gali nagrinėti pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu?

REKLAMA

Manau, kad vienas svarbiausių bus lyčių lygybės klausimas. Lietuvai reiks aktyviai derėtis dėl tokių direktyvų, kuriose, pavyzdžiui, kalbama apie moterų skaičių įmonių valdybose. Pažanga šioje srityje bus aktyviai vertinama. Lietuva taip pat skiria didelį dėmesį klausimui, kaip po finansinės ir ekonominės krizės veikia lyčių lygybę ES užtikrinantys instituciniai mechanizmai, t.y. ar jie nesusilpnėjo, ar pakanka kontrolės ir ar surenkamas tinkamas informacijos kiekis apie moterų padėtį.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu Lietuvoje ypač karštas diskusijas kelia Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo nuostatų. Kaip tai vertinate?

Kategoriškai pasisakau prieš bet kokį smurtą. Smurto atvejai turi būti viešinami, o skriaudikas turi griežtai už tai atsakyti. Reikia formuoti jaunus žmones, kad kalbėtis ir susitarti reikia be smurto, kad ir koks jis būtų – fizinis, psichologinis, moralinis, finansinis.

Dokumento siūlomiems pokyčiams priimti reikia laiko. Valstybės raidoje 23 nepriklausomybės metai yra labai nedaug. Per tuos metus mes labai pasikeitėme į gerąją pusę demokratijos, tolerancijos prasme. Atsirado kitaip mąstančių, kitaip atrodančių. Pokyčiai yra didžiuliai, tačiau turi praeiti tam tikras laikas, kol Lietuva, gyvendama ES šeimoje, taps visiškai atvira.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip vertinate Lietuvos šeimos politiką?

Norint, kad šeima būtų tvirta, svarbūs keli aspektai. Pirmiausia reikia, kad žmonės turėtų darbą. Darbo ir šeimos suderinimo klausimas taip pat labai reikšmingas tvirtai šeimai. Lietuvoje šiuo atveju dar yra tam tikrų problemų. Valstybės priemonės labai svarbios užtikrinant, kad mama turėtų galimybę dirbti, kai vaikas dar mažas. Turime atsakyti į klausimus, ar yra pakankamai lopšelių-darželių, ar darbdavys pritaiko lankstų darbo grafiką. Džiaugiuosi, jog dabar ne tik mama, bet ir tėtis turi teisę pasiimti mokamas atostogas pirmą mėnesį gimus kūdikiui ir pabūti tą atsakingą laikotarpį kartu su motina ir naujagimiu. Kai tik pasiūlėme šią įstatymo pataisą, buvo įvairių nuomonių, netrūko skeptiškų pareiškimų, kad čia ne vyrų darbas.

REKLAMA

Taip pat labai didelę įtaką šeimų gyvenimui ir finansinei padėčiai padarė finansų krizė – dalis žmonių neteko darbo, buvo sumažinti atlyginimai. Tuo metu Lietuvoje pradėta silpninti šeimą. Negalime nuolat diskutuoti apie šeimos apibrėžimą – nuo to gyvenimas šeimoje tikrai nepagerėja. O kalbant apie praktinius veiksmus... Nors valdžia garsiai rėkė, kad šeimą reikia stiprinti, buvo atimti vaiko pinigai.

Finansinės problemos turi didelės įtakos demografijai, o tai lems mūsų pensijas senatvėje. Ko galime tikėtis šioje srityje?

REKLAMA

Europa sensta ir tai rimtas signalas domėtis, kokias pensijas turėsime senatvėje. Plenarinėje sesijoje svarstydami Europos Komisijos pateiktus dokumentus pabrėžėme, kad vertinant senėjimo tendencijas, gimstamumo nepakankamumą ir ekonominės finansinės krizės poveikį, valstybės narės turėtų imtis veiksmų, turinčių tiesioginę įtaką pensijoms. Juk pensija yra daugelio ES žmonių, sulaukusių tam tikro amžiaus, pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Balsuodami dar kartą atkreipėme dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti, jog asmuo kuo ilgiau dirbtų, būtų mokami normalūs atlyginimai ir kovojama su šešėline ekonomika. Antras dalykas – pensija turi būti dar labiau susiejama su mokėtomis išmokomis, draudimo laikotarpiu. Žinoma, neišvengiamas ir pensinio amžiaus ilginimas. Galiausiai akcentuota, kad pagrindinis pensijų fondas, iš kurio ateitų parama senatvėje, yra valstybinis fondas. Lietuvos atveju kalbame apie „Sodrą“. ES valstybėse negali būti vienos pensijos ir vienos pensijų sistemos, nes šalys narės yra labai skirtingos. Vis dėlto galima taikyti tokius pat principus, bendrąjį koordinavimo metodą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastaruoju metu dėl vaikų atėmimo klausimo turime aštrėjančią situaciją tarp Lietuvos ir Norvegijos. Koks galėtų būti šios situacijos sprendimas?

Tai skaudūs atvejai ir tikriausiai dar daug jų nežinome. Tačiau tai yra tik pasekmės, o priežastys yra tokios, kad žmonės išvyko iš savo tėvynės ieškodami geresnio gyvenimo dažnai nemokėdami kalbos ir nežinodami kitos šalies įstatymų. Nepaisant pastangų užtikrinti, kad imigrantai kitose šalyse turėtų tokias pačias sąlygas darbo rinkoje, kad nebūtų išnaudojami ir dirbtų legaliai, kad jiems būtų taikoma ta pati mokesčių sistema, jie vis dar dažnai nukenčia. Ieškodami laimės svetur žmonės dažnai nežino ir įstatymų vaikų teisių apsaugos srityje. Todėl iš tų skaudžių pavyzdžių pirmiausiai turime pasimokyti, ir dar kartą žmonėms paaiškinti, kad Lietuvoje turime kitokius įstatymus nei Skandinavijoje ar senosiose Europos šalyse. O atvykus į šalį su jos įstatymais reikia susipažinti ir juos gerbti, nors tai nėra lengva.

Ačiū už pokalbį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų