Lietuva eina nepriklausomybės keliu jau 23 metus, tačiau valstybės raidoje tai labai neilgas laiko tarpas. Pasak analitiko, rašytojo, sovietų tautybių ir Baltijos reikalų eksperto Paulo Goble‘o, svarbiausia žiūrėti į pokyčius ne tik pačioje Lietuvoje, bet ir tarptautinėje aplinkoje ir bendruomenėje. Pagrindiniai Lietuvos dabartį ir ateitį lemiantys faktoriai yra Rusijos Federacijos (RF) silpnėjimas ir JAV silpnėjimas.
Liūdna Rusijos Federacijos ateitis
P. Goble‘o teigimu, Rusijos dienos jau suskaičiuotos. „RF yra revizionistinė šalis, kuris nepripažįsta tarptautinės bendruomenės ir jos taisyklių. Iš vidaus ji byra labiau nei bet kada nuo 1985 metų ir netrukus ji sugrius. Ir tai RF ir jos kaimyninėms valstybėms bus daug didesnė problema negu buvo Sovietų Sąjungos sugriuvimas“, - pabrėžė analitikas.
Pasak jo, dabartinė RF situacija ir jos niūri ateitis gali būti atskleista remiantis Voltero komentaru, skirtu Šventajai Romos imperijai: „Ji nei šventa, nei Romos, nei imperija“.
„Taigi, pasakyčiau, kad dabar RF yra nei Sovietų Sąjunga, nei Rusija, nei Federacija. Dėl pirmo palyginimo yra gerų aspektų, tokių kaip aiškus etninių rusų skaičiaus šalyje padidėjimas, tačiau yra ir daug blogų. Svarbiausi iš jų – ši valstybė niekada netarnavo žmonėms, čia silpnas nacionalinis identitetas, dėl chaoso grėsmės čia būtinas tvarkos palaikymas. Kodėl šalis yra ne Rusija? Tarp rusų atliktos nuomonės apklausos rodo, kad jie nepatenkinta šalies sienomis. Vieni mano, kad šalis turėtų būti didesnė, o kita dalis – kad mažesnė.
Esant nepasitenkinimui šalies ribomis, keičiasi santykis tarp vidaus ir užsienio politikos ir tai veda prie nuolatinių pokyčių vilčių. Tai tikrai nepadeda susitvarkyti ir su šalies viduje rusenančiais konfliktais, kurių yra tikrai ne vienas (t.y. problemiškas ne tik Šiaurės Kaukazas). O kalbant apie federaciją pirmiausiai dera prisiminti, kad tokią santvarką labai sunku palaikyti, nes ji reikalauja sutarimo ir aiškių taisyklių. Užtenka paminėti, kad RF pirmiausiai yra dėl susisiekimo ir tai iš karto apsunkina centro galimybes valdyti periferiją šalies viduje“, - dėstė P. Goble‘as.
JAV nukarūnavimas
Antrasis Lietuvos dabartį ir ateitį ypatingai lemiantis veiksnys yra JAV situacija ir veiksmai. Lietuva į šią šalį visuomet žiūrėjo kaip į užtarėją ir palaikytoją – ypatingai tai buvo akivaizdu siekiant nepriklausomybės byrant Sovietų Sąjungai.
Anot P. Goble, svarbiausia įsiminti, kad dabartiniame pasaulyje JAV ne tik silpnėja, bet ir nebežino kaip elgtis. Tai aiškiai parodo bandymai sukonstruoti kokį nors “priešą”, su kuriuo galėtų kovoti ir taip apsibrėžti savo vietą pasaulyje – deja, su terorizmu kol kas sekasi sunkiai.
“JAV aiškiai silpnėja tiek kariniu, tiek finansiniu požiūriu ir ji nebegali lengvai pakilti po klaidų. Tam nebėra pakankamai išteklių. O kai nebežino ką daryti, JAV ima remtis trimis pagrindinėmis amerikiečių kultūros taisyklėmis. Pirmoji, amerikiečiai netiki geografija. Jų šalies žemėlapis – JAV yra pasaulio centras, apsuptas vandens, o visos likusios šalys grūdasi pakraščiuose. Antra, amerikiečiams nesvarbi istorija ir jie nesupranta, kodėl visi negali gyventi draugiškai. Galiausiai, JAV tiki, kad visos problemos yra išsprendžiamos. O tais atvejais, kai nėra sprendimo, nėra ir problemos” , - savo šalies situaciją pristatinėjo tyrėjas.
Jis taip pat pabrėžė, kad senkant resursams tokios idėjos nulems vis mažesnį ir mažesnį silpstančios supergalios dėmesį įvairioms pasaulio dalims, tarp kurių pateks ir Baltijos šalys.
Lietuvos pareiga prisiderinti
P. Goble‘o teigimu, RF ir JAV situacija gana aiškiai diktuoja Lietuvai elgesio taisykles. „Jau ateinančio dešimtmečio metu Lietuvai susitarti su RF bus sunkiau nei bet kada anksčiau po nepriklausomybės atkūrimo. Šalies politika turi būti atsargi, be jokių aštrių pareiškimų. RF naudingesnė gana noriai su tam tikrais aspektais sutinkanti šalis, nei ta su kuria reikia vargti ir rizikuoti siekiant ją pajungti savo valdžiai vienais ar kitais kanalais.
Reikia dirbti su NATO ir ES, bet tuo pačiu stengtis nepykdyti RF. Svarbiausia suprasti, kad Lietuva yra maža šalis, esanti šalia didžiulės revizionistinės galios. Tai nereiškia neveiklumo. Tarpukaris mums duoda pavyzdžių, kad mažos šalys, žinančios, kaip tinkamai elgtis, gali iškelti klausimus ir problemas, apie kurias didelės šalys negalvoja ir negali galvoti“.
Paulo Goble‘p paskaita „Lithuania Years After the Recovery of Independence: What has Changed and What Hasn‘t“ buvo surengta Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vilniaus Universitetas).
